- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Pradedama socialinė kampanija prieš pyktį keliuose

Kampanijos „Nulis pykčio“ metu vairuotojai bus skatinami susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis specialistų patarimais, kaip ją pagerinti. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pradeda socialinę kampaniją „Nulis pykčio“, kuria bus siekiama mažinti vairuotojų patiriamą pyktį kelyje.


Valdyti emocijas – saugiau

Bendrovės užsakymu atliktas išsamus vairuotojų tyrimas atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų, sėdę prie vairo, bent kartais patiria neigiamas emocijas – pyktį, susierzinimą, išgąstį ar stresą. 
Pykčio lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10.
Absoliuti tyrimo dalyvių dauguma (79 proc.) sutinka, kad Lietuvos keliuose eismo dalyviams būtų saugiau, jei vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas.
Projektą „Nulis pykčio“ palaiko Susisiekimo ministerija (SM) bei Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), siekiančios didinti saugumą keliuose.


Pasirašė susitarimą

Projekto pristatymo renginyje „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. 
„Kalbant apie saugumą Lietuvos keliuose, padėtis nėra džiuginanti. Pagal praėjusių metų statistiką, milijonui šalies gyventojų tenka 100 žuvusiųjų. Tai blogiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Susisiekimo ministerija kelia sau uždavinį sumažinti eismo įvykių ir kartu aukų skaičių keliuose bei siekia, kad būtų patirta kuo mažiau materialinių nuostolių, – sakė ministras R. Sinkevičius. – Apie administracines priemones, drausminančias taisyklių nesilaikančius eismo dalyvius, ir apie saugos priemones keliuose kalbama dažnai, o vairuotojų kultūrai ir jų emocinei būsenai mes skiriame mažai dėmesio. Nuo vairuotojų emocinės būsenos priklauso vairavimo kokybė. Sveikinu „Lietuvos draudimo“ iniciatyvą. Tikiuosi, kad Susisiekimo ministerijai pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija padarys viską, kad ši akcija būtų sėkminga“.
„Džiaugiamės prisidėdami prie iniciatyvos „Nulis pykčio“ – Kelių direkcijai tai yra prioritetinis šviečiamasis projektas, kuris atitinka Lietuvos kelių saugaus eismo strategiją. Esame suinteresuoti, kad Lietuvos keliuose pykčio būtų mažiau, nes tuomet mūsų visų kelionės bus ir saugesnės, ir malonesnės“, – teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.


Liūdna statistika

Kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius R. Geleževičius pažymėjo, kad per metus Lietuvoje įvyksta 76 tūkst. eismo įvykių, o bendra jų dalyvių patiriama nuostolių suma viršija 500 mln. litų per metus. Praėjusiais metais eismo įvykiuose Lietuvoje žuvo 301, o sužeista 3712 žmonių. 
„Tai liūdna statistika. Jaučiame socialinę pareigą prisidėti, kad nelaimingų įvykių sumažėtų, – teigė R. Geleževičius. – Europos Sąjunga džiaugiasi, kad pernai pavyko sumažinti aukų skaičių 9 proc., o Lietuvoje jis išaugo 2 proc. Matome, kad padėtis nėra linkusi gerėti. Turime kalbėti apie problemas, kurios sąlygoja eismo įvykius. Vairuotojų elgsena turi įtakos 90 proc. visų eismo įvykių. Dažniausia emocija, lemianti blogą elgseną, yra pyktis. Tikimės, kad mūsų iniciatyva padės sumažinti bendrą pykčio lygį ir eismo įvykių skaičių“.


Nepriimtinas ir baudžiamas elgesys

Pyktis kelyje apibūdinamas kaip baudžiamasis, agresyvus ar socialiai nepriimtinas elgesys kelyje. Šis elgesys paprastai pasireiškia kitų vairuotojų vaikymusi, grasinimais eismo dalyviams, jų įžeidinėjimais, nepadorių gestų rodymu ar net muštynėmis. Jam priskiriami ir tokie veiksmai kaip lenkimas kelkraščiu, mirksėjimas ilgosiomis šviesomis, tyčinis stabdymas, įkyrus signalizavimas ir kiti veiksmai. 
Nacionalinės vairuotojų apklausos duomenimis, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“, beveik 40 proc. vairuotojų prie vairo pyktį patiria nuolat: kiekvieną kartą vairuodami (3 proc.), labai dažnai (10 proc.), dažnai (24 proc.). Įdomu tai, kad vairuotojai mano, jog kiti eismo dalyviai pyktį patiria dar dažniau nei jie patys. Net 60 proc. apklaustųjų tvirtina, kad kiti vairuotojai nuolat patiria neigiamas emocijas prie vairo.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vairuotojai labiausiai supyksta, kai priešais juos „užkišamas“ automobilis (supykdo 43 proc. vairuotojų) bei persirikiuojama ar sukama nerodant įspėjamųjų ženklų (40 proc.). 34 proc. įvardijo, kad pyktį sukelia kito automobilio vairuotojo per vėlai rodomas posūkio į kairę signalas. 30 proc. įvardijo kitų vairuotojų išsiblaškymą, sukeliantį kelių eismo taisyklių pažeidimus, dar 27 proc. labiausiai pykdo netvarkingai pastatyti automobiliai.


Kaip sumažinti pykčio lygį?

Psichologai pataria išmokti kontroliuoti emocijas. 
„Yra bent keletas paprastų būdų, kaip vairuotojai gali mažinti kelyje patiriamo pykčio lygį. Pavyzdžiui, išvažiuokite truputį anksčiau nei reikia, kad neturėtumėte skubėti, įsijunkite jus atpalaiduojančią muziką, pasirinkite ramesnius kvapus, jeigu juos naudojate automobilyje. Ypač geras pykčio priešas yra nuoširdus juokas. Draugiškas humoras, šypsena dažniausiai išsprendžia didelę dalį „plykstelėjimų“, tik jokiu būdu negalima šaipytis. O jeigu jaučiate, kad pyktis jus užvaldo, prisiminkite „stop“ techniką: ji liepia pajutus pyktį neveikti tuoj pat, o bent kelias sekundes luktelti. Paprastai per tą pauzę įsijungia sąmoningas mąstymas, racionalumas, kurie greit įrodo, kad agresyvus elgesys nebūtų pati geriausia ir naudingiausia išeitis“, – pataria „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė psichologė Eglė Masalskienė.
Susidūrusiam su kito vairuotojo agresija psichologė pataria atminti, kad pyktis yra tarsi banga, o konfliktą geriausia išspręsti jam tik pradėjus formuotis arba jau atslūgus.
Įrengs stendus
Kampanijos „Nulis pykčio“ metu vairuotojai bus skatinami susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis specialistų patarimais, kaip ją pagerinti.
Tose vietose, kur dažniausiai patiriami vairuotojų pykčio protrūkiai, ketinama įrengti specialius informacinius stendus.