Viešai skelbdami asmens duomenis žmonės dažnai neįvertina padarinių

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė sako, kad kibernetinio saugumo užtikrinimo priemonės pirmiausia turi užtikrinti visuomenės viešojo intereso apsaugą, tačiau neturi iš esmės pažeisti atskirų vartotojų teisių ar neproporcingai apriboti jų laisvės kibernetinėje erdvėje.
Tai ji pažymėjo pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje 9-ajai Europos duomenų apsaugos dienai paminėti.
Sausio 28-ąją visose Europos Sąjungos valstybėse narėse švenčiama Europos duomenų apsaugos diena.

Siekiama išvengti nepageidaujamų pasekmių bei žalos

Pasak R. Vaitkevičienės, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra viena iš kibernetinio saugumo politiką įgyvendinančių institucijų, kuri kartu su Vidaus reikalų ministerija, Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Policijos departamentu kiekviena pagal kompetenciją siekia, kad dėl netinkamo naujų technologijų naudojimo atsiradę pavojai nepadarytų žalos kiekvieno iš mūsų teisėms ir laisvėms, mūsų gyvenimui ir saugumui.
Pernai gruodžio 11 d. Seimas priėmė Kibernetinio saugumo įstatymą, kuris nustato kibernetinio saugumo sistemos organizavimą, valdymą ir kontrolę, apibrėžia kibernetinio saugumo politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas.
Pasak R. Vaitkevičienės, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įgyvendina kibernetinio saugumo politiką asmens duomenų apsaugos srityje ir pagal kompetenciją atlieka juridinių asmenų patikrinimus, kai yra rizikos, kad kibernetiniai incidentai gali turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, turi pareigą teikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms informaciją apie kibernetinio saugumo, susijusio su asmens duomenų apsauga, rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes kibernetinėje erdvėje.
R. Vaitkevičienės teigimu, paslaugų teikėjai, tvarkantys valstybės informacinius išteklius, privalo informaciją apie incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais ir taikytas šių incidentų valdymo priemones, teikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
„Siekdama išvengti nepageidaujamų pasekmių bei žalos atsiradimo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija renka, analizuoja ir vertina informaciją apie kibernetinius incidentus ir taikytas šių incidentų valdymo priemones, taip pat konsultuoja paslaugų teikėjus, kokių priemonių reikėtų imtis, kad žmonės būtų tikri dėl savo asmens duomenų saugumo“, – sakė R. Vaitkevičienė.

Privatus gyvenimas saugomas įstatymų

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūnienė sakė, kad sparčiai tobulėjančios informacijos ir ryšių technologijos sukuria vis daugiau galimybių rinkti įvairius asmens duomenis – vaizdo, garso įrašus bei juos platinti internete neribotam asmenų ratui.
„Šiuolaikinės technologijos leidžia užfiksuotus duomenis nedelsiant ir labai paprastai išplatinti internete, tačiau žmonės ne visada susimąsto, ar toks asmens duomenų skelbimas yra teisėtas ir nepažeis asmens teisės į privatumą, kokį poveikį jis sukels ne tik asmeniui, kurio atvaizdas ar kiti asmens duomenys buvo išplatinti, tačiau ir kitiems asmenims, su konkrečia situacija neturintiems nieko bendra“, – sakė ji.
D. Šinkūnienės teigimu, duomenų valdytojams yra taikomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, taigi asmens duomenis galima skelbti viešai, jei tam yra teisinis pagrindas (pavyzdžiui, jei konkrečių asmens duomenų paskelbimą viešai numato teisės aktai arba jei asmuo duoda sutikimą).
D. Šinkūnienė pažymėjo, kad fizinio asmens asmeniniais tikslais, nesusijusiais su šio asmens verslu ar profesija, surinktų asmens duomenų tvarkymui Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas netaikomas, tačiau tai nereiškia, kad surinkti asmens duomenys gali būti skelbiami be apribojimų.
„Tokiais atvejais būtų taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, o pažeistos teisės turėtų būti ginamos teismine tvarka. Pavyzdžiui, Civilinis kodeksas draudžia rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus bei numato, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu“, – sakė VDAI direktoriaus pavaduotoja.

Skelbti nuasmenintą informaciją

Nors šiuolaikinės technologijos daugeliu atvejų gali būti naudingos, inspekcija atkreipia dėmesį, kad fiziniai asmenys turėtų atidžiau naudoti jų pagalba surinktą informaciją.
„Pavyzdžiui, vaizdo registratoriumi surinkta informacija galėtų būti naudojama siekiant įrodyti eismo įvykio aplinkybes, tačiau neturėtų būti skelbiama viešai siekiant patenkinti visuomenės smalsumą. Skelbdami asmens duomenis žmonės dažnai neįvertina pasekmių, kurias viešas informacijos atskleidimas gali sukelti ne tik asmeniui, kurio duomenys skelbiami, bet ir kitiems su juo susijusiems ar netgi nesusijusiems asmenims (pavyzdžiui, vaikams, kitiems artimiesiems ar tiesiog asmenims, kurių duomenys buvo užfiksuoti atsitiktinai)“, – sakė D. Šinkūnienė.
Jos teigimu, asmens duomenų paskelbimas viešai kelia didelę grėsmę asmens privatumui, todėl visais atvejais turi būti įvertinama, ar ši priemonė proporcinga siekiamiems tikslams, atsižvelgiant į poveikį ne tik asmeniui, kurio duomenys skelbiami, bet ir kitiems asmenims, taip pat į tai, kad, vieną kartą paskelbus asmens duomenis viešai, prarandama galimybė kontroliuoti tolesnį jų panaudojimą, taigi tokio paskelbimo padariniai gali būti neprognozuojami.
“Toks vertinimas aktualus tiek priimant teisės aktus, kuriuose numatomas asmens duomenų skelbimas viešai, tiek ir tais atvejais, kai skelbiama asmeniniais tikslais surinkta informacija. Todėl inspekcija ragina pirmiausia įvertinti galimybę skelbti nuasmenintą informaciją, iš kurios nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti asmens tapatybės“, – sakė D. Šinkūnienė.

One Reply to “Viešai skelbdami asmens duomenis žmonės dažnai neįvertina padarinių”

  1. Paulius parašė:

    Zmones ne tik skelbia asmenine informacija ir ja platina, bet ir nesaugo svarbios informacijos esancios kompiuteryje ar mobiliajame telefone. Labai daug informacijos yra atskleidziama ir tai didina rizika, kad informacija bus nutekinta netinkamiems zmonems. Dabar net antivirusines telefonui yra butinybe, nes vis daugeja zmoniu, kurie naudojasi mobiliaisiais irenginiais. Todel svarbu saugoti asmeninius duomenis ir ju neviesinti, naudotis atntivirusine progrma (pvz. as naudoju http://www.kaspersky24.lt/kaspersky-internet-security-android) ar ugniasiene.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*