Reklama

Lietuvoje | 2008-04-03 08:34 | Autorius:
Versija spausdinimui

Žinia apie dingusį tėvą daugiau negu po šešiasdešimties metų(0)

Plungiškė Zina TautvydaitėNausėdienė ir jos artimieji šešis dešimtmečius gyveno kamuojami nežinios kur dingo Antrojo pasaulinio karo metais į Vokietiją išvežtas tėvas Vladas Tautvydas, gimęs 1907 metais. Norėdama apčiuopti bent kokį siūlo galą, vedantį tėvą ištikusio likimo link, Z. Nausėdienė kartu su dukra Virginija Vyšniauskiene daug kur kreipėsi, tačiau jokių žinių negaudavo. Paskutinis jų kreipimasis buvo 1999 metais į Tarptautinę Raudonojo kryžiaus organizaciją, tačiau ir ši kelerius metus tylėjo. Tik šių metų kovą moterys gavo atsakymą. Jį atsiuntė Vokietijoje veikianti Tarptautinė paieškų tarnyba. Tiesa, žinia nebuvo džiuginanti, tačiau, gavus ją, visos abejonės dėl žmogaus likimo išsisklaidė.


Ieškodamos tėvo ir senelio, Z. Nausėdienė ir V. Vyšniauskienė kreipėsi į Lietuvos archyvus, tuometinę Vokietijos ambasadorę Lietuvoje Sabinę Hegholz, o pastarosios paragintos, dar ir į Tarptautinę Raudonojo kryžiaus organizaciją. Moterys tėvo ir senelio paieškų ėmėsi gana seniai prieš devynerius metus, tačiau tik šiemet sulaukė žinių. Jas, kaip minėjome, pateikė Tarptautinė paieškų tarnyba (International Tracing Service), užsiimanti Antrojo pasaulinio karo metais dingusių žmonių paieška, duomenų apie juos rinkimu ir archyvavimu, teikianti pagalbą nukentėjusiesiems nuo nacių persekiojimo ir jų šeimoms.
Z. Nausėdienės tėvas V. Tautvydas gimė 1907 metų spalio 19 dieną. Gyveno Švėkšnos valsčiaus Žąsyčių kaime. Turėjo žmoną Magdaleną Tautvydienę ir tris dukras: Ireną, Teresę ir Ziną.
Žemdirbyste užsiėmęs V. Tautvydas pirmąkart vokiečių buvo suimtas 1943 metų gruodį. Kelis mėnesius kalintas Lietuvoje, o paskui išvežtas iš šalies. Važiuojant per Baltarusiją V. Tautvydui pavyko pasprukti iš traukinio ir parsigauti į savo kaimą. Namus jis pasiekė 1944-aisiais, per Velykas. Aišku, tuo viskas nesibaigė. Pabėgėlio buvo ieškoma, jam teko slapstytis miške. Kol galų gale vėl buvo suimtas. Pasak Z. Nausėdienės, antrąkart vokiečiai tėvą sučiupo 1944-ųjų liepos 2-ąją. Buvo naktis, kai nacių kareiviai įsiveržė į namus ir jį išsivedė. Tądien iš Švėkšnos vokiečiai išvežė 10 vyrų ir vieną moterį. Paskutiniosios šeimos gautos žinios apie V. Tautvydą kad jis Tilžėje (dabartinis Sovietskas), traukinyje, kažkur vežamas.
Tolesnio šio vyro likimo artimieji nežinojo. Į namus jis negrįžo, o ir jokios žinios apie save nė karto nedavė. Tiesa, dar tarybiniais metais M. Tautvydienei ir jos dukterims buvo pranešta, kad V. Tautvydas galėjo žūti bombarduojant Tilžę. Tačiau moterys tuo abejojo. Jas kamavo mintys, jog vienintelį jų šeimos vyrą bus ištikęs kur kas baisesnis likimas.
Pasak plungiškės V. Vyšniauskienės, be vyro su trimis vaikais likusi jos močiutė M. Tautvydienė gyveno labai vargingai. Dukroms nuo mažens teko daug ir sunkiai dirbti, o apie mokslus jos negalėjo nė svajoti. Taigi tai, kokią didžiulę žalą šeimai padarė vyro ir tėvo netektis, galima tik įsivaizduoti.
Kaip ir minėjome, šių metų kovą V. Tautvydo artimųjų abejonės buvo išsklaidytos. Tiesa, nuo žinių, kurias gavo Z. Nausėdienė ir jos dukra V. Vyšniauskienė, net oda pagaugais eina. Dokumentai įrodo, jog paskutinieji V. Tautvydo gyvenimo mėnesiai buvo labai sunkūs, pažymėti begalinio skausmo.
Dokumentuose nurodoma, jog 1944 metų liepą V. Tautvydas iš Tilžės buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, esančią Lenkijoje, netoli Gdansko. Taip, tai tas pats lageris, kurį Balys Sruoga aprašė savo knygoje „Dievų miškas”.
Beje, tąkart traukiniu iš Tilžės buvo išvežtas ne tik V. Tautvydas, bet ir visas būrys kitų lietuvių. Daugelis iš Šilalės ir Šilutės rajonų. Pasak V. Vyšniauskienės, galbūt yra ir daugiau žmonių, nežinančių savo artimųjų likimo, todėl paskelbtas išvežtųjų sąrašas ne vienam gali būti naudingas.
1944 metų liepos 16-ąją iš Tilžės į Štuthofą išgabenti (pavardės gali būti kiek iškraipytos aut. past.): Petras Gelažys (1922 11 11), Mikolas Polanskas (1916 01 02), Antanas Naudelis (1912 02 10), Stasys Justkevičius (1922 01 03), Jonas Votauskas (1924 02 13), Liudas Raudzelis (1905 04 25), Antanas Gubareckas (1922 02 22), Danielis Sapronov (1919 12 17), Vladas Augucevičius (1928 06 15), Albertas Polkys (1902 04 01), Vladas Tautvydas (1907 10 19), Jonas Gribauskas (1890 04 01), Kazys Pucinskas (1915 02 03), Stasys Birbalas (1915 06 08), Bronislovas Rimkus (1906 02 21), Pranas Viršilas (1914 05 31), Alfonsas Birbalas (1924 10 06), Feliksas Judžentis (1909 01 02), Antanas Judžentis (1915 01 12), Vladas Žvirblis (1911 12 18), Petras Gečas (1900 05 15), Juozas Rimkus (1925 m.), Petras Gečas (1897 09 27), Juozas Lapinskas (1922 12 04), Motiejus Miklovis (1905 10 05), Julius Aukškalnis (1905 02 16), Antanas Paldauskas (1903 05 07), Juozas Korinas (1884 06 15), Bronius Korinas (1921 02 15), Kostas Sudžius (1906 11 13), Jonas Kuskis (1897 06 17), Jonas Vaičiulis (1888 12 16), Jokūbas Šlajus (1923 06 23), Vladis Ežerskis (1900 03 27), Juozas Bružinskas (1910 11 21), Motiejus Bružas (1903 12 18), Kazys Daivikas (1900 m.), Leonas Norkus (1913 10 02), Ignotas Toleikis (1905 01 02).
Štuthofe V. Tautvydas, kaip ir kiti belaisviai, tapo jau ne asmeniu, o numeriu 44760. Konclageryje buvo užvesta šio „numerio” sveikatos kortelė, kurioje nurodyta gimimo data, atvykimo į lagerį data ir iš kur atvyko, tautybė, lytis, kiek vaikų turi, kokia profesija, sveikatos būklė ir pan., tačiau nei vardo, nei pavardės jis jau nebeturėjo.
Alinantį darbą ir baisias gyvenimo sąlygas Štuthofo koncentracijos stovykloje V. Tautvydas kentė iki rugsėjo pabaigos, t. y. daugiau kaip du mėnesius. 1944 m. rugsėjo 29-ąją, artėjant frontui, jis išgabentas toliau, į dar baisesnį Natzweiler’io konclagerį Prancūzijoje. Pastarajame nacių gydytojai belaisvius naudodavo… medicininiams eksperimentams. Tai yra, juos žalodavo, užkrėsdavo įvairiausiomis ligomis, o paskui bandydavo išgydyti, išradinėdavo vaistus, vakcinas ir t. t. Natzweiler’yje naciai eksperimentavo su iprito dujomis, geltos epidemija, dėmėtąja šiltine, raupais, cholera, difterija ir kitomis mirtinomis ligomis. Eksperimentuojant buvo nužudyta tūkstančiai žmonių. Išgyvenusiųjų šiame lageryje buvo vienetai. Panašu, jog V. Tautvydas tarp išgyvenusiųjų nepateko.
Iš Štuthofo į Natzweiler’į 1944 metų rugsėjo 29-ąją kartu su lenkais, rusais, latviais ir kitų tautybių belaisviais išvežta ir 20 lietuvių: Jonas Duda (1908 06 22, iš Bernotiškių), Antanas Šaparauskas (1920 04 29, rašoma, jog iš Antoshau), Aleksas Kaminskas (1908 08 10 iš Stakliškių), Jonas Silavičius (1925 08 25, iš Poniawieros), Juozas Goštautas (1894 m., iš Varžgalių), Antanas Malinauskas (1921 m., iš Balbieriškio), Gabris Seilus (1891 01 01, iš Andriūnų), Bronius Edvardas (1914 09 22, iš Poniawieros), Marcelinas Gaidys (1921 01 16, iš Warejkų), Hipolitas Apolanskas (1910 12 04, iš Rudkūnų), Juozas Juozapavičius (1893 10 25, iš Kauno), Jurgis Pokrovsky (1921 03 07, iš Vologdos), Juozas Lenickas (1913 09 12, iš Vajvadinski), Simas Ščiupakovas (1910 05 14, iš Vidiegoly), Jonas Vaišnora (1908 06 25, iš Suvalkininkų), Albertas Polkys (1882 04 01, iš Joniškio), Jonas Gribauskas (1890 04 01), Bronislovas Rimkus (1906 02 21, iš Batakių), Vladas Tautvydas (1907 10 19, iš Žąsyčių), Povilas Norkaitis (1921 05 25, iš Krochulki). Kai kurie vietovardžiai parašyti originalo kalba aut. past.
Natzweiler’yje žuvusiems kaliniams pastatytas memorialas. Jį artimiausiu metu ketina aplankyti V. Tautvydo artimieji. Mat Z. Nausėdienės sesers Teresės vaikai gyvena visai netoli Natzweiler’io, vos už 100 kilometrų. Taigi giminės ruošiasi pagerbti vietą, kurioje kankinosi jų tėvas ir senelis.
Lina LIŪNIENĖ

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.