Mažeikiškiai vyrai apie Kovo 8-ąją, jos atributus ir moteris ***(Papildyta)***

Kovo 8-osios išvakarėse pakalbinome mažeikiškius vyrus – tuos, kurie čia gyvena ir dirba, bei tuos, kurie čia tik gimė, augo, mokėsi. Pateikėme pašnekovams po tris klausimus: kaip jie vertina šią šventę, kaip tą dieną sveikina moteris, kaip apibūdintų tikrą moterį arba moters idealą.

Algirdas GRINKEVIČIUS.

Algirdas GRINKEVIČIUS, Sedos seniūnas:

– Kovo 8-oji – graži ir reikalinga šventė. Ji siejama su pavasariu, su atgimimo pradžia. Graži šventė, daug tulpių ir kitokių gėlių žiedų, vyrai sveikina moteris. Ir tai nuo seno išlikusi tradicija.
Nemanau, kad ši tradicija būtų kažkaip susijusi su sovietmečiu, vyrai tą dieną sveikindavo ir sveikina moteris iki šiol, tad jokie valdžios pasikeitimai tam įtakos neturi.
Nepamirštu kasmet palepinti gėlėmis žmonos Kovo 8-osios proga, dukros irgi nepamirštu pasveikinti. Tikrai nelieka užmirštos mano moterys…  Paprastai dovanoju tulpių, jos man mieliausios, labiausiai patinka tos, kurios išaugintos mūsų krašte, o ne atvežtos iš kažkur.
Man moters idealas – tai namų, šeimos židinio sergėtoja, globėja. Negaliu lygint lietuvių moterų su kitatautėmis, neturiu bendravimo patirties ir sunku būtų lyginti, bet manau, kad mūsų lietuvės tikrai nėra prastesnės už bet kurios kitos tautos moterį.
Anksčiau moterys buvo truputį kuklesnės, santūresnės. Dabartinės yra drąsesnės, veiklesnės, labiau siekiančios karjeros. Bet kita vertus, laikai keičiasi, diktuoja savo madas, įvykių eigą, ir reikia spėti su gyvenimu koja kojon…

Rimantas GRICIUS.

Rimantas GRICIUS, Viekšnių gimnazijos direktorius:

 – Tokios, kokia buvo anksčiau, dabar Kovo 8-osios mokykloje nebėra. Masiškai tulpių nebeperkam ir mokiniai tą dieną pasitinka kukliau. Nors moterų iš tiesų nepamirštam.
Mes, mokyklos vyrai, kartais kokį šposą iškrečiam: dainą padainuojam, saldainių nuperkam, kartais ir tą tulpę kas nors atsineša dovanų… Visa tai vyksta nei juokais, nei rimtai, nors nesakom, kad esam priešiškai nusiteikę: juk jei buvo tokia tradicija, tai ji ir išlieka. Juk moterims per daug dėmesio nebus niekada. Būtų smagiau, kad galėtume moteris kiekvieną dieną pamylėti, o dabar norime labai pigiai per vieną dieną atpirkti visas nuodėmes.
Iš tiesų juk ne tulpės yra visa esmė, o dėmesys, bendravimas. Tos dienos yra kaip ženklai: juk ir Lietuvą reikia mylėti kiekvieną dieną, o ne tik Vasario 16-ąją. Tas pats ir čia. O kad tą dieną žmona grįžta su gėle, manau, pykti nereikia.
Dabar apie moteris. Sutikęs pirmą kartą moterį pirmiausia žiūriu į jos akis, atkreipiu dėmesį į nuotaiką. Man svarbu žmogaus energija: moteris gali būti išvaizdi, bet labai vertinu jos energiją.
Ne viskas yra ir žmogaus protas: tiek į vyrus, tiek į moteris žiūriu kaip į visumą – jeigu išmintingas, energingas, kūrybingas, – tai labai svarbu. Protas – labai pavojinga sąvoka: čia kaip su tuo peiliu – juo galima atpjauti duonos, bet galima ir papjauti žmogų. Taip pat ir su protu: čia turi sutilpti didelis vertybių kompleksas.
Kokia tikroji moters paskirtis, sunku pasakyti – ne aš sukūriau pasaulį, ne aš tai galiu ir vertinti. Per daug sau prisiimčiau, pervertinčiau savo jėgas.

Benjaminas MILIS.

Benjaminas MILIS, sporto klubo „Mažeikių švyturys“ direktorius:

– Kovo 8-oji – labai reikšminga šventė. Vyrai tą dieną itin turėtų pasistengti būti kuo švelnesni, kuo malonesni moterims. Reikalinga ir graži ta šventė, ir jei jau tokią šventę pamiršti galėtume, tai tikriausiai reiktų pamiršti ir moteris… Mėgstama kartais sakyti, kad tai sovietinių laikų palikimas, bet aš taip nemanau, nėra čia nieko sovietinio: šventėme anais laikais, švenčiame ir dabar. Tiesa, sakoma, kad anksčiau vyrai labiau „švęsdavo“, pasitaiko ir dabar visko…
Stengiuosi tą dieną pasveikinti visas moteris, ne tik savo žmoną, bet ir koleges, pažįstamas, giminaites. Dažniausiai dovanoju joms tulpių, nes šitos gėlės dar nuo vaikystės man siejasi su pavasariu, su Kovo 8-ąja. Manau, kad tą dieną neturėtų likti nepasveikinta nė viena moteris.
Nors moteris reikia mylėti ir vertinti kiekvieną dieną, bet ši diena tikrai ypatinga ir tinkama parodyti vyrų pagarbai ir meilei. Jei žmona namo grįžta su glėbiu tulpių ar kitokių gėlių, tai tik džiaugtis vyrai turėtų. Jokie pavydai ar nesusipratimai negali aptemdyti tos dienos.
Ideali moteris man pirmiausia asocijuojasi su mano žmona. Jei kalbant apskritai, tai turėtų būti pasitempusi, saikingai pasidažiusi moteris. Svarbu, kad viskas būtų saikinga ir tvarkinga, nebūtų provokuojama ir nerėžtų akies. Esu apkeliavęs nemažai svetimų šalių, nuolat tenka važinėti, ir tikrai galiu pasakyti, kad lietuvės yra pačios tvarkingiausios ir gražiausios moterys. Tikrai vertos dėmesio ir pagarbos.

Jonas ŽULPA.

Jonas ŽULPA, gydytojas traumatologas:

– Ši diena man asocijuojasi su moterimis, šeima, darbu, su tulpėm, gražia pavasario švente. Manau, kad įteikti moterims gėlių nėra blogai niekada, o sieti šią šventę su kažkokiu laikmečiu tikrai nereikėtų.
Kovo 8-osios gėlė yra tulpė, tą dieną man priimtiniausia dovanoti jas, ne kokias kitokias gėles, kurios tinkamesnės kitoms progoms.
Kaip pasveikinsiu savo moterį, norėčiau išlaikyti paslaptį, nes perskaitys laikraštyje ir tada jau nebus siurprizo…
Tikrai būtina tokią dieną pasveikinti artimiausias moteris ir koleges. Lietuvės moterys yra pačios gražiausios, geriausios ir dar gerąja prasme visokiausios. Tad gėlės ir vyrų dėmesio tą dieną verta kiekviena moteris.
Mano moters idealas yra žmona. O šiaip tai turėtų būti išsilavinusi, kultūringa, save prižiūrinti moteris. Ne mažiau svarbu, kad ji būtų gera mama.

BOTA Edis

BOTA Edis, tėkrs žemaitis:

– Linksmā nuorio pabriežt, ka kuova aštuntuoji, kāp i šmuots švėntiu, dabā ī primesta. No bet jeigo vyrā ton užmėršt, ta tuo netorieto būtė. Kāp aš supronto, muotrėškuom kvietku nėkumet nebus per daug. Tėkta linkio, ka anuos būtōm dovanuojamas ėš vėsuos dūšės.
I kū pėrma kārta veizont i muotrėška nukrīpst ākis, priklausa tėktā nu anū pačiū. Jeigo vyrs tor gēra āki, ta i žvilgsnis nukrīpst i tus muotrėškas privalumus, katrėi pas anuo ī. Čė nerēk prisimislīt vėsuokiū nesamuoniū: tas gal būt – i akis, i lūpas, i šypsena. I tēp – žemien, galiečeu vardint tū vėitu tėik, ka vėitas neužtektom laikraštie.
Šep kuožna mergelka a muotrėška tor tū sāva cinkieli, tik ne kuožnos vyrs sūgeb tūn iveiziet. Rokounontėis aplink muotrėšku pruotos i išvaizda, tėisė atsākėma rāstė sunkē. Mes kāp gyvė sutvėrėma, žmuogėškas natūras, vėsumet nuorēm ideālė varianta, no bet gaunas tēp, kāp išein. Šep turietom vėins kėta papildyt, gerā būtom ka pruots nu išvaizdas neatsilėktom. Jeigo nebus pruota, nepadies i išvaizda. Tėkruos muotrėškas savybiu neimānuoma išvardint, ana tuoki īr arba ne.
Muotrėška nier dākts, i anuos paskirtėis nenusakysi. Vo vyrāms, žėnoma, norietomēs, ka anuos būtom kāp švėisuolē mūsa gyvenėmė: tuokės tėkras kāp gintars nešlifouts.
A muotrėška butėna tor būtė muotėna, tou jau pasėrūpėna motōšė gāmta: i nie kėtuos išeities. Vuo vyrs, žėnuoma, vėsūs tūs reikalūs tor prikėbtė: kāp sakont, pridėrbtė sugebiejē, būk miels, tada i pasirūpink.
No, o nomā be muotrėškas – nomā be šėlumuos i jaukōma.

Vidmantas ALČAUSKIS.

Vidmantas ALČAUSKIS, Vytauto Klovos muzikos mokyklos mokytojas, pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas:

– Kovo 8-oji man visų pirma susijusi su daugybe klausimų: kodėl žiniasklaida šią dieną vyrų kasmet klausia: „Ką jums reiškia Kovo 8-oji“? Kuo skiriasi vasario 14-oji ir Kovo 8-oji? Kodėl vasario 23-ioji vadinama „vyrų diena“? Kodėl dar nepradėjau tulpių auginimo verslo?.. (Vidmantas – savotiškas smulkusis verslininkas: yra tautodailininkas – medžio drožėjas – V. M.)
Vis dar būna, kad per Tarptautinę moters dieną savo kolegėms darbe dovanojame gėlių. Ir žmona šią dieną grįžta namo su gėlėmis: svarbu, kad grįžta… O gėlės juk į namus, o ne iš namų, ir tai yra gerai. Pasak vienos patarlės, gero vyro žmona namo risčia bėga…
Kadangi mano dešiniosios akies regėjimas per silpnas, tad pamatęs moterį, pirmiausia kairiąja akimi pažvelgiu jai į akis: jos yra žmogaus sielos veidrodis.
Ar išvaizda atitinka protą ir ar protinga moteris turi būti graži, sunku pasakyti. Aišku tik viena: jei protas ribotas, po išvaizda to nepaslėpsi…
Man tikra moteriška moteris – tai meniška, poetiška siela. Ir labai smagu, kad muzikos mokykloje, kur aš dirbu, tokių sielų daugiausia.
Kiekviena moteris, kaip ir kiekvienas žmogus, turi pats atrasti savo tikrąją paskirtį, tad pasakyti, kokia tikroji moters paskirtis, tikriausiai neįmanoma.
Žinau viena: namai be moters – namai be jaukumo ir šilumos…

Romas DAMBRAUSKAS.

Romas Dambrauskas, dainininkas:

– Aš esu tikras, kad ši šventė turi gyvuoti ir ji gyvuoja. Ji yra tinkamoje kalendoriaus vietoje – pati pavasario pradžia, kai bunda gamta, ima skleistis grožis, todėl jokios kitos gėlės tą dieną nesivaizduoju dovanojamos – tik tulpę. Dabar galima rasti įvairaspalvių tulpių, manau, tokia puokštė bus pati gražiausia. Ir gėles dovanosiu ne tik savo žmonai, bet ir mamai, kaimynėms… Moterims, kurios yra šalia, kurios man svarbios ir mielos.
Taigi Kovo 8-ąją pažymėsiu tik puokšte, nes kitaip palepinti savo moters neturiu galimybių. Ir prieš šventę, ir per ją, ir po jos teks išvažiuoti, koncertuoti, tad namų ruošos darbais ar valgių gaminimais užsiimti negalėsiu. Kita vertus, tai ne ta šventė, kurią turėtume pažymėti išskirtinai – yra ir svarbesnių asmeninių datų. Laikausi nuostatos, kad Kovo 8-oji yra diena, kai mes, vyrai, turime parodyti savo dėmesį visoms moterims.
Kokia moteris arti tobulybės? Sudėtinga paprastai atsakyti. Visos moterys yra moterys, man imponuoja moteriškumas, protas ir tai, kad ji stengiasi suprasti vyrą – kaip vyras supratingai turi žvelgti į moterį, taip ir ji turi stengtis suvokti priešingą lytį, įsiklausyti, pasidomėti.
Malonu, kad žmonės neužmiršta šios šventės – ir ne tik dėl koncertų, į kuriuos mane kviečia. Tiesiog aš manau, kad neteisingai elgiasi tie, kurie jai bando suteikti kokį nors politizuotą atspalvį.
Tiesiog graži pavasario diena ta Kovo 8-oji, gražios gėlės, gražios moterų šypsenos… Tegul tik jų būna daugiau.

Robertas DARGIS.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas:

– Jei atvirai, tai Kovo 8-osios aš nešvenčiu, nes moterims gėlių dovanoju daug dažniau – nelaukdamas konkrečios dienos.
Iš tiesų, ši šventė man asocijuojasi su bandymu pakeisti žmogaus sąmonę, su bandymu užgožti  senas lietuviams priimtinas šventes, tokias kaip Motinos ar Tėvo diena. Juk pasidomėjus istorija paaiškėja, kad Kovo 8-oji buvo sugalvota dvidešimtojo amžiaus revoliucionierių, kurie manė, kad galima žmogų mechaniškai perdaryti ir pakeisti sampratą apie kalendorines šventes.
Mums bandyta įbrukti ne tik Kovo 8-ąją, bet ir Spalio revoliucijos minėjimą – kaip didžiausias šventes.
Man ši data tikrai nieko bendra neturi su tikrais jausmais, šiluma ar pagarba moteriai, taip pat – su pavasarinėmis gėlėmis, dovanojamomis mamai, seseriai ar dukrai. Ir be šios datos vyrai savo moterims gali rodyti išskirtinį dėmesį, jausmus. Toks mano požiūris yra išlikęs iš vaikystės.
Mūsų šeimoje pagrindinės šventės buvo šv. Velykos ir Kalėdos, Tėvo ir Motinos dienos. Svetimų švenčių pakaitalų mes nepriėmėm.
Be abejo, laikas kai kurias pažiūras pakoregavo, nes esu pakankamai demokratiškas žmogus. Todėl negaliu kategoriškai teigti, kad kartu dirbančios moterys Kovo 8-osios proga negaus gėlių. Tačiau  visa tai greičiausiai bus padaryta spontaniškai, gal net šiek tiek lengva juoko forma. Tikrai niekas iš anksto tam nesiruošia.
Panašiai buvo ir per Valentino dieną, kai biuro moterims vyrai padovanojo gėlių ir po suvenyrą, pasakė, kad jos yra be galo reikalingos ir mylimos.
Tačiau, kaip jau minėjau, aš pats labiau palaikau tradicines lietuviškas katalikiškas šventes, kurios šeimose turi visai kitokią reikšmę ir prasmę.

Antanas NAUJOKAS.

Antanas Naujokas, teisininkas:

– Moteriai, kaip trapiam gamtos ir Dievo kūriniui, dėmesio niekada nebūna per daug, todėl Kovo 8-oji labai tam tinka. Ši šventė tarptautinė, ją švenčia visas pasaulis.
Ir ne tik mūsų dovanojamos tulpės parodo moteriai, kokia ji svarbi. Ir tai, kad padedame suktis namų ruošoje, dar gėlės, tortas, arbata suteikia vakarui išskirtinio jaukumo.
Be abejo, negalima pamiršti ir kitų šalia esančių moterų, net jei vyrų su jomis ir nesieja šilti jausmai, būtina įteikti gėlių. Šiuo atveju supratingos turėtų būti ir moterų antrosios pusės: nepykti, jei žmonos namo grįš su glėbiu gėlių, o atvirkščiai – džiaugtis, nes jas vertina ir svetimi vyrai.
Be to, juk žodyje moteris galima sutalpinti daug sąvokų, reiškiančių tą patį. Tai ir motina, meilė, švelnumas, rūpestingumas – ir už visa tai moteris nusipelno mažų mažiausiai gėlių.
Ir visiškai nesvarbu, ar moteris tituluota gražuolė, ar ne. Kiekviena graži savaip. Turbūt ne atsitiktinai lietuves moteris labai vertina užsieniečiai ir sako, kad jos be galo gražios.
Manau, kad vertinamas yra lietuvaičių kuklumas, jautrumas, lyginant su kitų tautų moterimis.
Be abejo, kiekvienas vyras išsirenka sau priimtiniausią. Vieni renkasi pagal išorę, kiti – pagal dvasinį pasaulį. Yra tekę girdėti nemažai pajuokavimų ta tema. Štai vienas iš jų. Kalbasi du vyrai, vienas sako: o tavo žmona negraži; kitas atsako: bet užtat vidus gražus; tuomet nuskamba patarimas: tai tegu ji vaikšto išvirkščia.
Todėl ir manau, kad kiekvieno vyriškio supratimas apie grožį yra kitoks. Tai priklauso nuo šeimoje puoselėjamų vertybių, išsilavinimo, gyvenimiškos patirties.
Kovo 8-oji tuo ir išskirtinė, kad gėles galima dovanoti visoms moterims be išimties. Šiek tiek kitaip  yra per Motinos dieną, kai sveikinamos tik mamos ir ši šventė yra šeimyninė, minima tik artimųjų rate.

Talidas OSTRAUSKAS.

Talidas Ostrauskas, policijos komisaras:

– Moters diena yra svarbi šventė visoms moterims, manyčiau, kad ir reikalinga. Ji jau seniai švenčiama – sovietiniais laikais buvo ir dabar yra. Nepasakyčiau, kad kada nors Kovo 8-oji buvo pamiršta. Pats žmoną visada sveikindavau, matydavau, kad artimieji ir kaimynai sveikina savąsias.
Žmoną sveikinsiu kaip ir anksčiau – dovanodamas tulpių. Kodėl tulpės? Nes jos primena pavasario pradžią. Tulpių sezonas neseniai tik prasidėjo, beveik prieš Moters dieną, o kitos gėlės žydi ir yra dovanojamos visus metus. Sakyčiau, kad rožės – labiau gimtadienio gėlės ar panašių švenčių, man jos neprimena pavasario.
Suprantama, Kovo 8-ąją reikia ne tik žmonas sveikinti, bet ir koleges. Kaip jų nepasveikinsi? Juk tai visų moterų diena.

Augustas PETKUS.

Augustas PETKUS,Savivaldybės kultūros centro vadybininkas:

– Tą šventę aš visada jaučiu, ji man labai šauni. Valentino dienos nelabai pripažįstu, bet ir per ją, ir Kovo 8-ąją visų pirma gaunu užsakymų pagroti: saksofono muzika moterims labai patinka. Sveikiname savo moteris ir darbe: tai labai graži šventė. Moterį dar galima sveikinti per gimtadienį, bet Kovo 8-ąją galima sveikinti visas moteris. Aš ta proga visada naudojuosi.
Perkame, žinoma, tulpes, nes Kovo 8-oji be šių gėlių – tikrai ne Kovo 8-oji.
Nešu gėlę ir į namus: manyje šiuo atveju dar išlikęs tarybinis auklėjimas. Su gėlėmis iš darbo grįžta ir žmona: smagu, kad ir jai vyrai parodo dėmesį: tam ta diena ir yra. Valentino dieną gėles dovanoja įsimylėjėliai, o čia gali padovanoti gėlę bet kuriai moteriai. Jei dovanosi paprastą dieną, gali likti nesuprastas.
Mes, vyrai, esame žiopliai ir pamirštame moterims parodyti dėmesį kasdien. O juk taip iš tiesų ir reikėtų. Kovo 8-oji – viso to gražus priminimas. Gal ir yra tokių vyrų, kurie rodo moteriai dėmesį kiekvieną dieną, bet jų tikrai nedaug.
Pirmą kartą pamatęs moterį, visada pirmiausia atkreipiu dėmesį į jos akis: jos viską parodo, o paskui visa kita… Moters išvaizda gal ir svarbus dalykas, bet labiau svarbu jos protas, išmintis. Į aprangą mažai kada atkreipiu dėmesį. Mano moteris turi būti paslaptinga, švelni, dėmesinga.

Tadas RIMGAILA.

Tadas Rimgaila, laidų vedėjas ir šokėjas:

– Šiuolaikinėje visuomenėje, kai visi skuba, lekia, tokios šventės kaip Kovo 8-oji įgauna dar gilesnę prasmę, nes per visus darbus, per visus rūpesčius kartais nebeįvertiname – taip kaip reikėtų – šalia esančio žmogaus. Todėl ši diena puiki proga stabtelėti, atsiriboti nuo visų darbų ir palepinti savo moteris.
Kiekvieną kartą jas lepinti galima kitaip. Čia visada praverčia gėlės. Turbūt kiekvienai moteriai be galo malonu gauti gėlių ir nesvarbu, ar tai didžiulė puokštė, ar tik vienas žiedas.
Bent jau tiek kiekvienas vyras tikrai gali sau leisti.
Šią dieną galima prisigalvoti ir dar daugiau staigmenų. Nusivesti savo išrinktąją į restoraną, teatrą arba tiesiog pabūti kartu, skirti visą dėmesį tik jai.
Be to, sveikinant su Kovo 8-ąja nereikėtų apsiriboti tik savo žmonomis ir širdies draugėmis. Gėlių reikėtų padovanoti ir kolegėms.
Man šiuo klausimu paprasčiau, nes visas mano darbas vyksta su širdies moterimi Liucina ir kitokio kolektyvo neturiu. Jei šalia tą dieną būtų mama arba kitos artimos draugės, tai tikrai įteikčiau joms gėlių.
Dėmesio moterims niekada nebūna per daug. Jos nori jaustis saugios ir mylimos, todėl vyrai turėtų stengtis patenkinti jų lūkesčius. Tačiau moterys negali vien reikalauti, jos ir pačios turėtų pasitikėti savimi, kitaip vyrų pastangos nueis perniek.
Daug kas priklauso nuo moterų, nuo to, kaip jos jaučiasi viduje. Juk kiekvienas vyras jas vertina skirtingai. Vienam svarbiau išorė, kitam vidus. Todėl bet kokiu atveju, manau, moteris yra pats nuostabiausias Dievo kūrinys, be kurio vyrams būtų be galo sunku gyventi. 

3 Atsakymai į “Mažeikiškiai vyrai apie Kovo 8-ąją, jos atributus ir moteris ***(Papildyta)***”

  1. Viskas gerai parašė:

    bet man keista, kad ponas Dargis Kovo 8-ąją sieja su revoliucionierių švente. Toks garbus, apsišvietęs žmogus nežino tikrosios tos dienos kilmės ir, matyt, galvoja, kad tai Klaros Cetkin išmonės. Čia jums reikėtų pažvelgti giliau, ponas Robertai, šiek tiek į senesnius laikus.

  2. Mažeikiškė parašė:

    nu puikios vyrukų mintys, kip jie gražiai ir spalvingai apie mus atsiliepia. Ir kompanija tokia graži parinta. Smagu skaityti. Ačiū “Santarvei” už kūrybiškumą ir ieškojimus: gera, kai kasdieniniuose dalykuose gali rasti daug nekasdienybės.

  3. :) parašė:

    Oh tu, moterie grazioji,si diena juk tau skirtoji,leisk pasveikinti tave su grazia musu svente.Vyru demesio linkiu ir graziu graziu geliu – su Kovo 8;)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video