Mažeikiškių paroda – šalies trejetuke

Parodą Raimondai Ramanauskienei (kairėje) ir Jūratei Miliauskytei surengti padėjo Vytautas Ramanauskas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Mažeikių muziejuje dar galima susipažinti su keliaujančia paroda „Iš Mažeikių muziejaus fondų: Laiko įspaudai“. Ši paroda buvo eksponuojama Lietuvos švietimo istorijos muziejuje Kaune, o ją kūrę Mažeikių muziejininkai pagerbti dovana bei Savivaldybių muziejų bendrijos padėkos raštu.

Dalyvavo savanoriškai

Šie metai paskelbti Muziejų metais, tad šis apdovanojimas Mažeikių muziejininkams – lyg viso jų darbo įvertinimas ir paskatinimas sėkmingai dirbti toliau. Muziejininkė Raimonda Ramanauskienė pasakojo, kad pirmoji programa, skirta Muziejų metams, buvo „Lietuvos muziejų kelias“, prasidėjusi nuo pirmojo Lietuvos muziejaus Dionizo Poškos Žemaitijoje įkurtų Baublių ir keliavusi per visą šalį. Mažeikiuose tai buvo gegužės mėnesį atidaryta Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentų kūrybos darbų paroda „Metalo menas“.
Paskui buvo paskelbtas Muziejų metų programos projektas „Parodų tiltai: informacija ir komunikacija“, kurį organizavo Savivaldybių muziejų bendrija. Vykdant šią programą, Savivaldybių muziejai galėjo pareikšti pageidavimą į Kauną atvežti savo parengtą parodą.
„Kadangi mūsų muziejus tikrai turi ką parodyti, taip pat yra galimybė pristatyti mūsų kraštą, mūsų naująją archeologinę ekspoziciją, įjungėme savo minčių lietų, prigalvojome daugybę pavadinimų ir su Jūrate (muziejininke Jūrate Miliauskyte – V. M.) nusprendėme, kad važiuosime“, – pradžią prisimena R. Ramanauskienė.

Suskirstyta laikotarpiais

Gavus lėšų už rajono Savivaldybės kultūros rėmimo fondo laimėtą projektą atsirado unikali keliaujanti paroda, pasakojanti apie Mažeikių krašto istoriją nuo fosilijų laikų iki šių dienų. Šio projekto pirmoji mažeikiškių paroda ir buvo atidaryta rugsėjo mėnesį Kaune.
„Parodą surengti buvo nelengva, nes muziejuje eksponatų, pasakojančių apie Mažeikių kraštą, yra labai daug. Tad nutarėme kiekvienam laikotarpiui atrinkti tokius eksponatus, kurie būtų unikalūs ir turėtų pažymėtus metus. Manome, kad paroda mums pavyko“, – pasakojo R. Ramanauskienė.
Iš dvidešimt penkių šalies muziejų parengtų parodų, mažeikiškiai pateko į geriausiųjų trejetuką.

Eksponatai įvairūs

Mažeikiškių paroda labiau orientuota į moksleivius, jaunimą, tad tarp daugybės eksponatų vingiuoja laiko juosta, nurodanti, kokiam laikotarpiui eksponatas priklauso. Pirmuosius laiko įspaudus fosilijose paliko mažyčiai gyvūnėliai, paskui pradėjo atsirasti ir žmonių įspaudai. Iš XII–XVII amžiaus eksponatų muziejus neturi, tad muziejininkai sumaniai išsisuko, pavaizduodami to laikotarpio dvarininkų herbus, kurie turėjo savo prasmę. Unikalus eksponatas – XVIII amžiaus Žemalės bažnyčios procesų ir santuokų registracijos knyga.
Etnografiją iliustruoja rankšluostinės ir rankšluosčiai, audiniai, skaros, išilgadryžiai užtiesalai, kurie būdingi tik palatvijo kaimams.

Paroda iškeliauja į mokyklas

Parodoje gausu namų apyvokos daiktų, darbo įrankių, puošybos elementų, yra istorinių Mažeikių nuotraukų. Sovietmetį atspindi gairelės, taurės. Dabartiniams laikams atstovauja rajono miestelių herbai ir Mažeikių vėliava su herbu. Paskutinis eksponatas – plakatas su lankytojų medžiu, ant kurio jie gali palikti savo įspaudą – piršto antspaudą.
„Bet kokio laikmečio žmogus nori palikti kažkokį laiko įspaudą: tai ir liudija mūsų paroda“, – teigė R. Ramanauskienė.
Dvi savaites išbuvusi Mažeikių muziejuje, paroda keliaus į Senamiesčio, „Ventos“ pagrindines mokyklas, lopšelį-darželį „Linelis“, Gabijos gimnaziją, – pas tuos, kurie ją buvo užsisakę iš anksto.

Populiari edukacinė programa

Vieną dieną Kaune Mažeikių muziejininkai demonstravo su paroda susijusią edukacinę programą „Mano įspaudai“. Per tris užsiėmimus visi užsiregistravusieji turėjo progą palikti savo įspaudą tošyje, odoje, popieriuje.
Edukacinę programą kuravusi J. Miliauskytė pasakojo, kad jos dalyviai buvo supažindinami su mūsų kraštui būdingais ornamentais, įvairių laikotarpių istoriniais ženklais, puošybos detalėmis. Praktinės veiklos metu buvo bandoma ornamentuoti skirtingas medžiagas antspaudavimo, piešimo, kopijavimo, braižymo, formavimo būdais.
Atkakliesiems programos dalyviams net pavyko pasigaminti sau po atskirą atminimo dirbinėlį. Užduočių sudėtingumas svyravo priklausomai nuo amžiaus ir noro dirbti.
„Mums malonūs tiek ikimokyklinukų, tiek moksleivių, tiek suaugusių žmonių grupių užsakymai. Ypač laukėme žemaitiško „cinkelio“ turinčių lankytojų – tų, kuriems neužtenka tik pasižiūrėti, o reikia ir pačiupinėti“, – įspūdžius pasakojo J. Miliauskytė.