Dauguma profesionalių ir tik pradedančiųjų dirbti padavėjų bei barmenų vasarą nepasilieka Mažeikiuose – mieliau važiuoja užsidirbti į pajūrio kurortus. Mūsų miesto maitinimo įstaigų vadovai deficito neva nepajuntą – padavėjų vasarai turi tiek, kiek reikia.
Mūsų tyrimas parodė kitokią situaciją: padavėjus ir barmenus restoranų savininkai kviečia tiesiog iš gatvės.
DARBUOTOJŲ TRŪKUMO
NEJAUČIA
Neradome nė vieno kavinėsbaro ar restorano vadovo, kuris pasakytų, kad turi problemų dėl padavėjų stokos. Visi teigė, kad turi jų tiek, kiek reikia. O tie, kurie netrukus pakvies užkandžiauti lauko salėje, teigė pasiruošę ir šiam darbui – komanda jau surinkta.
„Žinoma, daug padavėjų ir barmenų išvažiuoja dirbti į Palangą, bet jų trūkumą užpildo vasaros atostogų iš kitų miestų grįžę studentai,“ – sakė dviejų restoranų direktorė Daiva Jurcaitienė.
Padavėjų stoka nesiskundžia ir šašlykinės savininkė Birutė Kačerauskienė: „Turime apie 10 darbuotojų, dauguma jų pas mus dirba jau aštunti devinti metai. Žiemą, kai padavėjų reikia mažiau, dalis jų išeina dirbti kitur, tačiau, atėjus vasarai, tie patys grįžta pas mus“.
Šašlykinės savininkė sakė vasarą taip pat sulaukianti studentų bei ką tik mokyklas baigusių jaunuolių.
PRIIMA IR VYRESNIO
AMŽIAUS ŽMONES
Nenorėjusi prisistatyti restorano direktorė, išgirdusi, jog kalbėsime apie padavėjus, staiga paklausė: „O jūs turite ką nors pasiūlyti?“ Bet po minutėlės supratusi, kad „Santarvės“ žurnalistai neskambintų jai su darbo pasiūlymais, lakoniškai ištarė – darbuotojų yra pakankamai.
Po šio spontaniško direktorės klausimo suabejojome, ar tikrai nereikia padavėjų. Tuo labiau kad rajono spaudoje pasirodo skelbimų, kur darbdaviai ieško padavėjų, barmenų, virtuvės darbuotojų.
Paskambinome porai tokių darbdavių. Su vienu iš jų jau buvome bendravę ir „Santarvei“ jis sakė, jog padavėjų nereikia. Vadovams nebuvo svarbu, kad skambinančioji dėl darbo nėra baigusi padavėjų ruošimo kursų, kad neturi patirties. Įprasta, kad padavėjais dirba jauni žmonės. Bet vadovams nebuvo svarbus ir norinčiosios dirbti amžius.
Į repliką, jog jie kalba su keturiasdešimtmete, vienas iš vadovų šyptelėjo: „Juk čia ne miss konkursas“.
Arba keičiasi vadovų požiūris į darbuotojus, arba neturi ko įdarbinti, bet faktas toks: po telefoninio pokalbio abu vadovai kitą savaitę pakvietė į susitikimą.
Netiesiogiai paklausti, ar bus konkurentų, atsakė – ne. Vadinasi, padavėjų visgi trūksta ir jie kviečiami tiesiog iš gatvės – be patirties.
JAUNIMĄ APMOKO
Kalbintos maitinimo įstaigų vadovės tikino, jog padavėjų visada galima rasti, tačiau tai nereiškia, kad jie bus profesionalai. Tokių Mažeikiuose – reta, jaunimas į darbą imamas tiesiog iš gatvės. Todėl juos reikia apmokyti.
B. Kačerauskienė sakė dažniausiai duodanti šansą jaunimui išmokti po salę suktis su padėklais, bet patikino, kad beviltiškų žmonių nelaiko – iškart pamato trūkumus: „Ateina žalias, o ilgai „žaisti“ nėra kada. Savaitę ar dvi turi apsipratimui, o paskui žiūrime, kaip sekasi dirbti. Jei viskas tvarkoje, tai ir pasilieka, jei ne – paslaugų atsisakome. Gyvenimas yra gyvenimas, visokių pasitaiko. Bet kol kas visus darbuotojus pasirenkame sėkmingai“.
Restoranų vadovai sakė, jog atėję dirbti nauji žmonės visko išmoksta bėgant laikui. O dar geriau, jei yra iš ko mokytis – profesionalaus padavėjo ar barmeno.
Tačiau Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus mokytoja Elena Tamošauskienė, ruošianti barmenusvirėjus, sakė, jog šią specialybę baigę studentai dažniausiai išvažiuoja dirbti į didmiesčius.
IEŠKO PROFESIONALŲ
Virėjųbarmenų mokytoja E. Tamošauskienė mano, jog mažeikiškiams darbdaviams jau atsibodo imti neišmanančius jaunus žmones: „Ateina iš gatvės jaunos, gražios panelės, tačiau jos nežino elementaraus etiketo, o ką kalbėti apie su šia specialybe susijusius dalykus. Nuo to nukenčia vartotojai – aptarnavimo kokybė prasta. Darbdaviai neturi kada jų apmokyti, todėl skambina mums ir ieško profesionalių barmenų ir padavėjų bei virtuvės darbuotojų“.
Mokytoja pasakojo, jog šią dvigubą specialybę įgiję jaunuoliai yra universalūs: gali dirbti prie baro, aptarnauti klientus salėje arba ruošti valgį virtuvėje.
„Visi jie mokosi lankytojų aptarnavimo, stalo serviravimo, puošimo meno, – sakė E. Tamošauskienė ir pridūrė, kad, be šių dalykų, jaunimui svarbūs yra ir etikos bei psichologijos dalykai. – Dažnam tenka padėti įveikti psichologinį barjerą, kad išmoktų laisvai bendrauti su žmonėmis. Sunkėliau būna iš kaimų atvažiavusiems studentams, bet viskas yra įveikiama. Mažeikiškiai jaučiasi drąsesni, kartais net per daug drąsūs“.
RENKASI JAUNIMAS
Mokytoja E. Tamošauskienė teigė, jog barmenovirėjo specialybei įgyti amžiaus cenzo nėra – kad ir penkiasdešimties. Tik klausimas, kaip jausis pats žmogus po įtemptos darbo dienos.
Darbo biržos Mažeikių skyriaus direktoriaus pavaduotoja Rita Jurkūnienė linkusi manyti, jog padavėjo ar barmeno darbas labiau tinka jaunesniems žmonėms: „Darbo biržoje užsiregistravusieji turi galimybę baigti šios srities kursus. Ir tradiciškai juos pasirenka jaunesnieji. Vyresnio amžiaus žmonės renkasi ramesnes specialybes“.
Direktoriaus pavaduotoja sakė, jog šiemet padavėjų kursus baigė 12 darbo biržoje užsiregistravusių žmonių. Šiandien nėra nė vieno nedirbančio – ir beveik visi dirba pajūrio kurortuose.
Pasak R. Jurkūnienės, prasidėjus vasaros sezonui, ji sulaukianti darbdavių skambučių iš pajūrio regiono – jie teiraujasi, ar nėra norinčiųjų dirbti kurortų kavinėse bei restoranuose.
Šiemet, Darbo biržos duomenimis, tokio darbo ieškojo 7 mažeikiškiai. Darbo biržos specialistė sakė, jog tik jiems patiems spręsti, ar važiuoti užsidirbti dvigubai, o kartais ir trigubai daugiau, nei galima užsidirbti mūsų mieste.
KURORTE UŽDIRBA TRIGUBAI
Jau minėta nenorėjusi prisistatyti restorano direktorė sakė, jog vasarą mielai išleidžia savo barmeną padirbėti į pajūrį: „Mes taip esame sutarę: jis kiekvieną vasarą išvažiuoja į kurortą užsidirbti pinigų, o rudenį vėl grįžta dirbti pas mus. Juk tokių didelių pinigų, kaip ten gauna, mes tikrai neturime“.
Darbo Mažeikių kavinėje ar restorane ir darbo, tarkim, Palangos kavinėje devyniolikmetė Jurgita negali nė palyginti. Į pajūrį jau trečius metus užsidirbti važiuojanti mergina teigia, jog tai du visiškai skirtingi dalykai.
„Pagrindinis dalykas, žinoma, atlygis. Mažeikių barmenams toli gražu gauti tiek, kiek gauna kurortuose dirbantieji. Bet kita vertus, mes ir nesėdim kojas sukryžiavę – plušam nuo pat ankstyvo ryto iki antros trečios nakties, turėdami vos kelias laisvas dienas per mėnesį. Aišku, nuovargis būna begalinis, bet tai juk tik trejetas mėnesių. Be to, kai gauname atlygį, tai visos buvusios bėdos pasimiršta. Praėjusiais metais per mėnesį užsidirbau 4000 Lt, nereikėjo mokėti nei už maistą, nei už būsto nuomą. Šiemet su restorano šeimininku sutarėme, kad atlyginimas bus dar didesnis. Juk viskas brangsta,“ – pasakojo jau kitą savaitę į Palangą dirbti išvažiuosianti mergina. Ji teigė, jog restorano šeimininkas dėl darbo jai skambinęs dar vasario pabaigoje – norėjo įsitikinti, ar šiemet ji papildys padavėjų gretas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:Padavėjų vasarai kavinių savininkams tenka paieškoti.
Mažeikiškius padavėjus paviliojo kurortiniai atlyginimai
