Mažeikių darbo biržą užplūdo bedarbiai

Besibaigiant metams Mažeikių darbo biržą užplūdo iš įmonių atleidinėjami darbuotojai. Pagalbos kreipiasi ir namo sugrįžę emigrantai. Specialistai neslepia nerimo: bedarbių vis daugėja, laisvų darbo vietų mažėja. Į vieną darbo vietą pretenduoja 75 žmonės.


TIKISI ĮSIDARBINTI
Darbo biržoje lūkuriuojantys pavardžių viešinti nepanorę mažeikiškiai „Santarvei“ sakė biržoje besiregistruojantys ne tik dėl nedarbo išmokų ir socialinių garantijų – jie turi vilčių sugrįžti į darbo rinką.
Dėl įmonėje kilusios vidinės įtampos, finansinių sunkumų bei vėluojančių atlyginimų savo noru iš darbo išėjęs ir lapkričio pradžioje biržoje užsiregistravęs mažeikiškis naują darbą tikisi surasti žiemos pabaigoje, pavasarį. Biržoje jis buvo nuteiktas optimistiškai – esą neturėtų kilti problemų dėl įsidarbinimo ir kvalifikacijos keisti nereikėsią.
„Man svarbiau darbas nei pašalpa. Bet jei nepadės susirasti darbo pagal mano kvalifikaciją, tikiuosi, kad mokės pašalpą, kurią aš užsidirbau. Darbo ieškau ir savo jėgomis, turiu finansinių įsipareigojimų. Jei situacija darbo rinkoje eis vis blogyn, nuotaikos bus tikrai pesimistinės. Teks dairytis į užsienį“, – „Santarvei“ atviravo vienoje gamybos įmonėje vadybininku dirbęs mažeikiškis.
Darbo biržoje „Santarvės“ pakalbinta moteris sakė atėjusi paimti pažymos savo dukterėčiai, grįžusiai iš Ispanijos. Svečioje šalyje padirbėjusi dukterėčia nori dirbti ir gyventi ten, kur jos šeima.
„Mano dukterėčia apie pašalpą negalvoja, ji nori dirbti. Norėtų susirasti pardavėjos darbą. Tačiau abejotina… Jei darbo čia neras, pavasarį vėl išvyks į užsienį“, – pasakojo moteriškė.
NEDARBAS
RAJONE DIDĖJA
Mažeikiuose per du paskutiniuosius praėjusių metų mėnesius nedarbas šoktelėjo stipriai. Per lapkritį užsiregistravo 415, per gruodį – 444 bedarbiai. 2007 metų gruodį ieškančiųjų darbo buvo registruota pusantro šimto mažiau.
Mažeikių Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Rita Jurkūnienė „Santarvę“ informavo, kad per praėjusius metus ieškančių darbo mažeikiškių padaugėjo keturiais šimtais. Nedarbo lygis per metus rajone padidėjo vienu procentu. Dar 2008 metų vasarą ėmęs mažėti nedarbas šių metų sausio 1-ąją siekė 6,8 procento. Šalyje nedarbo lygis šiuo metu yra 5 procentai. Didžiausias nedarbo augimas užfiksuotas Akmenėje, Druskininkuose, Ignalinoje.
„Registracija šiuo metu labai didelė. Rugsėjį ir spalį dar nelabai jautėme nedarbo didėjimą. Besikreipiančiųjų srautas padidėjo lapkritį. Sausio mėnesį bedarbių nemažės“, – situaciją mūsų rajone apibūdino R. Jurkūnienė.
DARBŲ PASIRINKIMAS –
LABAI MAŽAS
Kiekvieną dieną su viltimi susirasti darbą Mažeikių darbo biržoje užsiregistruoja vidutiniškai 35 miesto ir rajono gyventojai.
„Registratorės dirba pilnu tempu, tačiau pas mus dar nėra eilių nuo šeštos valandos ryto. Ryte lūkuriuoja apie 20 žmonių. Vieni dėl apsilankymo, kiti – dėl pažymų“, – teigė R. Jurkūnienė ir pridūrė, kad užplūdus bedarbiams jiems aptarnauti iš kito skyriaus atsiųsta daugiau darbuotojų.
Pašnekovė priminė, kad praėjusių metų pradžioje per dieną užsiregistruodavo po 20 mažeikiškių. Darbą jie galėjo rinktis beveik iš trijų šimtų darbo pasiūlymų. Dabar birža gali pasiūlyti vis mažiau darbų. Darbo biržos sąrašuose šiuo metu tik 27 laisvos darbo vietos.
Su darbo netekusiais mažeikiškiais dirbanti konsultantė „Santarvei“ sakė, kad žmonių nuotaikos labai pesimistinės. Visi kalba apie krizę, yra nusivylę, sutrikę. Daug užsiregistravusių bedarbių, ypač nevengiančių alkoholio, miršta. Kaimo gyventojai neturi net pinigų atvykti į Darbo biržą, šeimos neturi iš ko prasimaitinti. Pagalbos į valstybinę įstaigą kreipiasi grįžusieji iš užsienio.
Esą žmonės darbo bando ieškoti pačiais įvairiausiais būdais – per pažįstamus, draugus, internetą.
„Žmonėms patariu ieškoti savo vidinio potencialo, padedančio atrasti nišą, vietelę, kurią galėtų užimti“, – komentavo specialistė.
PAGEIDAUJA AUKŠTOS
KVALIFIKACIJOS
Mažeikių darbo biržos duomenimis, bedarbių gretose daugiausia vyresnio – nuo 45 metų – amžiaus rajono gyventojų, neturinčių kvalifikacijos. Birža darbo jiems pasiūlyti negali. Darbdaviai pageidauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų: statybos darbų vadovo, gamybos vadovo, programuotojo, statybos inžinieriaus, teismo administracijos sekretoriaus. Keletą laisvų darbo vietų gali užimti vairuotojai, plataus profilio kirpėjai, padavėjai, barmenai, apsaugos darbuotojai.
„Iš registruotų bedarbių nėra net pretendentų užimti šių darbo vietų. Pagalbiniams darbininkams darbo nėra siūloma. Ateis laikas, kai rasti nekvalifikuotą darbą bus sudėtinga“, – akcentavo direktoriaus pavaduotoja.
Anot R. Jurkūnienės, praėjusiais metais be vargo įsidarbindavo suvirintojo, mūrininko, tinkuotojo kvalifikacijas biržoje įgiję mažeikiškiai. Nemažai įdarbinta virėjų. Šiemet esą situacija visai kitokia. Susilpnėjus statybų sektoriui, statybininkai tapo nebereikalingi.
Mažeikiškiai viltingai laukia pavasario, kai darbininkų prireiks pas ūkininkus, šiek tiek padaugės terminuotojo darbo, išaugs pagalbinių darbuotojų paklausa.
ĮMONĖS MAŽINA
DARBUOTOJŲ SKAIČIŲ
Įvairių Mažeikių įmonių darbuotojai Darbo biržą užplūdo prieš pat Naujuosius metus. Per gruodžio mėnesį biržoje daugiausia registravosi atleistųjų iš AB „Mažeikių nafta“, UAB „Darstamas“. Šeši darbuotojai atleisti iš UAB „Rudesta“, devyni – iš UAB „Fauga“, vienuolika – iš UAB „Oruva ir Ko“.
Biržos darbuotojai pastebi, kad po tris keturis darbuotojus atleidžia ir kitos Mažeikių įmonės. Tarp besiregistruojančiųjų dominuoja išėjusieji savo noru.
AB „Mažeikių nafta“ profesinės sąjungos tarybos bei Žemaitijos regiono Mažeikių rajono profsąjungų centro pirmininkė Virginija Vilimienė pastebėjo, kad Mažeikiuose kol kas nėra pati blogiausia padėtis, bet rajonas gali atsirasti daugiausia bedarbių turinčiųjų sąraše, nes įmonės viena po kitos nutraukia savo veiklą.
Esą darbdaviai kartu su Darbo birža, su Vyriausybės pagalba turi dėti visas pastangas, kad įmonės ne likviduotųsi, o ieškotų būdų persiorientuoti į kitus darbus, padėti darbuotojams persikvalifikuoti.
PRIVALO IŠMOKĖTI
KOMPENSACIJAS
Anot V. Vilimienės, jei jau atsitiko taip, kad darbuotojas buvo atleistas, darbdavys jam privalo išmokėti kompensaciją, kad žmogus kelis mėnesius, kol keis kvalifikaciją, susiras kitą darbą, galėtų pragyventi ir išmaitinti savo šeimą.
„Girdėjau, kad yra tokių atvejų, kai darbdaviai nutraukia sutartis be jokių išmokų. Tai labai netolerantiška, savanaudiška. Darbdavys negali būti savanaudis. Ne kas kitas, kaip patys darbuotojai padėjo darbdaviui sukurti įmonės pridėtinę vertę. Be darbuotojų jie būtų buvę kaip be rankų“, – komentavo V. Vilimienė.
Profsąjungų atstovė įsitikinusi, kad be Vyriausybės pagalbos dabartinė situacija gerėti nepradės. Padėtis imtų taisytis, jei valdžia skatintų ir finansuotų užimtumo programas, kad žmonės, netekę darbo, bent minimaliai galėtų užsidirbti ir kartu persikvalifikuoti į kitus darbus, padėtų įsisteigti įmonėles.
MAŽEIKIUOSE
YRA BUVĘ BLOGIAU
R. Jurkūnienė „Santarvę“ patikino, kad prognozių ar oficialių samprotavimų, kada stabilizuosis situacija įmonėse, nėra. Manoma, kad šiais metais į Mažeikių darbo biržą kreipsis 10–20 procentų daugiau bedarbių nei pernai.
Šiuo metu biržoje užsiregistravę 2800 ieškančių darbo mažeikiškių. Pašnekovė prisiminė, kad Mažeikiuose yra buvę ir blogiau. Didžiausias nedarbas mūsų rajone buvo 2002–2003 metų pradžioje, kai darbo neturėjo 7 tūkstančiai miesto ir rajono gyventojų. Tuo metu bankrutavo įmonė „Oruva“, kurioje dirbo 2 tūkstančiai žmonių. Darbo neteko ir kitų didelių miesto įmonių darbuotojai.
„Žmones tai veikė psichologiškai, tvyrojo socialinė įtampa. Dabar darbuotojų skaičius mažinamas visose įmonėse po truputį. Bankroto ar etatų mažinimo atvejų nedaug“, – situaciją anuomet ir dabar palygino R. Jurkūnienė.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Kasdieną vidutiniškai Darbo biržoje užsiregistruoja 35 netekę darbo mažeikiškiai.

One Reply to “Mažeikių darbo biržą užplūdo bedarbiai”

  1. vatas parašė:

    viljemsiene ciulba gerai,bet saviskiam nepadejo.tik tuscios kalbos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto