Nusidriekė eilė norėjusių gauti knygos sudarytojo autografą. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Neseniai Mažeikių muziejuje vyko knygos „Mažeikių istorinė fotografija XIX a. pab.–1940 m.“ sutiktuvės. Ji vadinama pirmąja istorine knyga apie Mažeikius.
Pirmoji istorinė knyga
Gausus būrys mažeikiškių ir miesto svečių, besidominčių istorija, susirinko į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga išleisto leidinio pristatymą.
Ši knyga – pirmoji jos sudarytojui muziejininkui Vytautui Ramanauskui, Mažeikių muziejuje dirbančiam nuo 1989 metų.
Knygos pristatymą pradėjęs muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris kalbėjo apie tai, kad iki šiol mažeikiškiai taip ir neturi tikslios, tvirtos datos, kurią būtų galima minėti kaip miesto gimtadienį.
Užtat nuo šiol turime pirmąją knygą, į kurią sudėta 190 istorinių nuotraukų, pasakojančių į jas žiūrintiems apie tai, kaip kūrėsi ir augo miestas.
Mintis kilo po nuotraukų parodų
V. Balzeris priminė, kad dar 2014 metais V. Ramanauskas pasiūlė muziejuje surengti pirmųjų mažeikiškių fotografų nuotraukų parodą. Būtent tais metais buvo minimos fotografo Konstantino Bužoko 150-osios gimimo metinės, tad paroda, kaip ir buvo planuota, įvyko. Joje eksponuotos Jono Motuzo, Vasilijaus Tomanovo-Tomano, Kosto Bužoko fotografijos. Po metų surengta ir dar viena panaši paroda.
Raimonda Ramanauskienė džiaugėsi, kad žmonės pasitiki muziejininkais ir patiki senąsias nuotraukas į jų rankas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Ir patirtis parodė: muziejaus lankytojams, ypač tiems, kurie Mažeikiuose gimė, augo, gyveno ir gyvena, buvo įdomu pamatyti miestą tokį, koks jis buvo senais laikais.
„Taip Vytautui ir kilo mintis, kad istorinės nuotraukos vieną dieną galėtų sugulti į knygą“, – sakė direktorius.
Kitiems – liks tik kartoti
Istorikas, buvęs muziejaus darbuotojas, Vilniaus dailės akademijos leidyklos redaktorius Povilas Šverebas šiai knygai parašė įvadinį straipsnį.
Jis, sveikindamas knygos sudarytoją ir visus mažeikiškius, sakė, jog šios knygos išleidimas – didelė šventė.
„Tokia istorinė knyga gali išeiti tik kartą per gyvenimą. Po to, kai tokie leidiniai išeina, visiems pasekėjams belieka čiupinėti ir perpublikuoti nebent tas pačias senąsias nuotraukas – jų išlikę jau „ne prūdais“, – mintimis pasidalijo P. Šverebas.
Knyga kaip kūdikis
Pasak P. Šverebo, kiek trunka ir kiek laiko bei pastangų pareikalauja knygos išleidimas, geriausiai žino tie, kas tokį darbą yra darę.
„Kai dirbau Mažeikių muziejuje, kalbėdavau, kad muziejininkas turi dirbti taip: rinkti, rinkti ir rinkti medžiagą, o vėliau išleisti rimtą veikalą – knygą. Vytautas taip ir padarė“, – kalbėjo istorikas.
Leidykloje dirbantis, ne vieną savo knygą išleidęs ir kitiems autoriams padėjęs P. Šverebas sakė, jog blogiausias dalykas tas, kad leidinių autoriai ir sudarytojai ilgainiui pradeda mintinai žinoti viską apie būsimąjį leidinį. Ir tada autoriams ima atrodyti, jog viskas yra taip, kaip buvo sugalvota. Jie ima nebematyti klaidų tada, kai reikia sužiūrėti kiekvieną raidę, kiekvieną paminėtą faktą.
Knygos sudarymą ir išleidimą svečias juokaudamas palygino su gimdymu. Antra knyga esą bus lengvesnė.
Nuotraukos atėjo įvairiais keliais
Leidinys išleistas 490 egzempliorių tiražu. Jame publikuojama 190 istorinių nuotraukų, sudarytojo parašyti straipsniai „Istorinė Mažeikių apžvalga“ bei „Mažeikių istorijos fotometraštininkai“.
Pats V. Ramanauskas pristatymo dalyviams rodė dalį į knygą sudėtų nuotraukų bei jas komentavo.
Norintieji galėjo apžiūrėti istorines nuotraukas iš arčiau. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Pasak knygos sudarytojo, joje publikuojamos ne vien muziejuje saugomos istorinės nuotraukos, bet ir tokios, kurias paskolino bei spausdinti albume leido kolekcininkai, Motuzų bei Bužokų giminės. Albume išspausdinta nuotrauka, kurios originalas saugomas Rusijos nacionalinėje bibliotekoje.
„Įdomu tai, kad kai prasidėjo knygos leidybos reikalai, tos nuotraukos po truputį pradėjo atkeliauti į muziejų. Kai kas atidavė originalus, kai kas leido nuskenuoti. Žodžiu, kai pradedi dirbti, viskas labai natūraliai ima dėliotis“, – kalbėjo V. Ramanauskas.
Nepasitikėti, lyginti, domėtis
Pasak muziejininko, domintis nuotraukomis ir jas tyrinėjant, visada reikia lyginti kelias panašiu rakursu užfiksuotas, tikrinti faktus. Ir nepasitikėti tuo, kas ant nuotraukų užrašyta.
Pristatymo dalyviams V. Ramanauskas parodė dvi fotografijas, ant kurių puikavosi užrašas „Pamatų šventinimas“.
„Žiūri į jas ir matai, jog kažkas ne taip. Jose vaizdas kartu ir panašus, ir skirtingas.
Paaiškėjo, kad 1929 metais buvo šventinami Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotos bažnyčios pamatai. Pašventinus susizgribta, kad jie bus per maži. Tada buvo keičiamas projektas, o po dvejų metų vėl vyko jau naujai išlietų pamatų šventinimas“, – painią situaciją apibūdino muziejininkas.
Jis prisiminė, kad dabartinė Vytauto gatvė Mažeikiuose kadaise vadinosi Meškynų gatve.
Apie nuveiktą darbą nedaugžodžiavo
Knygą „Mažeikių istorinė fotografija XIX a. pab.–1940 m.“ sudaręs V. Ramanauskas džiaugėsi, kad įvykiai susidėliojo taip, jog knyga dienos šviesą išvydo šiemet – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais.
„Jaučiuosi gerai dėl to, kad Lietuvos šimtmečiui padariau va tokį darbą“, – nedaugžodžiavo muziejininkas.
Jis sakė esąs dėkingas savo šeimai, kolegoms, nuotraukų kolekcininkams ir visiems žmonėms, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie knygos išleidimo. Visų jų pagalba, palaikymas, patarimai, padrąsinimai buvo labai reikalingi.
