Mažeikių medikai mokosi taupyti

Kai kurie mažeikiškiai medikai praėjusį mėnesį įprastu laiku nebegavo darbo užmokesčio. Atlyginimų mokėjimas sutriko iš Ligonių kasos nesulaukus pinigų pervedimo avansu. Gydymo įstaigų darbą trikdo ir tai, kad iki šiol su kasomis nepasirašytos sutartys. Ligonių kasų vadovai ramina, kad sutrikimai laikini ir finansinės krizės nėra.


AVANSU PINIGAI
NEPERVEDAMI
Finansiniai sunkumai dėl atlyginimų išmokėjimo gydymo įstaigas užklupo baigiantis praėjusiems metams bei šių metų pradžioje. Kalbinti įstaigų vadovai „Santarvei“ skundėsi, kad negali laiku išmokėti atlyginimų, nes vėluoja pinigų pervedimai iš Šiaulių ligonių kasos.
Tiesa, Ligonių kasa praėjusių metų gruodžio pradžioje buvo įstaigas įspėjusi, jog už suteiktas medicinos paslaugas nebus atsiskaitoma avansu, tačiau tai situacijos nepakeitė.
Pasikeitus finansavimo tvarkai, įstaigos pritrūko pinigų atsiskaityti su kreditoriais, o kai kurios – ir sumokėti už darbą. Šios bėdos išvengė tik tos įstaigos, kurios turėjo sutaupytų lėšų.
VĖLAVO KELIOLIKA DIENŲ
Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Virga Domeikienė, kalbėdama su „Santarve“, nesiėmė gražinti padėties.
„Su visais darbuotojais už gruodžio mėnesio darbą atsiskaitėme bene per tris savaites. Paskutiniesiems atlyginimus išmokėjome jau sausio pabaigoje“, – prisipažino direktorė.
Moteris suabejojo, ar įmanoma kažką pakeisti, pranešimą apie finansavimo pasikeitimus gaunant prieš mėnesį. Tuo labiau kad įstaiga savarankiškai dirba tik antri metai, neturi lėšų rezervo.
„Jeigu būtume anksčiau žinoję, galbūt būtume galėję nedaryti remonto“, – svarstė pašnekovė.
Dažniausiai įstaigos stengiasi pabaigti finansinius metus gruodžio mėnesio atlyginimą išmokėdamos metų pabaigoje. Greitosios medicinos pagalbos centras tokios galimybės neturėjo.
IŠMOKĖJIMAS SUTRIKO
Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centre atlyginimų mokėjimas gruodžio mėnesį vėlavo kelias dienas.
„Negavome laiku pranešimo apie finansavimo tvarkos pasikeitimą. Kai sužinojome, kad iš Ligonių kasos nebegausime avansinio mokėjimo, tam ėmėme ruoštis: peržiūrėjome sąskaitas, kreditorinius įsiskolinimus, apmokėjimo terminus“, – aiškino įstaigos direktorė Sigutė Ščiglinskienė.
Tirkšlių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojams atlyginimai už gruodį vėlavo kelias dienas. Kaip bus už sausio mėnesį, direktorė Danė Perminienė antradienį dar negalėjo atsakyti – įstaigos sutaupytų pinigų nepakaks, o Ligonių kasa dar nebuvo pervedusi pinigų už pateiktas sąskaitas.
„Didelės tragedijos nėra. Nors pinigai šiek tiek vėluoja, tačiau darbuotojai atlyginimus kol kas gauna kiekvieną mėnesį“, – komentavo pašnekovė.
DARBUOTOJAI
SUPRATINGI
Kalbinti įstaigų vadovai pasidžiaugė, kad darbuotojai supratingi, aistrų dėl vėluojančių atlyginimų nekelia.
„Žinoma, nėra gerai, kad negalime pinigų išmokėti laiku. Žmonės turi įsipareigojimų bankams, kitokių problemų. Tai su tokiais stengiamės pirmiausia atsiskaityti“, – teigė Greitosios medicinos pagalbos centro direktorė V. Domeikienė.
Pašnekovė patikino, kad vėliausiai algas gavo administracijos darbuotojai, o pati direktorė atlyginimą pasiėmė paskutinė.
Tirkšlių pirminės sveikatos priežiūros centro administracija taip pat atlyginimus išsimokėjo tik tada, kai buvo atsiskaityta su aptarnaujančiu personalu, medikais. Kur kas vėliau pinigus gavo tik direktorė, nes jos darbo užmokesčiui skirti pinigai buvo panaudoti atsiskaityti už elektrą.
NAUDOJA
SUTAUPYTUS PINIGUS
Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius pasidžiaugė, kad ir nebelikus pinigų pervedimo iš Ligonių kasos avansu, įstaiga sugebėjo laiku išmokėti atlyginimus. Kaip įprasta, pinigus už gruodį darbuotojai gavo praėjusiųjų metų pabaigoje. Už sausį ruošiamasi išmokėti kaip ir priklauso – rytoj.
„Jau nuo rudens kalbama apie krizę. Iš anksto ruošėmės sunkmečiui, taupėme lėšas. Sausio 1ąją turėjome 900 tūkstančių litų perteklinių lėšų. Metinis finansinis rezultatas yra teigiamas“, – situaciją apibūdino direktorius.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai taip pat nepajuto finansavimo pasikeitimų.
„Gyvenimas seniai privertė skaičiuoti, gyventi taupiai. Turėjome šiek tiek sutaupę lėšų, dėl to darbuotojai nepajautė pasikeitusio Ligonių kasos atsiskaitymo. Manau, kad viskas atsistos į vėžes“, – didelės bėdos dėl pasikeitimų neįžvelgė įstaigos direktorius Audrius Stankevičius.
NĖRA SUTARČIŲ
Gydymo įstaigos sunkumų patiria ne tik dėl finansavimo sugriežtinimo. Iki šiol jos dirba, neturėdamos šiems metams su Ligonių kasa sudarytų sutarčių.
„Yra buvę, kad sutartis tik prieš vasarą pasirašydavome. Dabar tik vasario pradžia, nieko baisaus“, – lygino Tirkšlių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė D. Perminienė.
Mažeikių poliklinikos direktorius A. Stankevičius sakė, kad taiko universalią taisyklę biudžetui balansuoti – planuodamas sausio mėnesio išlaidas orientuojasi į vieną dvyliktąją praėjusiųjų metų pajamų. Kol kas tai nė karto nenuvylė.
Į praėjusiųjų metų rezultatus atsižvelgia ir Mažeikių ligoninė. Direktorius A. Lidžius prasitarė turįs žodinį patikinimą, jog finansavimas nemažės. Tačiau jis neabejoja, kad šie metai bus sunkūs ir teks gerokai susiveržti diržus.
Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė S. Ščiglinskienė teigė, jog įstaigos darbą apsunkino tai, kad dar nepasirašytos sutartys dėl paslaugos teikimo.
.„Vaistų tiekėjai prašo šių metų sutarčių kopijų. Kai kurie nenori pripažinti senųjų sutarčių“, – teigė direktorė.
FINANSAVIMAS
NETURĖTŲ MAŽĖTI
Šiaulių ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Paulius Rumbutis „Santarvei“ paaiškino, kad sutarčių pasirašymas užtruko dėl objektyvių priežasčių – vėluoja šalies biudžeto patvirtinimas. „Sutarčių „rėmai“ jau yra surašyti, jos šiek tiek derintos su įstaigų vadovais, tačiau kol kas tenka susilaikyti nuo jų pasirašymo. Kas žino, galbūt kai kurie skaičiai dar gali keistis. Tuo labiau kad pastarosiomis dienomis imta kalbėti apie naujus mokestinius reikalavimus“, – svarstė pašnekovas.
Anot P. Rumbučio, pagal dabartinį projektą, įstaigoms finansavimas nemažėtų, o kai kurioms (dėl praėjusiais metais nuo gegužės mėnesio pasikeitusių atlyginimų) didėtų, išliktų anksčiau galiojusi skatinimo sistema.
„Tokio lengvo, laisvo gyvenimo gydymo įstaigos gali ir nebeturėti. Kiek praėjusiais metais jos prisipirko įrangos, susiremontavo patalpų. Šiemet gali tekti šiek tiek susiveržti diržus. Tik darbuotojų atlyginimai neturėtų nukentėti“, – spėjo pašnekovas.
VADOVAUJASI
ĮSTATYMAIS
Anot P. Rumbučio, gydymo įstaigoms teks išmokti gyventi ir be iš Ligonių kasų gaunamo avanso. Esą tai, kad atsisakyta avanso – jokia naujiena. Sveikatos draudimo įstatymas tokio atsiskaitymo su įstaigomis nenumato.
„Pagal įstatymą sąskaitas už praėjusį mėnesį suteiktas gydymo paslaugas įstaigos pateikia ligonių kasoms sutartyje numatytais terminais, o pastarosios ne vėliau kaip per 30 dienų jas apmoka. Šitos nuostatos ir laikomasi“, – paaiškino pašnekovas.
Esą galbūt įstaigoms ir sunku persiorientuoti, nes buvo prisitaikiusios gyventi geresnėmis sąlygomis, kai už suteiktas paslaugas iš ligonių kasų avansu gaudavo 15– 30 proc. priklausančių pinigų.
P. Rumbutis įsitikinęs, kad atlyginimų mokėjimo sutrikimai laikini. Esą įstaigų vadovai išmoks planuoti išlaidas naujomis sąlygomis, ir atlyginimų išmokėjimas normalizuosis.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Gydymo įstaigos nuo pat metų pradžios patiria finansinių sunkumų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto