Polikliniką rengiasi palikti daugiau kaip pusė šeimos gydytojų, kai kurie pediatrai. Įstaiga dėl tokio skilimo netektų dalies pacientų, pablogėtų jos finansinė padėtis.
STEIGS PRIVATŲ CENTRĄ
Per gegužės mėnesį Savivaldybė gavo net tris medikų prašymus leisti privačioms įstaigoms teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
Pirmoji palikti Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centrą pasišovė šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja Ona Juočinskienė. Kaip prisipažino pati, tam ją paskatino gera draugė, prieš penkerius metus Kaune įsteigusi sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį „uabą“.
Tapti privataus centro darbuotojais O. Juočinskienei pavyko prisikalbinti šeimos gydytojus Bernardą Lukošienę (pas ją prisirašę daugiausia pacientų), Marytę Gaurilavičienę, Ireną Šamrovą, Eleną Znotinienę, Vaclovą Daukantą. Privataus pirminės sveikatos priežiūros centro steigimo iniciatorė neslėpė, kad sąrašas negalutinis.
Naujosios įstaigos medikai norėtų įsikurti Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose. „Jeigu Savivaldybė nesutiktų išnuomoti šių patalpų, neatsisakytume savo sumanymų, ieškotume kitų“, – nežada trauktis O. Juočinskienė.
DARBDAVIO NEKRITIKAVO
Atsiskirti nuo Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro ir „persikrikštyti“ į viešąją įstaigą panoro ir vadinamosios senamiesčio poliklinikos 8 gydytojai ir 12 slaugytojų.
Gydytojas Remigijus Kontaras teigė, kad mintis palikti polikliniką brendo jau seniai.
O. Juočinskienės pavyzdys galbūt tik paspartinęs apsisprendimą.
„Kuo mes blogesni už kauniškius? Manome, kad savarankiškai sugebėsime tvarkytis ne blogiau už juos“, – samprotavo bendrosios praktikos gydytoja Nijolė Kasperavičienė.
Nei N. Kasperavičienė, nei R. Kontaras neturi priekaištų dabartiniam darbdaviui. Atvirkščiai, abu pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais padėtis poliklinikoje pasikeitė į gera.
„Mes gerai gyvenam: turime neblogas darbo sąlygas, atlyginimai taip pat normalūs. Bet atėjo laikas, kai norisi laisvės, oro ir save geriau realizuoti“, – teigė R. Kontaras.
ŽADA GERESNES PASLAUGAS
Naujos viešosios įstaigos medikai mano, kad, senamiesčio poliklinikai tapus savarankiška įstaiga, turėtų pagerėti finansinė padėtis, nes mažiau reikės administracijos darbuotojų.
Senamiesčio poliklinikos gydytojai, aptarnaujantys 11 tūkst. pacientų, viliasi, kad panašus skaičius išliks ir pradėjus dirbti privačiai.
„Blogiau nedirbsime, o tik geriau. Nemanome, kad vien dėl statuso pasikeitimo pacientai mus paliks“, – „Santarvei“ teigė gydytojai.
Apie geresnes paslaugas kalba ir UAB-ą numatę kurti poliklinikos gydytojai. Anot kauniškės UAB „Nedelsk“ vadovės Vilijos Vėlyvienės, atstovaujančios Mažeikiuose besikuriančiam padaliniui, privačiai dirbantys gydytojai ne tik gydo, bet ir stengiasi sudaryti gerą mikroklimatą.
„Savo pacientą pasitinkame, net paklausiame, ar jis turi kur mašiną pasistatyti“, – vardijo privačios įstaigos privalumus V. Vėlyvienė, pasirengusi savo patirtį perduoti O. Juočinskienei.
PADĖTIES NEDRAMATIZUOJA
Poliklinika, turinti 44 tūkst. pacientų, aižėja: ją žada palikti 11 šeimos gydytojų ir 3 pediatrai. Tačiau įstaigos vadovas Audrius Stankevičius padėties nedramatizuoja ir nemano, kad ji subyrės.
Poliklinikoje, be kitų gydytojų, liko dirbti devyni šeimos gydytojai ir trys pediatrai. Direktorius pasidžiaugė, kad jam pavyko perkalbėti gydytojus, kurie buvo užsimoję steigti viešąją įstaigą.
Savivaldybė jau buvo gavusi keturių gydytojų, pasivadinusių iniciatyvine grupe, prašymą leisti teikti paslaugas.
„Atsirado gera proga dar sykį įvertinti, ką galime keisti, norėdami sumažinti išlaidas. Kadangi apie 70 proc. išlaidų sudaro mokos fondas, sumažėjus pajamų, gali tekti atleisti kai kuriuos darbuotojus“, – svarstė direktorius.
A. Stankevičius skeptiškai vertino tai, kad viešąją įstaigą steigiantys medikai pageidauja, jog jai būtų perduota dabar naudojama medicininė įranga, kitas turtas.
„Tokios dalybos galėtų vykti, jei Savivaldybės taryba patvirtintų mūsų įstaigos restruktūrizacijos planą, kuriame būtų numatyta, jog iš Viešosios įstaigos Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro atsiskiria kita viešoji įstaiga. Tačiau tokiai restruktūrizacijai reikia teisinio pagrindo – bloga ekonominė situacija, maži atlyginimai, kitos priežastys“, – paaiškino direktorius ir pridūrė, kad įstaigos ekonominė padėtis normali.
RINKSIS PACIENTAI
Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komitetas leido privačioms įstaigoms teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
„Savivaldybė negali uždrausti privačios veiklos. Tuo labiau kad Sveikatos apsaugos ministerijos programoje numatyta privatizuoti pirminę grandį“, – teigė Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis.
„Santarvei“ jis sakė suprantąs poliklinikoje liekančių medikų susirūpinimą dėl ateities.
„Tačiau žiūrint iš pacientų pozicijos – gerai, kad žmogus gali rinktis sveikatos priežiūros įstaigą. Konkurencija verčia ir vienus, ir kitus pasitempti. Dėl to taip pat išloš pacientas“, – samprotavo meras.
Komiteto pirmininkė Rita Lidžiūtė paaiškino, kad pacientams baimintis nereikėtų. Privatūs centrai sudarys sutartis su Ligonių kasa, kuri įstaigoms sumokės už suteiktas paslaugas.
NUOMONĖS ĮVAIRIOS
A. Stankevičius teigė nesąs prieš privačią mediciną. Gal ir gerai, kad pacientai gali rinktis. „Tačiau kai kurie medikai nėra linkę rizikuoti dirbti samdomais darbuotojais privačioje įstaigoje, valdiškoje – daugiau garantijų“, – samprotavo direktorius. Jo žiniomis, kai kurie gydytojai, sutikę dirbti O. Juočinskienės steigiamame centre, jau ima dvejoti.
Mažeikiuose pirminės sveikatos priežiūros paslaugas kol kas teikia vienintelė privati įmonė – „Šeimos sveikatos centras“.
Plungės ir Telšių rajonai turi daugiau patirties. Telšiuose iš devynių sveikatos priežiūros įstaigų, šešios yra privačios. Plungėje valdiškos poliklinikos nebėra, pirminės grandies paslaugas teikia keturios privačios įstaigos.
Vyriausybės atstovas Telšių apskričiai Algimantas Čepys Savivaldybės tarybos posėdyje politikams yra sakęs, kad ne visos privačios įstaigos sugeba sėkmingai dirbti. Anot jo, į privačias įstaigas išėję kai kurie telšiškiai gydytojai vėl grįžta į polikliniką.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
