Mažeikių rajono apylinkės teismo darbuotojai apskundė teisėją Kęstutį Stulginską. Situaciją teisme jau kelias dienas aiškinasi Šiaulių apygardos teismo darbo grupė.
KREIPĖSI Į AUKŠTESNES INSTANCIJAS
Skundą pasirašė dešimt apylinkės teismo darbuotojų – visos posėdžių sekretorės, teisėjų padėjėjos, informatikos specialistė, laikinoji raštinės vedėja, ūkvedys. Tarp skundo autorių nėra nė vieno iš keturių čia dirbančių teisėjų. Jų teigimu, neetiška būtų vertinti kolegos darbą.
Mažeikiškių skundas pasiekė šalies Prezidentą, teisingumo ministrą, Teismų tarybą, Nacionalinės teismų administracijos direktorių, Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių.
Skundo autoriai aukščiausias instancijas informuoja, kad Mažeikių teisme jau keletą metų tvyro slogi atmosfera, jog dėl nuolatinių anoniminių skundų, įtarimų, persekiojimų neįmanoma normaliai dirbti.
KALTINIMAI
TEISĖJUI
Daugiau kaip dviejų puslapių skunde dėl įtemptos situacijos teisme kaltinamas 49 metų teisėjas Kęstutis Stulginskas. Skundo autoriai aukštesnių institucijų prašo užkirsti kelią teisėjo savivaliavimui, kolektyvo kiršinimui ir teismo juodinimui.
Kolegos skunde nurodo nemažai K. Stulginsko „nuodėmių“. Teigiama, kad jo klientai turėjo mokėti didesnį negu nustatytas valstybės žyminį mokestį, jog jis klaidingai surašydavo sprendimus, ne sykį pažeidė teismo procedūras, o laikinai eidamas teismo pirmininko pareigas neteisėtai sumažinęs atlyginimą teisėjų padėjėjoms ir teismo sekretorėms.
Skundo autoriai abejoja, ar K. Stulginskas, Maskvos juridiniame institute esą baigęs tarybinę statybą, gali dirbti teisėjo darbą ir priimti sprendimus.
Prisimenama ir skandalinga istorija dėl galimo pokalbių pasiklausymo. Tuo metu, kai K. Stulginskas laikinai vadovavo teismui, jo budėjimo savaitgalį raštinėje buvo aptikta pokalbių klausymosi aparatūra.
Skunde įvardijama ir daugiau teisėjo nusižengimų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejų.
LAUKIA GEROS PABAIGOS
„Pasikeitė teismo pirmininkas, tačiau situacija liko įtempta, į aukštesnes institucijas ir toliau plaukia mūsų teismą juodinantys skundai.Vadinasi, virusas yra viduje“, – „Santarvei“ teigė viena iš posėdžių sekretorių. Daugelio teismo darbuotojų nuomone, skundų autorius – teismo pirmininko posto siekiąs K. Stulginskas.
Posėdžių sekretorė teigė, kad skundą darbuotojai rašę ne tiek dėl K. Stulginsko, o kiek norėdami atkreipti aukštesnių institucijų dėmesį į problemą. Pagalbos kreipęsi teismo darbuotojai viliasi, kad jeigu ir nepaaiškės tikrasis skundų autorius, tai galbūt bus užkirstas kelias tolesnėms intrigoms. Anot jų, teisme dirba kvalifikuoti, aukštąjį išsilavinimą turintys valstybės tarnautojai ir jie nenusipelnė juodinimo.
Posėdžių sekretorė teigė, jog jeigu Šiaulių apygardos teismo darbo grupės išvados būtų palankios K. Stulginskui, už įtarimus teisėjo atsiprašytų.
TEISMO PIRMININKAS NEVERTINO
Teismo pirmininkas Viktoras Žilinskas „Santarvei“ sakė, kad apie darbuotojų skundą sužinojęs lapkričio 2 dieną, kai apie jį ėmė teirautis žiniasklaida. Jis nesiėmė komentuoti, ar toks būdas tinkamas problemoms spręsti. Pašnekovas nepanoro vertinti ir K. Stulginsko darbo bei kolegų jam reiškiamų kaltinimų.
„Dirba komisija. Palauksime jos išvadų bei teisinio įvertinimo“, – teigė pirmininkas.
V. Žilinskas Mažeikių rajono apylinkės teismui vadovauja nuo 2003 metų sausio mėnesio. Jis prasitarė, kad nuo to laiko aukštesnės institucijos yra gavusios ne mažiau kaip penkis skundus dėl šio teismo darbo. Visus juos tikrino komisijos.
„Dirbti tikrai sunku. Bet kokius skundus tiriančios komisijos trikdo ir mūsų, ir kitų pareigūnų darbą, apsunkina situaciją, kenkia teismo įvaizdžiui“, – teigė pašnekovas.
KLAIDOS NEREIKŠMINGOS
K. Stulginskas „Santarvei“ prisipažino, kad iki šiol dar neatsigavęs nuo šoko, kuris jį ištiko, sužinojus apie kolegų skundą. Jam kol kas neteko skaityti viso skundo. Kuo yra kaltinamas, sužinojęs tik iš darbo grupės, kuriai teko rašyti pasiaiškinimą.
Anot K. Stulginsko, teisėjas, kaip ir bet kuris kitas darbuotojas, neišvengia klaidų. Jis neneigė, kad galėjęs apsirikti, klientams neteisingai nurodydamas žyminį mokestį ar surašydamas sprendimą. Anot pašnekovo, tokios klaidos – techninės, o ne sąmoningai padarytos.
Teisėjas neneigė, kad, laikinai einant teismo pirmininko pareigas, jam tekę keisti kai kurių darbuotojų atlyginimus. Anot jo, pakeitimai atsirado dėl Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo.
DIPLOMĄ PRIPAŽINO
„Maskvos teisės akademijoje aš studijavau ne tarybinę statybą, kaip skunde teigia kolegos, o tarybų darbą, tačiau vientisos studijos buvo teisė. Mano diplome pažymėta, kad aš – teisininkas“, – teigė K. Stulginskas.
Teisėjas prisiminė, kad jo kvalifikacijos problema buvo iškilusi šiek tiek daugiau nei prieš penkerius metus, įstatymu numatyta tvarka po penkerių teisėjavimo metų sprendžiant klausimą dėl tolesnio darbo.
K. Stulginskas tada kreipėsi į Studijų vertinimo centrą. Sulaukta atsakymo, kad jo diplomas Lietuvoje pripažįstamas galiojantis.
K. Stulginskui teisėjauti suteikta teisė iki 65 metų amžiaus.
Teisėjas patikslino, kad, nustačius pažeidimus, spręsti klausimą dėl tolesnio jo darbo, Teismų tarybai rekomendavus, gali tik šalies Prezidentas, savo dekretu jį paskyręs į šias pareigas.
K. Stulginskas stebisi, kad jo darbą ėmėsi vertinti net … ūkvedys, tai esą Aukščiausiojo Teismo, Teismų tarybos, Garbės teismo ar kitos aukštesnės institucijos kompetencija.
TEISĖJO DARBAS RAMESNIS
K. Stulginskas nuo 2001-ųjų spalio iki 2003-iųjų sausio laikinai ėjo teismo pirmininko pareigas. Kai kurių teismo darbuotojų manymu, teisėjas iki šiol neatsisakė svajonės užimti šias pareigas.
„Įsitikinau, kad teismo pirmininko darbas labai atsakingas, įtemptas. Teisėju dirbti kur kas ramiau“, – teigė pašnekovas, pridūręs, kad nesiekia vadovo pareigų.
Prieš porą metų K. Stulginskas vis dėlto buvo iškėlęs savo kandidatūrą į Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininko postą. „Santarvei“ jis paaiškino, kad tai daręs paprašytas Šiaulių apygardos teismo vadovo.
Paklausus, ar kandidatuotų antrą kartą, teisėjas atsakė, jog jo sprendimas priklausytų nuo aplinkybių.
TEISĖJAS BUVO ŠMEIŽIAMAS
Dešimt metų teisme dirbantis K. Stulginskas neneigė, kad teisme tvyro įtampa, jog kažkas ne tik rašinėja skundus, bet ir gandus po miestą nešioja. Tačiau jis nelinkęs įtarti nė vieno iš kolegų. Anot jo, tai gali daryti ir teismo sprendimais nepatenkinti klientai.
K. Stulginskas patikino pats neturįs priežasties skųsti kolegų.
Teisėjas prisiminė, kad ir jis pats buvęs ne kartą apšmeižtas. „Didelis, negražus“ skundas buvo surašytas, kai jis kandidatavo į teismo pirmininko postą.
Dar anksčiau Aukščiausiąjį Teismą buvo pasiekęs skundas dėl jo neva netaktiško elgesio su klientais. K. Stulginskas susirado skundą neva rašiusius žmones. Paaiškėjo, jog jie nei skundo rašė, nei reikalų su teisėju yra turėję. Norėdami apginti mažeikiškį, šie žmonės apie tai informavo ir Aukščiausiąjį Teismą.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
