Antradienį Mažeikių verslininkų asociacijos iniciatyva įvyko susitikimas su mūsų rajonui Seime atstovaujančiais parlamentarais Stanislovu Giedraičiu bei Jonu Stanevičiumi.
Svečiai supažindinti su rajono aktualijomis, vyko diskusija verslininkams aktualiomis temomis, parlamentarai atsakė į klausimus.
ĮMONĖS BANKRUTUOJA
Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas Kęstutis Bartkevičius informavo, kad šiuo metu asociacijoje yra 65 nariai.
Verslininkai aktyviai dalyvauja smulkaus ir vidutinio verslo Tarybos, įkurtos prie Ūkio ministerijos, veikloje, yra tarptautinių prekybos rūmų „Lietuva“ prezidiumo nariai, kuria projektus.
Rajono verslininkų asociacijos įmonėse dirba per 3 tūkstančius darbuotojų.
K. Bartkevičius pažymėjo, kad mūsų rajonas yra probleminis, jį apėmusi sudėtinga ekonominė situacija: didžiausia rykštė – nedarbas, darbo rajone neturi 7,5 tūkstančio žmonių. Pagal nedarbo lygį šalyje esame ketvirtoje vietoje.
Nebegaudami veiklos objektų, nebeišgyvena ir bankrutuoja daugelis statybines ir kitas paslaugas teikiančių organizacijų.
„Iš Seimo narių laukiame Mažeikių, kaip potencialaus ekonominio rajono, problemų sprendimo ir bendradarbiavimo“, – į parlamentarus kreipėsi K. Bartkevičius.
LAUKIA SIŪLYMŲ
Parlamentaras J. Stanevičius yra Kaimo reikalų komiteto narys, tad pagrindinis darbas, anot jo, susijęs su šalies agrarine politika.
„Aš manau, kad kiekvienas Seimo narys turi specializuotis kurioje nors srityje ir nebandyti išmanyti medicinos, politikos ir visų kitų reikalų. Vadovaujuosi posakiu: „Devyni amatai, dešimtas – badas“, – teigė J. Stanevičius.
Seimo narys prisipažino negalįs pasigirti į Mažeikių rajoną pritraukęs daug lėšų – po ilgų diskusijų jam esą pavykę iškovoti 300 tūkstančių litų Sedos Vytauto Mačernio gimnazijai.
J. Stanevičius iš mūsų rajono verslininkų sakė laukiąs aiškios pozicijos, pageidavimų, kuriuos su kolega S. Giedraičiu apibendrintų ir pateiktų svarstyti Seimui.
„Gaunu daug verslininkų klausimų dėl įvairių objektų statybos Mažeikiuose, bet nelabai galiu padėti – Seimo nariai užsiima įstatymų leidyba“, – paaiškino J. Stanevičius.
VALDANTIEJI OPOZICIJOS NEKLAUSO
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė buvo susirūpinusi dėl smulkiųjų ir vidutiniųjų individualiųjų įmonių – nuo sausio 1 dienos individualių įmonių savininkams įsigaliojo naujos socialinio draudimo įmokos, todėl šiais metais savo veiklą rajone sustabdė 93 tokių įmonių savininkai, 22 įmonės pertvarkomos iš individualiųjų į uždarąsias akcines bendroves.
„Vietoj to, kad skatintumėt smulkųjį ir vidutinį verslą, jūs, priimdami įstatymus, apmokestinat įmonių savininkus dar didesniais mokesčiais“, – priekaištavo L. Nagienė.
J. Stanevičius šio įstatymo priėmimą pavadino Seimo valdančiosios koalicijos darbo broku.
Esamą situaciją sunku esą ištaisyti – kad ir kiek opozicija dėl įstatymo pataisų kreipiasi į valdančiąją koaliciją ar Ministrą Pirmininką – viskas yra atmetama.
Seimo narys sakė nematęs jokio nedarbo mažinimo priemonių plano – jis esą buvęs tik valdančiosios koalicijos programoje.
Apie sunkią ekonominę situaciją šalyje ir mūsų rajone kalbėjęs parlamentaras S. Giedraitis taip pat turėjo priekaištų Vyriausybei.
„Su šia Vyriausybe tikrai nematau jokių perspektyvų. Tegul Kubilius kalba ką nori, bet jis Lietuvą veda į pragaištį. Gal žmogus nesupranta, gal jam neduota spręsti?“ – svarstė Seimo narys.
SUABEJOJOPARLAMENTARO MINTIMIS
Kai kam iš dalyvavusiųjų susitikime keistos pasirodė S. Giedraičio mintys apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą – esą jis visada buvęs prieš. Parlamentaras visą kaltę vėlgi vertė Vyriausybei ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei – esą jie šiuo šaliai sudėtingu metu nepasistengė paveikti Europos Sąjungos, kad šis objektas būtų išsaugotas.
Beprasmės susitikimo dalyviams pasirodė ir S. Giedraičio kalbos, esą išsaugoję Ignalinos atominę elektrinę, būtume turėję pigios elektros energijos šalies pramonei bei žemės ūkiui.
S. Giedraitis tvirtino Seime padaręs pranešimą dėl tuometinės „Mažeikių naftos“ pardavimo lenkams, kadangi nebuvo išsaugoti valstybės interesai ir koncernas „PK Orlen“ nebūtų galėjęs taip savavališkai šeimininkauti ir masiškai atleidinėti žmonių.
S. Giedraitis sakė esąs už tai, kad, paskelbus konkursus statybos darbams rajone atlikti, juos laimėtų mūsų rajono statybos kompanijos. Esą viešųjų pirkimų tvarką sudarinėjusi Ūkio ministerija įrodinėjo, kad savivaldybės gali elgtis taip, kad pirmenybę turėtų rajono statybos organizacijos.
SULAUKĖ PRIEKAIŠTŲ
S. Giedraitis sulaukė priekaištų iš Savivaldybės administracijos juristo Antano Naujoko, kuris pastebėjo, kad Seimo narys turėtų žinoti, jog jo nuostata, kad statybos objektuose rajone turėtų dirbti tik rajono statybos kompanijos, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui.
Kiek kitokį siūlymą susitikimo metu išsakė Verslininkų asociacijos tarybos narys Alvydas Balčiūnas – pagal biudžeto sandarą, mūsų rajonui tenka mažesnis finansavimas, tad reikėtų sudaryti sąlygas viešuosius pirkimo konkursus laimėti vietos verslininkams. Tai garantuotų įmokas į biudžetą bei darbo vietų atsiradimą.
J. Stanevičius pažadėjo, kad dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų artimiausiu metu jie su kitu Mažeikiuose rinktu Seimo nariu pateiksią raštą Seimo kanceliarijai.
A. Naujokas spaudė S. Giedraitį kalbėti ne bendromis frazėmis ir ne dalyti pažadus, o pasakyti, ką jis konkrečiai yra nuveikęs mūsų rajonui, kokias įstatymų pataisas pateikęs svarstyti Seimui.
Savivaldybės juristas teigė pastebėjęs, kad Seimo interneto tinklalapyje prie S. Giedraičio nuveiktų darbų prirašyti 26 teisės aktai, tačiau nė viename jų nėra paties S. Giedraičio pavardės – juos esą kūrė kiti Seimo nariai.
„Pagal oficialiai pateiktą informaciją, Stanislovas Giedraitis nėra parengęs nė vieno teisės akto projekto. Apie Mažeikius išvis nėra nė žodžio“, – priekaištus žėrė A. Naujokas.
S. Giedraitis atsakė, kad ne visi darbai daromi ruošiant įstatymus ar jų pakeitimus – daug ką esą galima daryti ir tyliai, be triukšmo.
SUABEJOJO „SODROS“ REIKALINGUMU
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė L. Nagienė siūlė Seimo nariams labai atsargiai priimti pataisas dėl pensinio amžiaus pratęsimo iki 65 metų. Direktorė taip pat mestelėjo akmenuką privatiems pensijų fondams, kadangi niekas žmonėms nepasako, kiek mokėtojų lėšų „suvalgo“ privačių fondų administravimas.
Privatūs pensijų fondai vien mokesčiams surinkti administracinėms išlaidoms skiria 1,11 Lt, tuo tarpu „Sodrai“, kuri ne tik surenka mokesčius, bet ir skaičiuoja išmokas ligos atveju, pensijas, administravimo išlaidos kainuoja 1,33 Lt.
Verslininkas A. Balčiūnas suabejojo „Sodros“ reikalingumu apskritai.
„Iš valdančiųjų ministerijų pasigirsta kalbų, kad už pirmąsias septynias nedarbingumo dienas turės apmokėti darbdaviai. Pensinis amžius vis ilginamas, gydymas iš valstybės bus lyg ir nebeapmokamas“, – savo abejones pagrindė verslininkas.
A. Balčiūnas taip pat samprotavo, kodėl iš jo, kaip piliečio, atimama teisė senatvei taupyti pačiam ir nemokėti jokių administravimo mokesčių.
„Yra privatūs pensijų fondai, yra „Sodra“, bet kodėl aš turiu mokėti mokesčius jiems, o ne pervesti pinigus į savo sąskaitą? Dėl to šiandien Lietuvos piliečiai yra skriaudžiami“, – samprotavo A. Balčiūnas.
POSĖDŽIAUS MAŽEIKIUOSE?
Žemaitijos regiono ir Mažeikių rajono profesinių sąjungų komiteto pirmininkė Virginija Vilimienė siūlė visus klausimus spręsti socialinės partnerystės principu. Esą pamirštama, kad yra darbuotojų interesus ginantys atstovai, darbdaviai ir savivaldos atstovai.
„Priimant įstatymus visada reikėtų pasidomėti, ar tie projektai aptarti su socialiniais partneriais“, – ragino V. Vilimienė.
K. Bartkevičius paprašė parlamentarų surengti išvažiuojamąjį Vyriausybės posėdį Mažeikiuose, nes rajono verslininkams kyla labai daug aktualių klausimų, kuriuos jie galėtų spręsti drauge su Vyriausybės nariais.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: J. Stanevičius (stovi) apgailestavo, kad Seimo valdančioji koalicija retai kada išgirsta opozicijos siūlymus.
