Mažeikiuose prostitutės rūpi tik paslaugos pirkėjams

Penktadienis, 22.43 val. Viena iš pagrindinių miesto gatvių. Per taksi langą persisveria apkūni moteris su „miniaku“ ir tinklinėmis pėdkelnėmis.
„Kur?“ – paklausia ir gestu parodo, kad taksistas pridegtų cigaretę. Vairuotojas pasako adresą ir tamsiaplaukė įsėda į mašiną.
Vaizdas, kurį matėme savo akimis, beveik kaip filme. Kaip sužinojome vėliau, Mažeikiuose jis realus ir įprastas. Bet statistika itin kukli – per praėjusius metus nubaustos 3 prostitutės ir nė vieno jų paslaugų pirkėjo.

MAŽEIKIAI – „IŠTISAS KEKŠYNAS“
Taksistas Romas (vardas pakeistas – aut. past.) „Santarvei“ sakė neretai sulaukiantis iškvietimų, kai prašoma atvežti „kekšių“. Taip dažniausiai vadina parsidavinėjančias moteris. Tokių iškvietimų padažnėja savaitgaliais.
„Ne visos tokios vulgarios, kaip jūs matėte. Dažniausiai tenka vežti, iš šono žiūrint, kuklias mergaites. Visos jos skirtingos. Yra „jauniklės“, kurios į šį „verslą“ ateina iš tingėjimo dirbti. Kam dirbti, jei gali gauti pinigus už malonumą. Bet dažnai po to malonumo grįžta sumuštos. Tokių atvejų tikrai ne vienetai. Sunkiausia suprasti brandžias, padoriai atrodančias moteris. Dažniausiai jos turi normalius darbus, o prostitucija – tik būdas dar prisidurti. Daugiau kaip dveji metai tenka vežti moterį, kuriai jau tikrai per 40 metų. Žinau, kad ji dirba pardavėja, bet iš to neišgyvendama, pradėjo pardavinėti savo kūną. Paskaitykite sms žinutes vietinėje televizijoje – baisu, nesuprantu, kaip tokias žinutes galima leisti į eterį. Paskaičius atrodo, kad Mažeikiai – ištisas kekšynas,“ – stebėjosi taksi vairuotojas.

PASIŪLĖ DRAUGĖ
Dvidešimt dvejų metų Gintarė (vardas pakeistas – aut. past.) parsiduoda, kaip ji pati sako, labai seniai – 3 metus. Kaime skurdžioje šeimoje gyvenusiai merginai reikėjo kažkaip prasimanyti pinigų. Išeitį jai pasiūlė draugė.
„Vieną vakarą sėdėjome su drauge ir pasiskundžiau jai, kad neturiu pinigų. Atrodo, jog ji jau turėjo atsakymą: „Žinau vieną žmogų, kuris tau duos pinigų. Tereikės su juo permiegoti“. Iš pradžių pasišlykštėjau ta mintimi. Paskui pamaniau, kad pabandyti galima, tik nusprendžiau – jei vyras man nepatiks, tikrai neprasidėsiu. Pirmasis „klientas“ buvo malonus, jis atvažiuodavo pas mane kaip draugas. Vėliau draugė pasiūlė dar vieną, o po to dar vieną…“ – prisiminė Gintarė. Ji pamini ir tai, jog draugei nuo kiekvieno „kliento“ kliūdavo dalis pinigų.
Mergina, suvokusi, kaip gerai turėti pinigų, nebegalvojo sustoti. Mintis viską mesti kilo tik tada, kai pirmą kartą įsimylėjo savo sugulovą. Tik pasirodė, kad ne taip paprasta tai padaryti. „Supratau, kad aš tokia – atiduodanti save už pinigus – niekam nereikalinga. Supratau, kad esu viena ir kad turiu pasikeisti. Kai užsiminiau apie tai savo draugei, ji pasiuto ir pradėjo grasinti, kad geriau daryčiau tą, ką iki šiol. Po to, kai atsisakiau priimti vieną klientą, jos „chebrantai“ stipriai sumušė mano tėvą. Keletą kartų gavau ir aš pati. Nebegaliu iš to išeiti, nes pavojus gresia visai mano šeimai,“ – sunkiai rinkdama žodžius pasakojo Gintarė.

TENKA SLAPSTYTIS
Tokių istorijų kaip Gintarės mūsų mieste – ne viena ir ne dvi. Kad ir kaip būtų keista, į prostitucijos ratą merginas įtraukia artimiausi žmonės – draugai, mylimieji, rečiau nepažįstami žmonės.
Socialinė darbuotoja Marytė Puidokienė pagal projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ jau 3 m. koordinuoja tokią veiklą Šiaulių regione, taip pat ir Mažeikiuose. „Pastaruoju metu iš jūsų krašto turėjau 4 merginas. Trys pakeitė gyvenamąją vietą, o viena pasiliko Mažeikiuose. Su ja šiuo metu matomės rečiau, nes jai pavyko sėkmingai reabilituotis. Praėjusią vasarą pas jus turėjau neįprastą atvejį, kai reikėjo padėti merginai, atvykusiai iš Čekijos ir pakliuvusiai į bėdą. Ėmėmės atitinkamų priemonių ir ji sėkmingai grįžo į savo šalį,“ – pasakojo socialinė darbuotoja.
M. Puidokienė Mažeikius truputį buvo „pamiršusi“, nes gaudavusi žinių, kad su šia problema darbuotojai puikiai tvarkosi pagal Nakvynės namuose įgyvendinamą projektą. Tik neseniai moteris sužinojo, kad projektas nebeegzistuoja.

TIK PROJEKTINĖ VEIKLA
Mažeikiuose nėra nuolat veikiančio moterų krizių centro, į kurį galėtų kreiptis prostitucijos ar buitinio smurto aukos. Socialinių paslaugų tarnybos vedėja Zita Jonauskienė sako, kad vykdoma tik projektinė veikla.
„Kiekvienais metais rašome projektus ir jei gauname finansavimą – juos vykdome. Viskas prasidėjo nuo projekto „Moteris amžiaus sandūroje“. Pamatėme, kad įvairiapusė pagalba moterims yra labai reikalinga. 2005 m. gavome projekto „Priverstinės prostitucijos aukoms“ finansavimą ir Mažeikių nakvynės namuose įkūrėme 10 vietų nukentėjusioms moterims. Pasitaikydavo įvairiai, bet galima sakyti, kad 80 proc. vietų būdavo užpildyta. Tokia veikla Mažeikiuose labai reikalinga, nes ir dabar sulaukiame skambučių su klausimais, kur ta mergaitė, kuri padėjo. Iš tikrųjų turėjome labai stiprią psichologę, o psichologinė pagalba tokiose situacijose svarbiausia,“ – sakė direktorė.
Dabar šis projektas nebevykdomas, bet pagalbos sulaukia moterys, kurios nukentėjusios nuo buitinio smurto. Pasak Z. Jonauskienės, tai taip pat susiję ir su prostitucija – problemos glaudžiai susijusios.

PAČIOS KREIPIASI RETAI
Pagrindinė projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė sako per savo praktiką įsitikinusi, kad moterys savo iniciatyva pagalbos kreipiasi retai.
„Mes supratome, kad patys turime važinėtis po atokiausius Lietuvos kraštus, nes suvokiame, kad nukentėjusios moterys pačios pas mus neateis. Dažniausiai joms trūksta ryžto, o kartais informacijos arba tiesiog noro. Bet jei moteris nori, tada iš tikrųjų jai reikia pagalbos. Tai jaunos mergaitės arba moterys, jau turinčios šeimas. Ne išimtis ir Mažeikiai,“ – sakė specialistė.
Besikreipiančioms į projekto koordinatorius moterims pasiūloma psichosocialinė reabilitacija – psichologo, juristo, mediko, socialinio darbuotojo konsultacijos, materialinė pagalba ir saugus būstas. K. Mišinienė pasakoja, jog dažnai moteris tenka išvežti gyventi į kitus miestus, kad pakeistų aplinką. Slepiant nuo sutenerių, tenka dažnai keisti butą, išvaizdą.

SUDĖTINGA PRAKALBINTI
„Mažeikiai – „kietas“ kraštas, sunku prakalbinti jus,“ – teko išgirsti iš projekto koordinatorės K. Mišinienės. Socialinio darbo magistrė pastebėjo, kad mūsų mieste gyvena šaltoki, uždaro būdo žmonės, tad sunkiau prieiti ir prie moraliai, o dažnai ir prie fiziškai sužeistų moterų.
„Prieš keletą metų į Mažeikius atvažiavome, norėdami pristatyti projektą apie darbą su prostitucijos aukomis. Buvome be galo nustebę – neatsirado norinčiųjų dalyvauti. Taip pat su mumis nenoriai bendradarbiavo ir policijos pareigūnai. Čia nėra prostitucijos? Čia tiesiog tylima – bet ta tyla nieko gero neatneša, vyksta požeminis judėjimas,“ – K. Mišinienė stebėjosi mažeikiškių abejingumu šiai problemai.

BŪTINA PREVENCIJA
Didžioji dalis prostitučių visoje Lietuvoje, taip pat ir Mažeikiuose, yra jaunos merginos arba moterys, turinčios šeimas. Bet dažniausiai galvojama, kad tai degradavusios moterys. Kalbintos socialinės darbuotojos sakė, kad taip mano ir dauguma policijos pareigūnų.
„Neretai policijos pareigūnai turi išankstinį nusistatymą – jos pačios žino, kur lenda, pačios žino, kokios gali būti pasekmės, tai apie kokią pagalbą joms galima kalbėti? Dažniausiai galvojama, kad prostitutės yra alkoholikės, narkomanės. Taip, dalis tokių yra, bet dauguma yra padoriai atrodančios moterys. O prevencijos nėra,“ – sakė K. Mišinienė.
Mažeikių rajono policijos komisariato prevencinio poskyrio viršininkas Talidas Ostrauskas pripažįsta, kad policijos pareigūnai prostitucijos aukų prevencijos nevykdo. „Iš dalies kontaktus užmezgame per narkotikų prevencijos projektą. Dalijame prezervatyvus, kad apsisaugotų nuo lytiniu keliu plintančių ligų,“ – tokią pagalbą įvardijo prevencinio poskyrio viršininkas.
Buvusi mažeikiškė, Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė Aušra Vyšniauskienė „Santarvei“ pabrėžė, kad būtina prevencija – ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimuose.
„Žinoma, reikia padėti ir tai prostitucijos aukai, bet reikia stipriai dirbti su jaunomis kaimo mergaitėmis, kurios nori išvažiuoti užsidirbti į užsienį. Norisi prieiti iki kiekvienos kaimo mergaitės dūšios. Jos mąsto naiviai – o gal mums ten gera bus? Bandome aiškinti situaciją: mergaitės, jei jūs ir nutartumėte važiuoti, žinokit, kur važiuojat, ir kad jums gali baigtis visai blogai. Jeigu jau išvažiuojat, palikit kokį slaptažodį šeimai ar draugams, kurį paminėjus, jie suprastų, kad jūs papuolėte į keblią situaciją, kad jums blogai. Tik dirbdami prevenciškai, galime apsaugoti merginas nuo galimos nelaimės,“ – tikina A. Vyšniauskienė.
KLIENTAI – „PROSTITUTAI“
Dažniausiai, kai kalba pakrypsta apie prostituciją, visuomenė pradeda plūsti prostitutes – jos amoralios, pačios to nori, negalvoja apie pasekmes…
O kaip vyrai, kurie naudojasi jų paslaugomis? Tiek parsiduodančios moterys, tiek perkantys jų paslaugas vyrai turi savo šeimas, savo gyvenimus, o kaltinamos tik jos.
Mažeikiuose besisvečiuojant rašytojui ir režisieriui Vytautui V. Landsbergiui, įstrigo jo požiūris šiuo klausimu: „Jei eini pas prostitutę – esi „prostitutas“.
Ką reikėtų bausti: prostitutes ar „prostitutus“? Skandinavijos šalyse taikomas neoabolicionizmas (abolicionizmas – Didžiojoje Britanijoje XIX a. prasidėjęs judėjimas prieš prostituciją, – K. V.). Praktika, kai baudžiamas ne paslaugų teikėjas, o tik jų pirkėjas, pamažu populiarėja.
Pagal Lietuvos valstybės įstatymus, už tokią veiklą tiek prostitutės, tiek jų paslaugas perkantys vyrai gali užsitraukti administracinę atsakomybę – baudą nuo 300 Lt. Abi pusės už pakartotinį tokį elgesį pelno baudą nuo 500 Lt arba iki 30 dienų administracinio arešto.

PIRKTI MOTERĮ GĖDINGA
Mažeikiuose autobusų stotelėse galima pamatyti socialinės reklamos plakatų „Pirkti moterį gėdinga“. Socialinėmis reklamomis bandoma atkreipti dėmesį į prostitucijos problemą visos Lietuvos mastu.
Kiek tai veiksminga? Psichologė ir socialinė darbuotoja Dovilė Bugnienė, dirbanti su pažeistomis moterimis, mano, kad ne visi į tai atkreipia dėmesį: „Mano nuomone, kas pirko, tas pirks moterį ir toliau. Tie plakatai nieko nepadės, jiems nei šilta, nei šalta, ir neprivers keisti įpročių. Šiais plakatais labiau norima atkreipti dabar augančios kartos dėmesį. Šviesti juos nuo pat mažų dienų“.
Praėjusiais metais Mažeikiuose nubaustos 3 moterys, teikusios sekso paslaugas, t.y. nubausta viena prostitute daugiau nei 2005 m.
Prevencinio poskyrio viršininkas T. Ostrauskas pabrėžia, kad moterys nubaustos remiantis jų prisipažinimais. Nors galima bausti ir sekso paslaugas perkančius vyrus, bet Mažeikiuose tokių atvejų dar nepasitaikė.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Vadovaudamiesi policijos statistika galėtume teigti, kad prostitucijos problema Mažeikiams neaktuali. Kiti šaltiniai liudija priešingai.