Reklama

Aktualijos, Žmonės | 2012-08-18 09:00 | Autorius:
Versija spausdinimui

Mažeikiuose vyko aviacijos šventė(17)

Nuotrauka iš asmeninio archyvo


Mažeikiškių žvilgsniai krypsta į dangų

Šį savaitgalį Mažeikiuose vyko renginiai, skirti pirmajam Lietuvos civilinės aviacijos lakūnui, Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjui Julijonui Kumpikevičiui pagerbti. Penktadienį muziejuje surengtas vakaras „Sparnams prisiminti“, o šeštadienį visi mažeikiškiai ir miesto svečiai buvo kviečiami į Mažeikių J. Kumpikevičiaus aerodromą, esantį Šerkšnėnų kaime: čia įvyko aviacijos šventė, kurioje vyko karinių ir civilinių lėktuvų skrydžiai, dainininkų pasirodymai.

Lakūno vardas – aerodromui

Praėjusiais metais lankydamasi Mažeikiuose J. Kumpikevičiaus dukra, Niujorko Long Island universiteto profesorė, ilgametė Tautos fondo bei Niujorko „Lietuvių radijo“ vadovė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierė Giedrė Kumpikaitė, išreiškė norą kokiu nors būdu įamžinti tėvo atminimą.
Iš pradžių buvo siūlyta J. Kumpikevičiaus vardu pavadinti Sedos gatvės, kur gyveno Kumpikevičiai, atkarpą. Tačiau dėl to, kad gatvės pavadinimo keitimas būtų sudaręs daug nepatogumų gyventojams, šio sumanymo atsisakyta. Taip kilo idėja J. Kumpikevičiaus vardą suteikti Šerkšnėnuose esančiam aerodromui – šis vardas oficialiai įteisintas šių metų gegužės mėnesį: dabar jis įtrauktas į civilinės aviacijos administracijos skelbimus, tad apie jį jau žino visas pasaulis.
Šia proga nuspręsta Mažeikiuose surengti ir aviacijos šventę.

Šventei pritarė

Įspūdingą renginį organizuoja Mažeikių aeroklubas ir rajono Savivaldybė. Organizatoriai džiaugėsi, kad padėti surengti šventę neatsisakė nė viena Mažeikiuose veikianti įmonė, į kurią buvo kreiptasi, rajono verslininkai: vieni parėmė finansiškai, kiti padėjo konkrečiais darbais. Rengiant šventę pagalbos ranką ištiesė beveik penkiasdešimt rėmėjų.
„Džiugu, kad siekis įamžinti Julijono Kumpikevičiaus atminimą sutelkė mūsų rajono bendruomenę – šventės organizavimo darbų savanoriškai ėmėsi įvairios organizacijos, įmonės, pavieniai asmenys. Šio mažeikiškio drąsa, ryžtas, žemaitiškas užsispyrimas siekti tikslo – mums visiems puikus pavyzdys. Ypač jaunimui, dar tik skleidžiančiam sparnus skrydžiui savo svajonės link“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys.

Programa įvairi

Šventės sėkmė daug priklausys nuo oro, mat šventės „vinis“ – programoje numatyti orlaivių skrydžiai.
Programa labai įvairi: dangų raižys karinių oro pajėgų lėktuvai, vyks senovinių orlaivių replikų paradas, lėktuvų, sklandytuvų iš Telšių, Adažės (Latvija), Akmenės, Klaipėdos, Biržų aeroklubų pasirodymai, aukštasis pilotažas.
Numatyti masiniai parašiutininkų šuoliai, sraigtasparnių, malūnsparnių parodomosios programos, ultra lengvųjų lėktuvų iš visos Lietuvos pasirodymai, aviamodelių parodomoji programa. Šaulių sąjungos Mažeikių kuopos šauliai ne tik parengė pasirodymą – jie visus vaišins kareiviška koše, arbata.
Šventės režisūra ir vedimas patikėtas Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos režisierei Airidai Lementauskienei bei mažeikiškiui Robertui Jokubauskui.
Į aerodromą susirinkusius svečius linksmins Lietuvos kariuomenės orkestras, liaudiška kapela „Subatvakaris“, pop grupė „Lietutis“, dainininkės Agnė ir Gintarė bei populiarusis Romas Dambrauskas.
Vaikų lauks jiems skirtos pramogos. Pageidaujantieji už simbolinį mokestį galės patys pajusti skrydžio dvasią.
Visi šventės renginiai nemokami. Į Šerkšnėnų aerodromą ir atgal mažeikiškiai bus vežami taip pat nemokamai. Autobusai išvyks 11.30 val. ir 12.30 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios priešais Savivaldybę, sustos prie prekybos centro „IKI“ (Žemaitijos g. 51) bei pakeliui esančiose autobusų stotelėse.


Skrydis iš Prahos į Kauną – lietuviškos civilinės aviacijos pradžia

Meilę technikai Julijonas Kumpikevičius pajuto dar jaunystės laikais. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Mažeikiškis Julijonas Kumpikevičius, senu nurašytu lėktuvu atlikęs rizikingą skrydį, tapo pirmuoju civilinės aviacijos lakūnu Lietuvoje.

Apie žygdarbį priminė duktė

Drąsiojo kraštiečio nutrūktgalvišką skrydį mažeikiškiams prieš penkerius metus priminė jo duktė dr. Giedrė Kumpikaitė.
JAV gyvenanti profesorė tuo metu kūrė filmą apie savo tėvą Julijoną Kumpikevičių, iš Mažeikių kilusį Lietuvos civilinės aviacijos pradininką, pirmąjį mūsų šalies tarptautinį civilinį lakūną.
Atvykusi į Mažeikius, G. Kumpikaitė susitiko su Savivaldybės vadovais, mažeikiškiais, prisimenančiais bajorų Kumpikevičių šeimą.
„Mano tėvelis buvo tikras žemaitis. Labai užsispyręs. Jis įrodė, kad negali pasiduoti, iš visų jėgų turi siekti, ko trokšti“, – tada kalbėjo lakūno duktė.

Svajojo apie aviaciją

Dvidešimto amžiaus pradžioje Mažeikiuose, Kapų gatvėje (dabar Sedos g.), gimusio J. Kumpikevičiaus svajonė buvo aviacija. Gražioje bajorų šeimoje augęs jaunuolis nuo mažumės domėjosi mechanika. Kai buvo šešiolikos, tėvas, malūno savininkas, nupirko jam seną fordą. Vaikinas mašiną išmontavo ir vėl surinko.
Tarnaudamas kariuomenėje, Julijonas pasirodė esąs geras lėktuvų mechanikas, tačiau jam nepavyko patekti į karo lakūnų kursantų būrį. Nepasisekė įstoti ir į Lietuvos aeroklubą, nes mažeikiškis neįstengė sumokėti būtino įnašo.
Atlikęs karinę prievolę, J. Kumpikevičius gavo vairuotojo vietą Užsienio reikalų ministerijoje ir vežiojo patį ministrą Dovą Zaunių. Vaikinas jam prisipažino norįs skraidyti ir buvo išsiųstas dirbti į Lietuvos ambasadą Prahoje. Ten įstojo į Tomašo Masaryko lakūnų mokyklą. Tada ir užvaldė mintis pačiam parskristi į Kauną…

Nutrūktgalviškas skrydis

Vienas čekų lakūnas jaunuolį labai pamėgo, mokė valdyti lėktuvą. Po 10 valandų skrydžių J. Kumpikevičius nusipirko seną, iš apyvartos nurašytą lėktuvą ir nusprendė įrodyti, kad galima skraidyti ir blogu oru.
1934 m. kovo 5–9 dienomis visų Lietuvos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose buvo skelbiama informacija apie nutrūktgalvišką jaunojo mažeikiškio skrydį iš Prahos į Kauną.
Tvyrojo įtampa, nes nuo legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties buvo praėję tik aštuoni mėnesiai. Juolab sningant, pučiant stipriam vėjui, dvidešimt trejų metų lakūnas skrido senutėliu lėktuvu, neturinčiu jokių navigacijos prietaisų.
Siaučiant pūgai, skrendant virš Vokietijos, šūviai lėktuvą privertė nutūpti. Vokiečiai areštavo jaunąjį pilotą, tačiau, išsiaiškinę skrydžio aplinkybes, ne tik paleido iš areštinės, bet ir davė degalų, iškėlė vaišes.

Suteiktas tarptautinio lakūno vardas

Antrą skrydžio dieną dėl itin blogų oro sąlygų J. Kumpikevičius sunkiai orientavosi erdvėje, turėjo labai žemai nusileisti ir skristi apverstu lėktuvu. Tačiau viskas baigėsi laimingai.
Trečią dieną nutrūktgalvį pilotą Lietuva sutiko labai iškilmingai: į sutiktuves susirinko visi karo aviacijos karininkai, sakė kalbas, džiaugėsi laimingai pasibaigusiu skrydžiu, lakūną apgyvendino „Metropolyje“. Jaunasis didvyris porą savaičių dalijo interviu, kalbėjo per radiją.
Po šio skrydžio J. Kumpikevičius pripažintas pirmuoju Lietuvos civilinės aviacijos lakūnu, jam suteiktas tarptautinio lakūno vardas.
J. Kumpikevičius taip pat buvo Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjas, dirbo Vilniaus ruožo transporto viršininku.

Prisimindavo Mažeikius

Po Antrojo pasaulinio karo lakūnas su šeima emigravo į užsienį, dirbo vienoje JAV aviacijos gamykloje. Traukiantis iš Lietuvos, spėta pasiimti tik du lagaminus. Svarbiausia, kas išsinešta širdyje, tai meilė gimtajam kraštui, – tvirtino lakūno duktė G. Kumpikaitė.
„Baisu, kai staiga visas gyvenimas nubloškiamas lyg vėju. Tėvams buvo be galo sunku. Visai Lietuvai buvo labai sunku. Per vieną dieną viską gali prarasti… Jaunimas dabar to nesupranta. Jie nežino, kaip greitai viskas gali pasikeisti. Ir labai tragiškai… Perversmai, gamtos stichijos…“ – sako dr. G. Kumpikaitė.
Pasak jos, tėvelis nuolat pasakodavo apie Mažeikius. Gyvenant Amerikoje, jam labai trūko gimtinės.
„Ir mane čia traukia. Čia gyvena labai širdingi, išdidūs žmonės. Jaučiu, kad jie neapsimetinėja ir ne bet ką prisileidžia. Nors gimiau ne Mažeikiuose, atvažiavusi čia, jaučiuosi esanti gimtinėje“, – prisipažįsta moteris.

Giedrė Kumpikaitė: „Tėtis visą laiką norėjo grįžti į Lietuvą…“

Norą kartais pakilti į dangų dr. Giedrė Kumpikaitė paveldėjo iš tėvo. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Į šventę atvykusi dr. Giedrė Kumpikaitė susitiko su „Santarve“. Viešnia džiaugėsi mažeikiškių entuziazmu ir atsidavimu rengiant šventę, sakė, jog tikisi joje išvysti kuo daugiau mažeikiškių.

Stebisi  entuziazmu

Vakar į savo tėvo vaikystės ir jaunystės miestą drauge su režisieriumi, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininku Gyčiu Lukšu atvykusi dr. G. Kumpikaitė „Santarvei“ sakė, kad jaučiasi puikiai, yra labai laiminga.
„Tikiuosi, kad šventės metu bus gražus oras, turėtų būti daug lėktuvų, dar daugiau žmonių ir kad ta šventė visiems būtų tokia pat graži, kaip ir man. Aš iš tiesų esu labai labai laiminga, nustebinta ir sužavėta mažeikiškių nuoširdumo, atsidavimo ir entuziazmo rengiant šventę, todėl visiems iš visos širdies savo tėvelio, mamos ir savo vardu dėkoju“, – kalbėjo dr. G. Kumpikaitė.
Viešnia patikino esanti patenkinta, kad po daugelio metų jos tėvo vardas bus įamžintas: jis labai mylėjo aviaciją ir Mažeikius, apie juos nuolat kalbėdavo.
„Aš tegaliu būti jo mažas šešėlis, reprezentuoti žmogų, sugrįžusį į savo kraštą. Jau ketvirtą kartą esu Mažeikiuose ir mane labai žavi čia gyvenantys malonūs, širdingi žmonės“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.

Norėjo sugrįžti

Dr. G. Kumpikaitė pasakojo, kad jos tėvas nuolat prisimindavo savo namą Mažeikiuose, senelių malūną: mieste Kumpikevičių šeima buvo labai gerai žinoma.
„Senelis iš malūno gyveno, jis iš jo užsidirbdavo. Kai mano tėvai jau buvo Vokietijoje, senelis užlipo malūno taisyti, vėjas jį nupūtė. Tėvas dėl senelio žūties labai išgyveno“, – prisiminė viešnia.
J. Kumpikevičius dažnai prisimindavo savo vaikystę ir jaunystę, eidavo į Ventą žvejoti, turėjo seną ožį, kurį pririšdavo ir erzindavo, kalbėdavo apie šulinį, kuris išlikęs iki šių dienų.
Kai Venta žiemą užšaldavo, vaikai eidavo čiuožti ant ledo: iš tų laikų dukra yra išsaugojusi nemažai nuotraukų.
„Tėvelis labai mylėjo savo šeimą, senelį ir močiutę, pats yra palaidotas šalia mamos Petrašiūnų kapinėse, Kaune. Tokia buvo jo valia: jis visą laiką sakydavo: jam numirus palaikus sudeginkit, o pelenus išbarstykit šalia mamos. Tėtis visą laiką norėjo grįžti į Lietuvą ir niekada emigracijoje nesijautė laimingas“, – tikino dr. G. Kumpikaitė.

Lietuvą prisimindavo kasdien

Po karo lietuviai, kurie pasitraukė nuo komunistų į Vakarus, atgal grįžti nebegalėjo.
„Dabar yra visai kitaip: žmonės išvažiuoja, grįžta, o tada ta uždanga užsidarė, jie savo kraštą prarado visiškai ir niekada jo nebematė.
Apie gimtinę tėvai kalbėdavo kasdien: „O, kaip būdavo Lietuvoj!“, sakydavo. Mama prisimindavo Suvalkiją, tėvelis – Žemaitiją. Nei mama, nei tėvelis daugiau niekada nebepamatė savo tėvų. Kai atsitolini nuo brangiausių žmonių – tėvų, brolių, seserų, junti labai didelę širdgėlą… Mano tėtis liko žemaitis amžiams“, – teigė pašnekovė.

Tikisi daug žmonių

Dr. G. Kumpikaitės įsitikinimu, šiandieninė aviacijos šventė suvienys, sujungs daug žmonių.
„Žmones patraukia ne tik aviacija, juos žavi lakūnai – erdvės piratai, vos ne paskutiniai avantiūristai. Laisvė yra skristi vienam, žiūrėti į mažą žemę po savimi. Aš manau, kad būti lakūnu, turėti savo lėktuvą, pakilti į erdvę yra visų vaikų svajonė. Ta šventė turėtų daugeliui žmonių pažadinti idealizmą, kad jie pamirštų visas mažas nesantaikas.
Todėl kviečiu visus mažeikiškius atvykti į šventę ir tikiu, kad jie atvyks, o man visus bus malonu matyti ir pasveikinti“, – šypsojosi dr. G. Kumpikaitė.


Mažeikių Julijono Kumpikevičiaus aerodromui – jau 25-eri

Jono STRAZDAUSKO nuotrauka

Aviacijos šventė rengiama Šerkšnėnų aerodrome, šiemet tapusiame Mažeikių Julijono Kumpikevičiaus aerodromu.
Prie iniciatyvos – švente pagerbti garsųjį kraštietį – prisidėjo ne tik Mažeikių aeroklubo vadovai, bet ir jo nariai, aviacijos entuziastai.

Aerodromo veikla plečiasi

Prie šventės organizavimo daug prisidėjo ir Mažeikių aeroklubo valdybos pirmininkas Rimantas Morkūnas. Jis papasakojo aviacijos Mažeikiuose istoriją, kuri prasidėjo nuo 1984 metų. Pirmieji savo veiklą pradėjo parašiutininkai: jie Mažeikius garsina jau daugelį metų, varžybose, čempionatuose užimdami prizines vietas. Šuolius su parašiutais Mažeikiuose jau atliko apie 6 000 žmonių.
Mažeikių J. Kumpikevičiaus aerodromo direktorė Ala Morkūnienė sakė, kad aerodromas Šerkšnėnuose pradėjo veikti 1987 metais, jo veikla plečiasi, atsiranda vis daugiau privačių lėktuvų, populiarėja aviacinis turizmas.
Norint plėtoti šią veiklą, reikia kuo skubiau aerodromą pritaikyti aviatorių reikmėms, sutvarkyti infrastruktūrą: planuojama pastatyti viešbutuką ar gyvenamuosius namelius, įrengti kavinę. Taip pat reikalinga degalinė, o svarbiausia – visus tokiems objektams keliamus reikalavimus atitinkantis dengtas pakilimo takas.

Skraidė svajonėse ir realybėje

Organizuojant Mažeikių aviacijos šventę, nemažai prisidėjo Mažeikių aeroklubo narys, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Paradnikas. Jo įsitikinimu, aviacija turbūt įgimta kiekvieno lietuvio širdyje: jis nuo vaikystės žiūrėdavęs į dangų ir jo svajonė buvo aviacija, bet besimokant vidurinėje patraukė radiotechnika. Savo svajonę jis vis dėlto išpildė: 1974 metais gavęs paskyrimą į Vilnių, susirado aviacijos klubą, įstojo ir po metų pradėjo skraidyti sklandytuvu.
„Vėliau, grįžęs čia, į gimtinę, tęsiau sklandymą. Penkiolika vasarų atiduota jam. Esu sklandytojas, ne parašiutininkas, bet savo sąskaitoje turiu ir penkiolika šuolių parašiutu, kadangi jie buvo privalomi. Kiek galiu, prisidedu prie klubo veiklos“, – teigė R. Paradnikas.

Galimybė išasfaltuoti yra

Dar vienas entuziastas ir aviacijos šventės rėmėjas Gediminas Tenys pasakojo, kad aviacija pradėjęs domėtis Mažeikiuose veikusioje Jaunųjų technikų stotyje. Viskas prasidėjo nuo aviamodelių, vėliau atsirado ir skraidymai, jis įstojo į aeroklubą.
„Po Nepriklausomybės atkūrimo, kai klubo veikla buvo aprimusi, grįžau į valdišką darbą, tačiau kirminas vis graužė ir teko veiklą atnaujinti“, – prisimena aviacijos entuziastas.
G. Tenio nuomone, aerodromas pateisins savo naująjį vardą, o jo infrastruktūra bus sutvarkyta taip, kaip yra visame pasaulyje.
Savivaldybės meras Antanas Tenys įsitikinęs, kad išeičių, kaip sutvarkyti aerodromo pakilimo taką, yra: nors valstybė pakilimo tako asfaltavimo darbų neremia, tačiau tam gali pasitarnauti 2014–2020 metų Europos Sąjungos projektai.

Reklama Pigūs Skrydžiai

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.