Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, vadinamuosiuose vokeliuose telpa apie 30 proc. iš tikrųjų mokamo atlyginimo. Į įtariamųjų sąrašą kiekvieną ketvirtį pakliūva keliolika rajono įmonių. 
DARBDAVIAI SIMULIUOJA
Praėjusių metų pabaigoje Mokesčių ir Darbo inspekcijos bei „Sodra“ ėmėsi iniciatyvos prieš atlyginimo mokėjimą vokeliuose bei šešėlinę buhalteriją.
„Analizuodami įmonių veiklos rezultatus, pastebime, kad yra tokių, kurios sėkmingai dirba, jų apyvarta milijoninė, tačiau vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, palyginti su kitomis analogiška veikla besiverčiančiomis įmonėmis, yra minimalus arba net nesiekia Vyriausybės nustatytos minimalios algos. Tokios įmonės ir pakliūva mokesčius administruojančių institucijų akiratin“, – „Santarvei“ teigė Telšių apskrities mokesčių inspekcijos Atrankos tikrinimo ir PVM kontrolės skyriaus vedėja Nijolė Česnauskienė.
Mokesčius administruojančioms įstaigoms peršasi išvada, kad atlyginimus vokeliuose gali mokėti tik tos įmonės, kurių veikla nėra skaidri ir kurios turi nelegalų pajamų šaltinį.
GERANORIŠKA AKCIJA
Įmonėms, patraukusioms Mokesčių inspekcijos dėmesį, išsiunčiami trijų valstybės institucijų vadovų pasirašyti laiškai. Juose atkreipiamas dėmesys į situaciją ir raginama rasti galimybių padidinti darbuotojų atlyginimą. Praėjusį ketvirtį tokius laiškus gavo po 16 verslininkų iš Mažeikių ir Plungės rajonų bei 14 telšiškių verslininkų.
Ne vienas verslininkas, sulaukęs neįprastų „sveikinimų“, sutrinka, nes tikisi sulaukti tikrintojų.
„Darbdaviams nereikėtų panikuoti. Mes nepuolame tikrinti jų dokumentų, duodame laiko „pasitaisyti“, – teigė N. Česnauskienė. Panašiai kalbėjo ir „Sodros“ Mažeikių skyriaus vedėja Laima agienė.
Pašnekovės pastebėjo, kad darbdaviai įvairiai sugeba apgauti valstybę, o kartu ir darbuotoją. Įsigudrinama visą dieną dirbančius žmones oficialiai įdarbinti puse etato.
Kai dėl šito kyla įtarimų, inspektoriai vietoje aiškinasi situaciją: tikrinami darbo tabeliai, žmonių įdarbinimo dokumentai.
DARBDAVIAI REAGUOJA
Ir L. Nagienė, ir N. Česnauskienė teigė, kad įspėjimai darbdaviams duoda teigiamų rezultatų. Kai kurie rašo atsakymus, padėkoja, kad šios institucijos atkreipė dėmesį į problemą, ir randa galimybių darbuotojams mokėti daugiau.
Kai kurie įspėti darbdaviai pripažįsta, kad jų įmonėse darbo užmokestis mažas ir tai mėgina pateisinti investicijomis.
„Investicijos gerai, tačiau jos negali būti priežastis skriausti darbuotojus“, – teigė L. Nagienė.
Pašnekovės pripažino, kad būna, jog ne visi darbdaviai reaguoja į įspėjimus, kai kuriuos tenka kviestis pašnekesio.
„Dažniausiai mūsų akiratin patekusius verslininkus įtikiname, kad jie darbuotojams mokėtų didesnius oficialius atlyginimus“, – pasidžiaugė L. Nagienė.
L. Česnauskienė paaiškino, kad Mokesčių inspekcijos skyrius nuolat analizuoja įvairių priemonių poveikį. Ji pastebėjo, kad kova su atlyginimų mokėjimu vokeliuose yra efektyvi. Pavyzdžiui, per praėjusį ketvirtį gyventojų pajamų mokesčio surinkimas apskrityje išaugo daugiau kaip 100 tūkst. litų.
NEPAKELIAMA NAŠTA
Mažeikių verslo darbdavių asociacijos pirmininko Vidmanto Ermino teigimu, tarp smulkiųjų verslininkų nėra piktybiškai mokančių minimalias algas. Anot jo, daugelis įmonių užsiima primityviu verslu, todėl pelno gaunama neįtikėtinai mažai.
„Milijoninė apyvarta nereiškia, kad įmonės pelnas didelis. Verslininkus slegia didelė mokesčių našta“, – teigė pašnekovas. Anot jo, ir be kitų raginimų, darbdavys suinteresuotas padidinti oficialius atlyginimus, nes atsirastų galimybė nusisamdyti geresnį darbuotoją. Tai dirbant konkurencinėmis sąlygomis esą labai svarbu.
„Parodykite įmonę, kuri gali darbuotojams mokėti daugiau, bet specialiai nemoka. Daugelis įmonių vadovų net geresnio automobilio neišgali nusipirkti“, – samprotavo V. Erminas.
Anot jo, kai kurie darbdaviai atlyginimus pakelia tik išsigandę Mokesčių inspekcijos, „Sodros“ spaudimo.
KITOKS VERTINIMAS
Nenorėjęs būti įvardintas verslininkas „Santarvei“ teigė, kad per drąsu būtų daryti išvadas, jog sėkmingai dirbančios, bet minimalų atlyginimą mokančios įmonės iš tikrųjų pažeidžia įstatymus. Gal jos kitaip remia savo darbuotojus?
Jo nuomone, atlyginimas vokeliuose nėra blogas dalykas.
„Žmogus, už darbą gaudamas daugiau, pats gali susimokėti socialinio draudimo įmokas ir taip pasirūpinti savo senatve“, – samprotavo verslininkas, pridūręs, kad susitarus laimi abi pusės.
VALDININKAMS DAUGIAU GARANTIJŲ
Darbo atlyginimo prasme, ko gero, labiausiai yra apsaugoti iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomi valdininkai, parlamentarai. Jie gauna nemažas algas ne pagal atliktą darbą, o už darbe praleistas valandas.
Tiesa, kai kurių biudžetininkų, pavyzdžiui, mokytojų, atlyginimas priklauso nuo išdirbtų valandų, t.y. nuo pamokų skaičiaus.
Tikrintojų teigimu, ypač sunkiai atlyginimus, ir dažniausiai minimalius, užsidirba prekybos, paslaugų įmonių darbuotojai.
Rajono profesinių sąjungų koordinacinės tarybos pirmininkas Romas Kesminas teigė, kad vienas iš būdų užkirsti kelią atlyginimų mokėjimui vokeliuose – burtis į profsąjungas bei su darbdaviu pasirašyti kolektyvinę sutartį.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
