Sausio 13-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentūroje grupei Lietuvos žmonių buvo įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai. Tokį medalį iš sostinės parsivežė ir mažeikiškis Alfonsas Degutis. LYDĖJO ŽMONA IR SŪNUS
Sausio 13osios atminimo medalio liudijime pažymima, kad jis teikiamas už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai ir skiriamas pagerbti Lietuvos bei užsienio piliečius, kurie pasižymėjo ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais.
A. Degutis sako, kad jam, visą gyvenimą dirbusiam paprastus darbus, daugiausia laiko praleidusiam prie automobilio vairo ar staliaus darbastalio, toks apdovanojimas yra malonus. Jo atsiimti važiavo drauge su žmona ir sūnumi. Kad jam skirtas medalis, mažeikiškis sakė sužinojęs, kai iš Prezidentūros gavo kvietimą.
Vyriškis iškart sulaukė sveikinimų iš namiškių ir giminaičių.
TEKO IR PASIJAUDINTI
Į Vilnių išsiruošė nuosava mašina, tad patyrė ir šiokių tokių nuotykių, kadangi prie Prezidentūros teko ilgai klaidžioti, kol surado vietą, kur ją pastatyti. Smalsu buvo ir pirmą kartą pasidairyti po Prezidentūrą, išvysti patį šalies Prezidentą.
Pasak A. Degučio, susirinkusieji buvo priimti labai šiltai, pagarbiai, visus pasitiko Garbės kuopos kareiviai, prieš medalių teikimo ceremoniją koncertinę programą parodė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijos smuikininkų ansamblis. Pati ceremonija truko apie porą valandų, per kurias medaliai buvo įteikti beveik šimtui žmonių.
Prezidentūroje mažeikiškiai apžiūrėjo Sausio 13-osios įvykiams prisiminti skirtą parodą.
Širdį kuteno ir jaudulys, kuris, anot mažeikiškio, prieš penkiolika metų, stovint beginkliams prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir žinant, kad ginkluota jėga gali bet kada užpulti, buvo daug didesnis.
Vyriškis prisimena, kad tada, naktį iš sausio 11-osios į 12-ąją, nuo Neries pusės traukė šaltokas vėjas, bet pasišildyti į autobusą buvo nuėjęs tik kelis kartus. Laužai tą naktį dar nebuvo užkurti.
ŽMONĖS YRA NAIVŪS
A. Degutis kalba, kad Lietuvoje yra ir daugiau tokio apdovanojimo nusipelniusių žmonių. Vyriškis pasakoja, kad jį suglumino neseniai matyta Sauliaus Bartkaus laida „Požiūris“, kurioje žiūrovams buvo siūloma balsuoti už telšiškius brolius Romą ir Alfredą Jonušus, kurie iš savo lėšų pastatė paminklą Lietuvos partizanams, rinko medžiagą apie rezistencijos įvykius, arba už vilkus auginantį žmogų. Aukščiausio lygio nesąmone mažeikiškis vadina faktą, kad buvo išrinktas būtent vilkininkas.
A. Degutis piktinasi, kad mūsų žmonės, priimdami svarbius Lietuvai sprendimus, negalvoja, ką daro, yra naivūs. Jam nesuprantama, kaip atvykėlį svetimtautį žmonės išrinko vos ne premjeru.
RŪPINOSI REZISTENTŲ PALIKIMU
A. Degučiui skaudu, kad dėl greitai sugriuvusių kolūkių žmonės kaltina Vytautą Landsbergį ir konservatorius, kai tuo tarpu žemės ūkio bendrovės kai kur tebėra iki šiol. „Kas nenorėjo dirbti, tie ir sugalvojo kolūkius išardyti, o sau susigriebti turto kuo daugiau“, – sakė vyriškis.
Naująjį apdovanojimą mažeikiškis sakė laikysiąs garbingoje vietoje, prie fotoalbumų. Jis mano, kad labiau apdovanojimo būtų vertas dėl savo veiklos renkant atsiminimus apie rezistenciją Lietuvoje. Jis yra vienas tų žmonių, kurie rūpinosi įkurti apie rezistenciją pasakojančią ekspoziciją Mažeikių muziejuje. Kai buvo norima ją panaikinti, A. Degutis pats ėjo pas merą Vilhelmą Džiugelį.
Mažeikiškis patenkintas, jog pasisekė įrodyti, kad tokia ekspozicija rajonui reikalinga.
Nuotraukoje iš asmeninio albumo:
Sausio 13-osios atminimo medalį mažeikiškis atsiėmė iš Prezidento Valdo Adamkaus rankų.
