Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Mūsų laikraštis daug kartų yra rašęs apie mažeikiškę Nijolę Juočinskienę, po kelių dienų švęsiančią savo 80-ąjį jubiliejų.
Iki šiol moters išsaugotos publikacijos byloja, kad visos jos susijusios su laiškininkės darbu, kuriam atiduota 40 metų.
N. Juočinskienės duktė Virginija pastebėjo, kad mėgstamiausia mamos pokalbių tema – buvęs laiškininkės darbas. Ir nieko keisto – juk paštas buvo vienintelė – pirma ir paskutinė mažeikiškės darbovietė.
Saugo ne tik dėl savęs
N. Juočinskienė yra išsaugojusi ir pirmąją žinutę apie ją, išspausdintą 1966 metais tuometiniame rajono laikraštyje „Pergalės vėliava“. Nors laiškininkei buvo skirtos kelios eilutės, tačiau nuotrauka apie vietos žmogų tuo metu buvo retas dalykas.
Tų publikacijų, su iliustracijomis ir be jų, apie darbščią, pareigingą laiškininkę vėliau buvo išspausdinta ne viena. Paskutinį kartą „Santarvė“ buvusią laiškininkę kalbino prieš aštuonerius metus – ji dalijosi pastebėjimais apie rajoninio laikraščio svarbą mažeikiškių ir jos pačios gyvenimui, prisiminė kai kuriuos savo darbo momentus.
„Tai mano gyvenimo istorija. Tegu ji lieka mano vaikams, anūkams, proanūkiams“, – apie saugomas publikacijas kalbėjo moteris.
Moteris patikino: ji niekada neužtrenkusi laikraščio korespondentams durų, nes gerbusi jų darbą, be to, smagu buvo praplėsti savo draugų, pažįstamų ratą.
Paštas – vienintelė darbovietė
Teisi buvo N. Juočinskienės duktė Virginija, teigdama, kad mamos net akys ima labiau žibėti, kai kalba pasisuka apie jos darbą.
„Paštas buvo mano pirmoji ir vienintelė darbovietė. Dirbti jame pradėjau nuo septyniolikos metų. Mano pusė gyvenimo praėjo pašte, tai mano antrieji namai. Su paštu susiję visi svarbiausi mano gyvenimo įvykiai. Čia sutikau ir savo būsimą vyrą, taip pat laiškininką“, – prisiminė pašnekovė.
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.
