Miesto pašonėje įsikūręs durpynas – unikalus gamtos lobis

Miesto pašonėje įsikūręs durpynas – unikalus gamtos lobis.

We cannot display this galleryGamtininkai teigia, kad miesto šiaurinėje dalyje esantis Didžlaukio, arba Didlaukio, durpynas yra sutelkęs retą florą ir fauną.

Atėjus pavasariui tiek gyvūnija, tiek augalija atbunda naujam gyvenimui.


Planuota išplėsti parką

Reivyčių seniūnijai priklausanti aukštapelkė ir išeksploatuotas durpynas susilieja su miestu, palei durpyną tęsiasi Birutės, V. Kudirkos ir Durpyno gatvės, iš rytų prieina Mažeikių miškas, pietvakarinėje dalyje yra Mažeikių parkas.
Aukštapelkės plotas 147, durpyno – 81 hektaras. Didžiausias durpių storis 3,5, vidutinis –  2,27 metro, apskaičiuoti durpių ištekliai – 1842 tūkst. m³.
Durpynas yra netaisyklingos formos, plynė, pakraščiuose auga pušys, paviršius nusausintas.
Nurodoma, kad po karo iki 1952 metų į durpyną naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai.
Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė, buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto parką.


Pelkė valo orą

Gamtininkas Deividas Makavičius teigia, kad Didžlaukio durpynas miestui labai svarbus, nes pelkinis biotopas labai išvalo orą.
„Šis durpynas – lyg oazė mieste. Čia susitelkę daug retų, ypatingų augalų ir gyvūnų  rūšių. Mūsų  durpynas – gyva mokymo klasė moksleiviams ir visuomenei, kas domisi, tas gali pasidžiaugti atradimais, čia galima vesti gamtines ekskursijas“, – samprotavo D. Makavičius.
Durpyne rastos į Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: šalmuotoji gegužraibė, baltijinė ir raudonoji gegūnės, miškinė mėta, šiurkštusis katilėlis, aptinkamos retos apskritalapės saulašarės ir skėtinės širdažolės, auga daug vaistinių augalų.


Nemažai retų gyvūnų

Pasak D. Makavičiaus, įvairi ir durpyno bei aukštapelkės fauna: vaikus veda viena lapių šeimyna, čia galima pamatyti stirnų, apsilanko šernų, pavienių briedžių, gyvena paprastieji tritonai, vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės – angys, daug rūšių varlių.
Pavasarį poilsio apsistoja pilkosios gervės, pasistiprinti užskrenda į Raudonąją knygą įtrauktos pilkosios meletos, peri trys pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą saugomos lygučių poros.
Vabzdžių rūšinė sudėtis dar tiriama, bet jau aptikta viena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – žalvarinis puošniažygis.
„Ypač smagu durpyne pavasarį, kai matai visą tą augalų ir gyvūnų įvairovę atgyjant naujam sezonui. Visa tai reikia išsaugoti, dar daug ką ištirti“, – sakė D. Makavičius.
Nomedos Vėlavičienės ir Deivido Makavičiaus nuotraukos

3 Atsakymai į “Miesto pašonėje įsikūręs durpynas – unikalus gamtos lobis”

  1. Gintas parašė:

    Ir kada ten bus normaliai ieinama? dviraciu takeliai , suoleliai, pazintines lenteles , stebejimo aiksteles,suoliukai poilsiui, normalus tvenkinys , gal kalnas slidinejimui, gal koks paminklas pgerbti ten tariamom nuzudytom aukom o ne niekam tinkama dykviete? , dabar gi kalbos , kalbos ir nieko daugiau, net mieste Durpyno gatves nesugeba isatsfaltuoti, geda valdininkams pliurpalams.

  2. TZ parašė:

    Giedraitis ir tarybiniais laikais, ir dabar norėjo durpyne įrengti parką. Dabar miškininkų parengtame miškotvarkos projekte Jo iniciatyva tai numatyta. Tačiau, jaučiame, tai liks tik popieriuose (valdžiai to nereikia – otkatai čia nebyrės). Lengviausia tai paskelbti vertybe – žmonių neįleisti (pasiduoneliavimas gamtininkams) kaip tai jau padaryta Pavenčiuose.
    Vargas Tau, Mažeikieti…

  3. Dzin parašė:

    Nors porą žvyruotų takelių padarykyte, kad galėtų be guminių nueiti iki miško.Dar buvo vienas takelis praeinamas, bet žiema kažkas vėl pradėjo eksplotuoti durpyną, vežė durpes sunkvežimiais per Durpyno gatvę, viską išmalė, padarė purvyną, gal turėtų kažkas ir sutvarkyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top