Miesto veidui kenkia įstatymai ir… varnos?

Parke įsikūrusios varnos piktina lankytojus, o valdininkai tikina esantys prieš jas bejėgiai. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Panaikinus viešųjų pirkimų supaprastintą tvarką, kyla grėsmė miesto ir seniūnijų aplinkai. Nuo šiol  norint pirkti bet kokią paslaugą ar įrankius, teks skelbti konkursus, o tai gali daryti tik Savivaldybės administracija. Seniūnai nerimauja: ilgai besitęsiantys procesai atsilieps gyvenviečių priežiūrai.
Kita problema – miesto parkus atakuojančios varnos.

Sukėlė sumaištį

Dėl prasto aplinkos tvarkymo tiek mieste, tiek rajone visada kildavo problemų. Įprastai seniūnai teisindavosi, kad negali tinkamai atlikti darbų, nes trūksta pinigų. Šiais metais situaciją paaštrino ir  nauja viešųjų pirkimų tvarka, pagal kurią konkursus galės skelbti tik Savivaldybės administracija.
Apie naująją tvarką rajono Savivaldybės administracija buvo informuota tik praėjusią savaitę.
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Šiurio, toks šalies vyriausybės sprendimas buvo netikėtas.
„Pakeitimai, manau, padaryti dėl vienos labai paprastos priežasties – planavimo. Tai yra seniūnai turi viską susiplanuoti metams į priekį. Numatyti poreikius, darbus ir po to nuosekliai juos vykdyti. Jei naujieji pakeitimai būtų patvirtinti metų pradžioje, sumaišties nebūtų kilę. Tačiau dabar seniūnai tarsi paliekami tarp dangaus ir žemės. Paslaugas vasaros darbams atlikti, priemones bei įrankius pirkti jie privalės per Savivaldybės administraciją, o tai užtruks kelis mėnesius“, – sakė S. Šiurys.

Seniūnams – nežinia

Šiek tiek ramesni gali būti tie seniūnai, kurie suskubo ir jau yra nupirkę kai kuriuos darbus bei įrankius pagal senąją tvarką – mat tai, kas jau pradėta, nebus atšaukiama.
Vienas tokių laimingųjų – Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius.
„Mes esame sudarę kelias sutartis dėl gėlių sodinimo ir priežiūros. O kaip bus toliau, neaišku. Vis dar nežinome, kada bus nupirkti įrankiai viešiesiems darbams atlikti. Iš praktikos žinome, kad viešųjų pirkimų procedūros užtrunka gana ilgai. O vasara – nebe už kalnų“, – nerimo neslėpė K. Kryžius.
Mažeikių miesto seniūno pavaduotojui Alfredui Valančiui taip pat neramu.
„Šiais metais taupydami lėšas nusprendėme miestą tvarkyti savo jėgomis, nebesamdyti kitos įmonės. Tad pagrindinius darbus atliks žmonės, samdyti pagal viešųjų darbų programą bei tie, kurie pagal naująją tvarką privalės atidirbti už gaunamas socialines pašalpas. Pirksime tik kai kurias paslaugas, tokias kaip žolės pjovimas, tręšimas ar medelių priežiūra. Tačiau kada šie pirkimai įvyks, lieka neaišku. Todėl ir neramu, kad užsitęsus viešųjų pirkimų procedūroms, nebus kam žolės pjauti ar medelių prižiūrėti“, – svarstė A. Valančius.

Sunku prognozuoti

S. Šiurys „Santarvei“ sakė, kad sunku komentuoti naująją tvarką, kol dar nematyti, kaip ji konkrečiai veikia.
„Paprastai visi teigiami ir neigiami dalykai pasirodo tik po kurio laiko. Todėl iš anksto negalima sakyti, kad viskas vien blogai. Gal ateityje viskas bus tik labai gerai… Bet šiandien kol kas matome daug kliūčių sėkmingam darbui, nes ir prireikus elementariausio įrankio, pavyzdžiui, kastuvo, darbinių pirštinių, Savivaldybė privalės skelbti konkursą, o tai užtruks gana ilgai“, – konstatavo S. Šiurys.

Pasitelks bedarbius

Miesto seniūno pavaduotojas „Santarvę“ patikino, kad nepaisant visų nesklandumų, Mažeikiai bus tvarkomi.
„Jei tik pavyks sėkmingai įdarbinti tuos žmones, kurie privalo atidirbti už socialines pašalpas, tai miestas blizgės. Turime tokių minčių, kad net bus surinktos visos nuorūkos, išmėtytos tarp medžių ir kituose plyšiuose“, – optimistiškai nusiteikęs A. Valančius.
Jo teigimu, atsisakius samdomos įmonės paslaugų, seniūnijai pavyks sutaupyti apie 30–40 tūkst. litų  per metus.
„Planuojame per metus įdarbinti apie tris keturis šimtus žmonių pagal viešųjų darbų programą. Ir jei dar prisidės atidirbantieji už pašalpas, žmonių tikrai netrūks. Beliks išspręsti tik darbo įrankių ir priemonių problemą“, – sakė A. Valančius.

Varnų apdergtus suolus planuojama valyti pasitelkus viešuosius darbus dirbančius žmones. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.

Grįžo varnos

Nepaisant optimistinių miesto tvarkytojų nuotaikų, kai kurios miesto lankytinos vietos gali likti apleistos.
Viena iš jų – Melioratorių parkas.
Prieš gerą pusmetį mažeikiškiai skubėjo į jo atidarymą. Tuomet visi džiaugėsi, kad medžiuose įsikūrusių varnų neliko nė kvapo, o jų kranksėjimą pakeitė vaikų balsai.
Mažeikiškių poilsio vieta buvo įrengta vykdant projektą, kuris finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir šalies biudžeto lėšomis. Projekto vertė – 1,5 milijono litų.
Tačiau šiuo metu Melioratorių parkas mažeikiškių simpatijas jau praranda, nes sugrįžo senosios gyventojos – varnos. Baisus jų kranksėjimas ir iš dangaus krintančios „gėrybės“, apdergti suoliukai bei sūpynės ne vieną mažeikiškį priverčia aplenkti šią vietą ir pasigailėti dėl nemažų investicijų.

Situacija beviltiška?

Valdininkai tik skėsčioja rankomis – esą jie bejėgiai prieš gamtą. Pasak jų, varnos – atkaklūs paukščiai, net sunaikinus lizdus, jie grįžta į senąsias vietas.
„Situacija beviltiška, nes gamtos apsaugos įstatymas neleidžia varnų naikinti, negalima jų nei šaudyti, nei nuodyti. Su jomis Melioratorių parke kovojama dar nuo tarybinių laikų, tačiau niekas nedavė naudos“, – padėtį komentavo S. Šiurys.
Pasak jo, Savivaldybės biudžete nėra numatyta papildomų lėšų tokiems atvejams. Todėl tenka taikstytis su esama padėtimi. Panaši situacija yra ir senamiesčio parke.

Išeitį galima rasti

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas „Santarvei“ sakė, kad yra nemažai priemonių varnoms baidyti, tik tai reikia daryti tam tikru laiku ir gavus Aplinkos ministerijos leidimą.
„Galima balionus leisti, galima lizdus ardyti, kol dar nėra sudėti kiaušiniai, galima garsinius prietaisus pastatyti, kurie kartkartėmis iššauna. Didieji šalies miestai taip pat su paukščiais kariauja, galima iš jų pasisemti patirties ir pasirinkti pigesnį variantą. Tačiau valdininkai dažniausiai pasako, kad nėra lėšų – ir viskas lieka kaip buvę“, – patikino N. Kupliauskas.
Pasak gamtosaugininko, jei nenorima tinkamai tvarkytis, parko geriau būtų buvę iš viso neliesti. Esą iki tol šis parkas buvo miškas, toks jis ir galėjo likti – su visais savo gyvūnais bei paukščiais.
Kad Melioratorių parkas – problemiška vieta, pripažino ir Mažeikių miesto seniūno pavaduotojas A. Valančius.
„Kovoti su varnomis esame bejėgiai. Neturim tam pinigų.  Telieka laukti liepos mėnesio, kai jos su išperėtais jaunikliais pasitrauks iš parko. O kad aplinka būtų bent kiek gražesnė, mėginsim suoliukus plauti. Tada parko lankytojai turės kur atsisėsti“, – tikino A. Valančius.