Praėjusią savaitę į pirmą pasitarimą rinkosi Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė, kurioje dirba ir du Mažeikių rajono atstovai – Savivaldybės juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Antanas Naujokas bei Bugenių bendruomenės atstovas Stanislovas Skurvydas. Darbo grupė Vyriausybei teiks siūlymus dėl teisės aktų keitimo.
DARBO GRUPĖ
TEIKS SIŪLYMUS
Tokia darbo grupė buvo sudaryta po praėjusiųjų metų lapkričio mėnesį įvykusio Seimo pirmininkės Irenos Degutienės susitikimo su Mažeikių, Kalvarijos (Marijampolės r.), Radviliškio, Pakruojo, Tytuvėnų (Kelmės r.) ir Pasvalio rajonų bendruomenių atstovais. Jame buvo pareikšta daug esminių priekaištų dėl gyvulininkystės kompleksų veiklos.
Parlamento vadovė raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, prašydama kartu su suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti bendruomenių ir savivaldybių išsakytus klausimus dėl kiaulių kompleksų keliamų problemų ir imtis priemonių užtikrinant, kad minėta ūkinė veikla būtų vykdoma nepažeidžiant galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.
Ministras Pirmininkas gruodžio 18 d. sudarė tarpžinybinę darbo grupę problemoms, susijusioms su sanitarinių apsaugos zonų nustatymu ir poveikio aplinkai vertinimo procesu, išnagrinėti ir pasiūlymams parengti. Minėta grupė privalės išsamiai ir kompleksiškai įvertinti esamą situaciją gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksuose ir siūlyti teisės aktų pakeitimus ir kitus klausimus, tarp jų ir dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimus, numatant atitinkamų institucijų teises, pareigas ir atsakomybę vietos, apskričių ir šalies lygmeniu.
APTARĖ
VEIKLOS KRYPTIS
Darbo grupės pirmajame pasitarime dalyvavęs Mažeikių rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis A. Naujokas „Santarvei“ sakė pasigedęs konstruktyvaus darbo. Pasitarimas vykęs chaotiškai, be darbotvarkės. Jame dar kartą buvo akcentuotos dėl kiaulių kompleksų kylančios problemos, apsitarta, kaip turėtų dirbti darbo grupė.
„Tik dieną prieš pasitarimą sulaukėme gausybės siūlymų iš ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, bendruomenių. Neįmanoma buvo per trumpą laiką įsigilinti į juos“, – teigė darbo grupėje dirbantys mažeikiškiai.
Aptarti siūlymus nuspręsta kitame darbo grupės pasitarime, kuris, spėjama, įvyks ne greičiau kaip po mėnesio.
Pasitarimo dalyviai Vyriausybės atstovams iškėlė reikalavimą, jog visi rodikliai, projektai būtų argumentuoti – pagrįsti tyrimais, monitoringo duomenimis.
SAVIVALDAI –
MAŽIAU TEISIŲ?
Anot A. Naujoko, daugiausia nerimo kelia rengiami dokumentų pakeitimai, kuriais norima apriboti savivaldybių teises.
Gruodžio 10 dieną Kaimo reikalų komiteto narys socialdemokratas Jonas Jagminas Seime įregistravo Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, kuriais siekiama apriboti kai kuriuos savivaldos veiksmus. Pagal dabar veikiantį įstatymą, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai suteikiama teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais, pavyzdžiui ginant viešąjį interesą.
A. Naujokas pastebėjo, kad gruodžio 17 dieną Aplinkos ministerijos tinklalapyje atsirado informacija apie to paties įstatymo straipsnių pakeitimus, kuriais taip pat norima iš žaidimo pašalinti savivaldybes. Be to, siūloma įsteigti naują instituciją, kaip poveikio aplinkai vertinimo proceso vadovą. Anot juristo, tai būtų dar viena biurokratinė našta.
„Tuo labiau kad didelės teisės suteikiamos pačiam užsakovui. Jis pats rengia poveikio aplinkai vertinti programą, samdo tos programos vykdytojus, atlieka vertinimą ir skiria viso proceso vadovą. Siūlomuose pakeitimuose tapti proceso vadovu vos ne prioritetas nustatomas Europos Sąjungos šalių atstovams“, – pastebėjo A. Naujokas.
PALAIKO
MAŽEIKIŠKIUS
Vyriausybei, Seimo komitetams, ministerijoms buvo išsiųsti Savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio pasirašyti raštai. Juose informuojama apie susidariusią situaciją ir prašoma nesvarstyti užregistruotų Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimų.
Mažeikiškius palaiko prie Vyriausybės sudarytos darbo grupės narys, profesorius Algirdas Baubinas. Dėl J. Jagmino siūlomų pataisų jis raštu kreipėsi į Seimo narius ir teigė pritariantis Mažeikių rajono savivaldybės mero nuostatoms. A. Baubinas siūlo šio klausimo Seime nesvarstyti.
Anot profesoriaus, Seimo nario siūlomi įstatymo pakeitimai atveria galimybes planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą atliekančioms institucijoms nekontroliuojamai priimti galutinį vertinimą be vietos savivaldos institucijų žinios.
A. Baubinas su bendruomenių atstovais dalyvavo ir susitikime pas Seimo pirmininkę I. Degutienę.
„Vietos bendruomenė ir savivaldos institucijos geriausiai žino vietos situaciją, turi atitinkamas tarnybas reikiamai informacijai rinkti, kaupti ir analizuoti bei jų pagrindu priimti pagrįstus sprendimus. Tai užtikrintų galimybę vykdyti kontrolę ir atsakyti už priimtus sprendimus. Todėl pasisakau už įgaliojimų išplėtimą vietos savivaldos institucijoms“, – po susitikimo „Santarvei“ teigė profesorius.
TEISMAS
NUTARTĮ APSKUNDĖ
Savivaldybės juristas A. Naujokas stebėjosi, kad įstatymų pataisomis norima susilpninti savivaldos galias. Anot jo, jeigu savivaldybės priima neteisėtus arba kažkam nepatinkančius sprendimus, juos galima apskųsti.
„Gyvename teisinėje valstybėje ir visi ginčai sprendžiami teismuose“, – akcentavo juristas.
Mažeikių savivaldybės taryba kol kas vienintelė šalyje, sustabdžiusi kiaulių kompleksų plėtrą ir dėl šito patekusi į teismų maratoną.
Prieš keturis mėnesius Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuri, palikusi galioti Savivaldybės tarybos sprendimą, užkirto kelią „Bugenių agro“ siekiams išplėsti kiaulių komplekso pajėgumus iki 46 tūkstančių kiaulių per metus. Byla buvo grąžinta į Šiaulių apygardos administracinį teismą nagrinėti iš naujo, esą tokiam sprendimui pritrūko argumentų.
Šiaulių teismo kolegija paskelbė verdiktą, kuris ir buvo palankus Bugenių kaimo bendruomenei: „Bugenių agro“ skundas atmestas kaip nepagrįstas ir toliau paliekamas galioti Tarybos sprendimas.
Tačiau pergale Savivaldybė ir gyventojai džiaugėsi neilgai. Gruodžio 31 d. „Bugenių agro“ šią nutartį vėl apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: A. Naujokas – vienintelis darbo grupėje rajono savivaldybių atstovas.
