Šiemet Buknaičių H. Nagio pagrindinėje mokykloje pradėjo mokytis ir vyresni jaunuoliai, ne pagal savo amžių sėdintys mokyklos suole.
Buknaitiškiai sunerimę dėl savo mokyklinio amžiaus vaikų. Nes ne visiems patinka tokia suolo draugo kaimynystė.
ŠIURPINA APLINKINIUS
Šiais mokslo metais Buknaičių mokykla pradėjo įgyvendinti technologijos-informacijos programą, finansuojamą Švietimo ir mokslo ministerijos bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Programa padės apsirūpinti įvairia technika bei mokymosi priemonėmis. Ji orientuota ir į tai, kad į mokyklos suolą grįžtų moksleiviai, ne taip seniai jį palikę dėl mokymosi motyvacijos stokos ar kitų priežasčių.
Tokių moksleivių šiemet Buknaičiuose mokosi 17. Vyriausiajam jų – 18 metų. Kai kurie moksleiviai, greitai sulauksiantys pilnametystės, mokosi šeštoje klasėje.
Buknaitiškiai tėvai apie šią programą žino, tačiau jie stebisi, kodėl jų mokyklą lankantys vaikai turi stebėti pasigėrėjimo nekeliančius vaizdus.
Iš Mažeikių į Buknaičius važinėjantys vyresnio amžiaus moksleiviai kaime dažnai vaikštinėja neblaivūs, užgaulioja ir suaugusius gyventojus. Kaimo žmonėms ne kartą yra tekę stebėti, kaip paaugliai necenzūriniais žodžiais išvadina mokytojus arba jų neklauso. Kartais susėdę stadione pamokų metu girtauja. Visa tai mato ir mažesnieji moksleiviai.
Kaimo pardavėja tikino alkoholinių gėrimų paaugliams neparduodanti. Toks esą parduotuvės savininko nurodymas ir mokytojų prašymas.
BUVO PASIRUOŠĘ
Mokyklos direktorė Regina Arbatauskienė „Santarvei“ sakė, kad sveikintinas dalykas, jog vyresni moksleiviai grįžta į mokyklą tęsti mokslų, nors kartais beveik suaugusiems jaunuoliams tenka sėdėti kartu su šeštokais ar septintokais. Taip nutikę dėl seniau neišspręstų bendravimo, auklėjimo problemų. Kai kuriems paaugliams kyla sunkumų besimokant miesto mokyklose. Tarp jų yra ir asocialių, sunkiai materialiai gyvenančių, nedarnių šeimų atžalų.
Direktorė tikėjosi, kad mokyklą pradėjus lankyti problemiškiems jaunuoliams, lengva nebus. Mokytojai buvo tam pasiruošę, apmokyti vienos dienos seminare, savo žinias dar tobulins. Aktyviai dirba klasės auklėtojai. Po Naujųjų metų mokykloje pradės dirbti socialinis pedagogas. Direktorė neslėpė, kad su tokiais paaugliais nėra lengva dirbti, kol kas jie ir patys šito mokosi.
STEBUKLŲ NESITIKI
Ar tėvai buvo supažindinti su naująja programa? R. Arbatauskienė sakė, kad po redakcijos apsilankymo bus kviečiamas visuotinis tėvų susirinkimas, kur tėvai bus informuoti ne tik apie minusus, bet ir programos privalumus.
„Negalime kaltinti vaikų, kad jie ne pagal savo mažių sėdi mokyklos suole. Visuomenė juos išstūmė į gatvę. Reikia jiems padėti, kad galėtų baigti nors pagrindinę mokyklą“, – kalbėjo direktorė.
Pasak jos, probleminiai vaikai – „visos mūsų bendruomenės kaltė ir padarinys“, tad negalima jų palikti likimo valiai. Direktorė tikino, kad kiekvienas iš vyresnių vaikų nėra blogas, tik gal jiems susiėjus į krūvą kyla problemų.
Kol kas mokykloje jie adaptuojasi, vėliau šios problemos turėtų išsispręsti, tikino direktorė. Nenuostabu, jei ir norėjo pademonstruoti save dėl elementaraus dėmesio trūkumo. „Negalima tikėtis stebuklų iš karto. Juk sakoma, įpratimas baisiau už prigimimą“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Pasak R. Arbatauskienės, būtų gerai, kad kaimo žmonės ne tik pastebėtų problemą, bet ir padėtų tokiems paaugliams. „Nė vienas nesame garantuotas už savo vaiką“, – pridūrė ji.
SUGRĄŽINTI NELENGVA
Šiemet šalyje ypač susirūpinta mokyklinio amžiaus jaunimo, besišlaistančio gatvėmis, grąžinimu į mokyklos suolą. Spaudoje pasirodo skelbimų, kuriuose prašoma ir visuomenės pagalbos: nurodytu telefonu pranešti apie mokyklos nelankančius vaikus.
Kol kas rajone šiuo telefonu nesulaukta nė vieno skambučio. Bet tai nereiškia, kad tokių vaikų nėra.
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus sakė, kad rajone šiais mokslo metais atgal į mokyklą (ne suaugusiųjų) grįžo keturi jaunuoliai.
Švietimo skyriaus nepasiekė moksleivių tėvų nusiskundimai ar kilusios konfliktinės situacijos būtent dėl tokių probleminių vaikų.
Vedėjas patikslino, kad Buknaičių mokyklą lanko tie vaikai, kurie nepritapo kitose mokyklose, tačiau didesnės mokslo pertraukos nepadarė. Pasak A. Stonkaus, sunku pasakyti, ar mokymosi motyvacijos nebuvimas – didelė problema mokyklose. Greičiausiai tai mūsų spartaus gyvenimo realija: norima greitų rezultatų, neįdedant sunkaus darbo. Kodėl dingsta noras mokytis ir moksleivis meta mokyklą, anot vedėjo, sunku pasakyti. Norint atsakyti į šį klausimą tenka kalbėtis su kiekvienu asmeniškai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
