Mokyklų direktoriai patirties sėmėsi… pro langus

Vis populiarėja mažeikiškių pedagogų kelionės į užsienį mokinio krepšelio lėšomis.
Neseniai mokyklų direktoriai lankėsi Švedijoje, Danijoje ir Vokietijoje: susitiko tik su Švedijos švietimo sistemos atstovais, kitų šalių mokyklas vadovai stebėjo pro autobuso langus.
Mažeikiškių kvalifikacijos tobulinimu vadinamą išvyką Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai įvardijo kaip ekskursiją.


ĮVYKO VIENAS
SUSITIKIMAS
Lietuvos švietimo darbuotojų kvalifikacinio tobulinimosi seminaras Europinio bendradarbiavimo kontekste „Ugdymo proceso organizavimas Švedijoje, Danijoje ir Vokietijoje“ – taip skambiai vadinosi apie 40 švietimo įstaigų direktorių viešnagė svečiose šalyse.
Susitikimas su šalies švietimo skyriaus atstovais vyko tik Švedijoje, kitų šalių mokyklas direktoriai stebėjo pro autobuso langus.
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ pasakojo, kad liko sužavėtas Švedijos švietimo sistema ir stebėjosi mūsų bei skandinavų švietimo sistemų skirtumais: „Jie viską daro labai apgalvotai. Jie svarsto svarsto, ir paskui nusprendžia, kad šitaip darysim. Ir tada daro. Ir tam yra skirti pinigai. Jei nusprendė daryti, tad tam turi ir pinigų. Mes irgi galėtume daug ką padaryti, tačiau neturime pinigų. Mes pirmiausia nusprendžiame, o paskui ieškome pinigų“.
Išvykai direktoriams pinigų ieškoti nereikėjo – jie pasinaudojo mokinio krepšelio lėšomis, numatytomis kvalifikacijos kėlimui.
„VISKAS SUTVARKYTA“
A. Stonkus „Santarvę“ patikino, kad nieko neteisėto čia nėra. Viskas pagal įstatymą, direktoriai iš krepšelio lėšų kvalifikaciją gali tobulinti keliaudami po užsienio šalis.
„Viskas sutvarkyta, atestacijos ir kvalifikacijos nuostatuose tokia galimybė yra įrašyta. Tą dalį pagal Kvalifikacijos kėlimo įstatymą sumokėjo Savivaldybė (vienam žmogui – 300 Lt), o likusi kelionės dalis – iš mokinio krepšelio pinigų,“ – paaiškino vedėjas.
Kelionė susipažinti su Švedijos ir, kaip skelbia oficialus seminaro pavadinimas, Danijos bei Vokietijos švietimo sistemų panašumais ir skirtumais kiekvienam dalyviui atsiėjo po 900 litų. Atėmus Savivaldybės skirtus pinigus, lieka 600 litų, kurie paimti iš mokinio krepšelio.
Kadangi direktoriai sakė, jog susitiko tik su Švedijos miesto Malmės švietimo departamento atstove, kyla klausimas: kodėl Mažeikių švietimo įstaigų vadovai nesirinko pigesnio varianto – keliauti į Švediją keltu iš Rygos (kaip daro dauguma emigrantų), o ne važiuoti per Vokietiją ir Daniją? Kodėl ne per Didžiąją Britaniją – juk dar daugiau pamatytų?
VAŽIAVO Į EKSKURSIJĄ?
Klausimų kilo ir Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vedėjui Mindaugui Briedžiui.
„Matau problemą tvirtinant programą. Kodėl tokia programa apskritai buvo įgyvendinama, jei buvo tik vienas susitikimas?“ – stebėjosi M. Briedis direktorių išvyka, dangstoma skambiu pavadinimu.
Vedėjas „Santarvei“ paaiškino, kad organizuoti kvalifikacijos tobulinimo išvykas reikia pradėti nuo poreikio ištyrimo. Jei direktoriai nuspręstų, kad tą poreikį gali patenkinti tik išvykdami į užsienį, susitikdami, sužinodami, padirbėdami ten, tuomet jie turi rašyti edukacinę programą.
Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojas pabrėžė, kad tai turi atlikti vietiniai švietimo centrai.
„Ta programa turi būti išanalizuojama, dėl jos konsultuojamasi su švietimo skyriumi: verta ją įgyvendinti ar ne. Jei tinka, tada skelbia konkursą operatoriui, kuris tą programą padės įgyvendinti. Iš principo direktoriai išvažiavo į ekskursiją, nes jie nepasitvirtino programos, neperėjo jokių kokybinių filtrų,“ – griežtai nukirto M. Briedis.
Nieko konkretaus nepasakė Telšių apskrities Socialinių reikalų ir švietimo skyriaus vedėja Gražina Liatukienė.
„Buvo atnešta programa, kaip kitaip išleisi. Žinokite, smulkiau nieko daugiau nepasakysiu,“ – programos turinio neatsiminė vedėja, bet tikino, kad ją analizavo.
PAŽYMĖJIMAI – NETEISĖTI?
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus, kalbėdamas apie kvalifikacijos tobulinimo kelionę, džiaugėsi, jog važiavusieji gavo tai įrodančius pažymėjimus. Juos išdavė kelionę organizavęs Lietuvos jaunimo turizmo centras.
Apie tai sužinojęs Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vedėjas M. Briedis tiesiai išrėžė – ši organizacija neturi teisės išduoti tokių pažymėjimų.
„Su jais turime ne vieną probleminį atvejį. Lietuvos jaunimo turizmo centras turi teisę išduoti pažymėjimus, bet tik tuos, kurie priklauso jų kompetencijai. Jei kalbėtume apie turizmą – puiku, galbūt geografiją, bet ne daugiau. Su jūsų žmonėmis niekas nesisieja. Mažeikių mokyklų vadovai, organizuodami tokias keliones, turi Mažeikiuose puikiai dirbantį Švietimo centrą, kuris gali tenkinti jų poreikius. Matyt, direktoriai to nenorėjo daryti, tai kelia visokių interpretacijų,“ – tikino M. Briedis.
Mažeikių Švietimo centro direktorius Viktoras Prokopčukas „Santarvę“ patikino, kad nei Švietimo skyriaus vadovas, nei tuo labiau patys švietimo įstaigų direktoriai dėl kvalifikacijos tobulinimo kelionės į juos nesikreipė.
KELIONE NESIDOMĖJO
Savivaldybės vicemeras Rimantas Norkus, kuruojantis švietimą, sakė apie švietimo įstaigų vadovų kelionę nelabai ką girdėjęs.
„Atvirai pasakius, nei gilinausi, nei žinojau, nei domėjausi,“ – trumpai atsakė vicemeras ir pažadėjo dabar šiuo klausimu pasidomėti.
Apie kelionę netekę girdėti ir Vidaus audito skyriaus vedėjui Romualdui Milevičiui.
„Niekas nesiteiravo, ar viskas ten teisėta. O patys atskirai nesidomime – dirbame pagal metų pradžioje sudarytą planą, o neplaniniai tyrimai sudaro tik apie 20 proc. mūsų laiko, nors realiai turėtų būti atvirkščiai,“ – aiškino R. Milevičius.
Pasak vedėjo, jei gautų pavedimą patikrinti direktorių išvyką, tektų tikrinti.
NEIŠNAUDOJA PINIGŲ
Kalbinti išvykoje dalyvavę direktoriai tikino, kad geriausiai visą jos darbotvarkę žino „Ventos“ vidurinės mokyklos vadovė Ramunė Badaukienė, kurią jie įvardijo kaip organizatorę. Direktorė „Santarvei“ sakė, kad tiek mokytojai, tiek direktoriai ar jų pavaduotojai važiuoją, kur nori – juk ir taip neišnaudoją kvalifikacijai skirtų pinigų (kad mokyklos neišnaudoja šių pinigų, tikino ir Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus – K. V.).
Pasak R. Badaukienės, tokios kelionės ne tik kelia kvalifikaciją, bet ir didina motyvaciją dirbti.
„Mano mokytojai nukankinti, klasėse labai daug mokinių, ir kuo galima kompensuoti, nors kiek motyvaciją pakelti – tai kelionės. Pataupyti? Jei lieka, visus sutaupytus pinigus iš mūsų nubraukia. Anksčiau dar galėjome perkelti į kitą eilutę… Jei būtų taip, kad sutaupai ir visi pinigai lieka mokyklai, tada tokias keliones užspaustume. Kai žinai, jog tuos pinigus nubrauks, ar jūs taupytumėte?“ – klausė direktorė.
LĖŠAS GALI
PERSKIRSTYTI
„Ar jie kvalifikacijos nelabai nori kelti, jau tai atsibodę yra, ar nieko naujo direktoriai mokytojams nepasiūlo,“ – svarstė Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, sužinoję, kad mažeikiškiai neišnaudoja kvalifikacijos kėlimui skirtų pinigų.
Ministerijos Švietimo ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Markelienė priminė, kad kvalifikacijos tobulinimui šiemet yra numatyta 24,3 lito vienam sutartiniam mokiniui.
„Iki 5 proc. lėšų likutį mokyklų vadovai gali perskirstyti: perleisti mokymo reikmėms, pavyzdžiui, vadovėlių pirkimui ar mokinių (ne mokytojų) pažintinei veiklai. Žinoma, jie tai gali daryti, bet neprivalo,“ – „Santarvei“ sakė K. Markelienė.
KUR PANAUDOS PATIRTĮ?
Tokios kvalifikacijos tobulinimo išvykos į užsienį tarp mokyklų direktorių, jų pavaduotojų šalyje populiarios. Slovėnija, Šveicarija, Vokietija, Skandinavijos šalys, pavasarį mažeikiškiai direktorių pavaduotojai ruošiasi važiuoti į Italiją. O kur panaudoja įgytą patirtį?
Direktoriai negalėjo tiksliai atsakyti, kaip panaudos svečioje šalyje įgytą patirtį.
„Vyturio“ pradinės mokyklos direktorė Asta Žukauskienė „Santarvei“ samprotavo, kad kartais nebūtina kažką naudoti: „Praplečia visų žmonių akiratį. Tai tam tikras savęs patikrinimas. Sužinojome apie Švedijos švietimo sistemą ir savęs klausiame: ar mes ta pačia linkme einame? Jeigu neiname, tai kodėl?“
„Juk žinote, japonai nors vieną procentą pritaikę, ploja rankomis. Norime kažką padaryti geresnio – stengsimės,“ – „Santarvę“ tikino Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus.
TVARKA KEISIS
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojų, niekas nėra nusiteikęs prieš mokyklų vadovų ir mokytojų keliones į užsienį, bet tas važiavimas turįs būti kokybiškas. Dėl padaugėjusių „nekokybiškų“ kelionių, nuo kitų mokslo metų keičiama kvalifikacijos tobulinimo programa.
Vadovaujantis ja, nė viena grupė neišvažiuos tobulinti kvalifikacijos į užsienį tol, kol ekspertų komisija nepatvirtins jų kelionės programos.
„Bandysime atsijoti, patikrinti kokybę, nes kitaip nebegalime suvaldyti proceso. Nors tikėjomės, kad mūsų žmonės yra pakankamai sąmoningi ir sąžiningi, bet yra taip, kaip yra,“ – ateities planais dalijosi M. Briedis.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: A. Stonkus džiaugėsi, kad išvykos dalyviai įgijo kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto