Mokytojo darbe – daugiau pliusų nei minusų

Kiekvieno jauno žmogaus gyvenime ateina laikas, kai turi pasirinkti, ką nori veikti ateityje. Kad ir kaip būtų gaila, didžioji dalis moksleivių nežino, kuo norėtų būti. Žinoma, nieko nedarant, tikrai sunku suprasti, kas prie širdies, tačiau išbandant įvairias veiklas ir domintis galima rasti atsakymą į šį klausimą.
Apie savo profesiją „Vienmečiams“ pasakojo istorijos mokytoja Simona Batakytė-Levinienė.

Pateikiame ištrauką iš šio interviu. Visas pokalbis – penktadienio „Santarvėje“

– Išgyvename istorinį įvykį: mums teko karantinuotis ir likti namie. Mokyklos susidūrė su iššūkiu – nuotoliniu mokymu. Kokia Jums ši patirtis? Ar buvo sunku? Kokie pliusai bei minusai?
– Tikrai istorinis įvykis. Patirtis labai įdomi ir, mano galva, pakankamai naudinga esamai Lietuvos švietimo sistemai. Vis tik, jei šiam nuotoliniam mokymui(si) būtų ruoštasi iš anksto (šiuo atveju ruošėmės vos dvi savaites), manau, šiandien skeptiškų nuomonių būtų kur kas mažiau. Kiekviena situacija turi savų pliusų ir minusų – šis atvejis nėra niekuo išskirtinis. Kiekviena mokytoja ar mokinys tuos pliusus ir minusus mato savaip, tad šiuo atveju aš galiu pasidalyti tik savo asmenine nuomone ir patirtimi.
Asmeniškai aš matau daugiau pliusų nei minusų. Pliusai: pagaliau ugdymo procese atsirado daugiau galimybių integruoti IT. Mokyklose ne kiekviename kabinete turime galimybę mokinių išmaniuosius prietaisus prijungti prie interneto, taigi, neturime galimybių vos panorėję mokiniams pateikti virtualias apklausas, taikyti įnovatyvius ugdymo(si) metodus ir panašiai. Nuotolinio ugdymo metu mokiniams galime pateikti įdomesnių užduočių, galime jiems pasiūlyti įvairesnį, smagesnį būdą mokytis.
Kita vertus, tai puikus būdas ugdyti mokinių kompetencijas, kurias paprastai ugdyti pamirštama. Pvz., nuotolinio ugdymo metu mokiniai mokosi valdyti savo laiką, ugdoma atsakomybė už savo paties mokymąsi, taip pat gerėja mokėjimo mokytis kompetencija. Realių pamokų metu mokiniams daug dalykų pateikiama tarsi ant „lėkštutės“ – dabar tenka šiek tiek daugiau padirbėti patiems – bet tai nėra blogai.
Anaiptol, galbūt šio karantino dėka turėsime sąmoningesnę mokinių kartą, labai to norėčiau. Dar vienas pliusas – tai vertybės. Manau, karantinas privertė žmones peržiūrėti savas vertybes, pamatyti, kas gyvenime tikrai svarbu. Atsirado daugiau laiko pabūti su šeimomis, galimybė vieniems kitus geriau pažinti – tai labai svarbu. Juk mokinys daug dalykų atsineša į mokyklą iš šeimos – geri santykiai šeimoje kloja pamatą ir mokinių akademiniams rezultatams. Minusai: labai trūksta gyvo bendravimo.
Nuoširdžiai pasiilgstu pokalbių su mokiniais, jų emocijų gyvų pamokų metu, įžvalgų, šypsenų. Pastebiu, kad kai kurie mokiniai namuose jaučiasi labiau suvaržyti nei gyvose pamokose, bet yra ir priešingų atvejų – kuomet vaikai labiau atsiskleidžia būdami kitoje pusėje ekrano – galbūt taip jaučiasi drąsiau. Visi atvejai labai individualūs. Kitas minusas – nuotolinis ugdymas reikalauja iš pedagogo kur kas stropesnio pasiruošimo.
Mano atveju, viena savaitinė pamoka mokiniams vyksta ZOOM platformoje, kitą mokiniai dirba savarankiškai, tačiau remdamiesi vaizdo pamoka, kurią įrašau iš anksto. Taigi, logiška, kad paruošti tokią pamoką atima daugiau laiko. Bet ir tai turi savų pliusų – karantino metu mokytojai tikrai patobulino savo kompiuterinio raštingumo, darbo su įvairiomis programomis, appsais kompetencijas. Į mokyklas grįšime pasikeitę, patobulėję, praplėtę savo akiratį ir galų gale pasiruošę kitiems nenumatytiems atvejams.
– Ko palinkėtumėte tiems, kurie dar tik renkasi ką veikti ateityje, gal net būsimiems mokytojams?
– Linkėčiau visų pirma pasistengti pažinti savo asmenybę, atrasti, kas tau tikrai patinka. Nesivaikyti madingų profesijų ir tapti tuo, kas arčiausia širdies.
Būsimam mokytojui linkėčiau būti ryžtingam. Drąsiai eiti savo pasirinktu keliu ir įžvelgti savo profesijos pliusus, suvokti naudą visuomenei.
Kai žmogus suvokia savo misiją, jam tampa lengva žengti pasirinktu keliu ir ginti pasirinktos profesijos vardą, prestižą.

Kalbėjosi Gabija JARMOŠKAITĖ