Mokytojų pikete dalyvavo ir mažeikiškiai (PAPILDYTA)

Pedagogai nepatenkinti Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimais. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Prie Švietimo ir mokslo ministerijos šiandien vykstančiame mitinge dalyvauja per 40 mažeikiškių pedagogų. Anot mitingo organizatorių švietimo profsąjungų, derybos su ministerija jau tiek išsisėmė, kad susikalbėti kitaip negu piketas nebeįmanoma. Mitinge reikalaujama geresnių sąlygų vaikus ugdantiems specialistams.

Paruošti devyni reikalavimai

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė pasakojo, kad mitinguotojai ministerijos vadovui paruošė devynis reikalavimus, kuriais bandoma išsireikalauti geresnių sąlygų vaikus ugdantiems specialistams.
Profesinių sąjungų atstovai kviečia koreguoti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką taip, kad 18 kontaktinių valandų būtų nustatyta pedagogine norma; atnaujinti darbo grupės dėl mokytojų išėjimo į išankstinę senatvės pensiją veiklą. Taip pat reikalaujama, kad mokyklų bibliotekininkų pareigybė būtų prilyginama pedagoginiams darbuotojams, kad būtų iš esmės persvarstyta mokinio krepšelio metodika, nes ji neatlieka pagrindinės funkcijos – efektyviai naudoti švietimui skirtas lėšas.
Pedagogų atstovai stebisi, kad ministras, užmerkęs akis į profesinių sąjungų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir mokyklų vadovų prieštaravimus, pritarė mokinio krepšelio lėšų dalies atėmimui iš mokyklų.

Konkretaus atsakymo nesulaukė

Sumažėjus mokinių skaičiui, paskutinį šių metų ketvirtį bus skirtos mažesnės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti. Mažeikių savivaldybei nurėžta daugiau nei pusė milijono litų.
„Ir tie pinigai atimami atgaline data“, – piktinasi J. Čejauskienė.
Jos įsitikinimu, dėl tokio lėšų perskirstymo nukentės pedagogų atlyginimai.
„Mus labai įsiutino lėšų perskirstymo metodika. Ten buvo pasakyta: jeigu mokinys neatvyko į mokyklą rugsėjo mėnesį, už visus metus krepšelio lėšos yra perskirstomos, paprasčiau tariant, minusuojamos. Jeigu mokinukas mokėsi mokykloje sausį, vasarį, kitus mėnesius, o rugsėjį mes jo neturime savo sąrašuose, atimami visi pinigėliai“ – stebėjosi pašnekovė.
J. Čejauskienė tvirtino, kad mitingo nebūtų reikėję organizuoti, jeigu ministras G. Steponavičius būtų pateikęs aiškų atsakymą.
„Gautas atsakymas, kurį rengė ministerijos darbuotoja Danguolė Razmantienė, rodo labai gilią nepagarbą mokytojams. Švietimo skyriaus vedėjas šiuos atsakymus palygino su situacija, jei į profsąjungų pateiktus reikalavimus atsakytų jo valytoja“, – piktinosi J. Čejauskienė.
Tokį atsakymą, švietimo darbuotojų profesinių sąjungų nuomone, pateikti turėtų mažiausiai viceministras.
Nieko konkretaus nesako ir pateiktas atsakymas, esą Švietimo ir mokslo ministerija visada ieško konstruktyvaus dialogo su profsąjungomis.
„Mums nebeužtenka konstruktyvaus dialogo, kadangi iš mokytojų atimamos paskutinės pragyvenimo lėšos. Mūsų tai netenkina, jaučiamės pažeisti, nepatenkinti esame visa Steponavičiaus (ministro – V. M.) atskaitymo metodika“, – kalbėjo J. Čejauskienė.

Prisijungia vis daugiau

Praėjusį šeštadienį Žemaitijos švietimo profesinių sąjungų vadovai Palangoje susitiko su Vilniaus švietimo profsąjungų pirmininkų taryba. Susitarta dėl bendrų veiksmų piketo metu, nes prie piketuojančių švietimo darbuotojų prisideda Vilniaus rajonas, Klaipėda, Kaunas, Aukštaitijos rajonai.
Gautas leidimas 500 švietimo profesinių sąjungų darbuotojų piketui, kuris vyksta šiandien prie ministerijos. Ateityje kiti susirinkimai planuojami arba prie Seimo, arba prie Vyriausybės.
Profsąjungų žiniomis, iš švietimiečių atimtus mokinio krepšelio pinigus – 16 milijonų litų, Seimas atidavė muitininkams algoms susimokėti, nors dar prieš tai jie buvo gavę nemažą sumą premijoms už gerą darbą išsimokėti.
Kalbėti pikete ruošiasi ir pati J. Čejauskienė.
„Žadu kalbėti Erlicko stiliumi, esą muitininkas pravirko, kad neturi pinigų, tad atėmė iš mokytojo, o mokytojas pabarė mokinį, kad nebūtų mokytojas, o būtų muitininkas. Baisu, kada vyksta tokie dalykai, esą buvo sutaupytos lėšos. Ne sutaupytos, o atimtos“, – vakar „Santarvei“ teigė J. Čejauskienė.
Mažeikiškiai į piketą šįryt išvyko pasiruošę plakatus, kitokias vaizdines priemones, dar ką nors yra pasirengę sugalvoti važiuodami.
J. Čejauskienės teigimu, profsąjungos iš Vyriausybės šiuo piketu nieko ypatingo nesitiki, nes ji prie piketų jau yra pripratusi.
„Šiuo piketu mes norime parodyti savo pilietinį brandumą: streikų kultūra reikalauja nepradėti jų nepasakius, ko mes norime. Vieną atsakymą jau gavome, dabar lauksime kito, jei ir šis netenkins, mes einame į įspėjamąjį, o paskui ir į tikrą streiką. Vienintelis dalykas, ko jie bijo, yra streikas“, – ryžtingai nusiteikusi profsąjungų lyderė.

Pedagogai nepatenkinti Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimais. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Kai kas kelia šypseną

Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus profesinių sąjungų rengiamą piketą vadina normaliu: profsąjungos nesusikalba su Švietimo ir mokslo ministerija, todėl nori kalbėti kita, šiuo atveju – piketo – kalba.
Vedėjas sakė nežinąs, ar iš tiesų profsąjungų ir ministerijos derybos jau tiek išsisėmė, kad susikalbėti kitaip negu piketas neįmanoma.
„Dabar yra toks laikas, kai reikia labai daug kalbėtis, kalbėtis ir kalbėtis. Gyvenimas ne teka, o bėga, viskas keičiasi, todėl reikia kalbėtis. O jei taip nebeišeina, yra kitos formos“, – samprotavo vedėjas.
Jo žiniomis, vienas pagrindinių pedagogų reikalavimų yra mokytojų kvalifikacijos kėlimo koncepcija, o iš to išplaukia susirūpinimas atlyginimų mažėjimu.
Dabar svarstoma nauja mokytojų kvalifikacijos kėlimo koncepcija vedėjui atrodo juokinga, ir A. Stonkus jai taip pat nepritaria.
„Mes norime mokyti mokytoją jau mokytą. Mokyti ir mokyti, kiek galima jį mokyti? Mokyti reikia proto ribose, jūs man pasakykit kokią specialybę, kur baigus aukštąjį mokslą, reikia nuolat įrodinėti, kad esi jį baigęs. Per daug mes tą reikalą sureikšminame“, – kalbėjo vedėjas.
Kaip pavyzdį jis pateikė kaimyninę Lenkiją, kur mokytojai kvalifikaciją kelia tada, kai jiems reikia.
Lietuvoje vėl norima susigrąžinti centralizuotą kvalifikacijos kėlimo patirtį, naikinti daug naudos duodančius švietimo centrus rajonuose.
„Ar geriau atsivežti pas mus vieną lektorių, ar vežti trisdešimt žmonių į Vilnių? Toks jausmas, kad kažkas yra suinteresuotas išlaikyti valdininkus Vilniuje“, – teigė A. Stonkus.

Reikalavimai pasirašė ir vienas iš savivaldybės vadovų

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys taip pat teigė pritariąs mokytojų reikalavimams, nes ir patį nustebinę tokie švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus priimti nutarimai ir vengimas eiti į dialogą.
Pavaduotojas teigė pats dėjęs savo parašą po švietimiečių reikalavimais. Vakar, kalbėdamasis su „Santarve“, jis ir pats planavo dalyvauti mitinge.
„Šitie dalykai yra problemiški ir jie mūsų nedžiugina. Kai gavome raštą dėl ketvirtą ketvirtį mažinamų dotacijų, tai mums sukėlė šoką: iki Naujųjų metų sumažinti per šešis tūkstančius litų, kai jau sudarytos tarifikacijos, paskirstyti mokytojų krūviai. Galvojam, kad gyvenam planinėje valstybėje, o čia vieną dieną nusprendžiama vienaip, o kitą jau kitaip. Ir svarbiausia, kad tai liečia gyvus žmones, sprendžiami jų likimai“, – replikavo S. Šiurys.
Savivaldos atstovui neaišku, kodėl dotacijos sumažintos nevienodai: vieniems daugiau, kitiems – mažiau. Ir kokia aritmetika buvo remiamasi taip mažinant dotacijas.
Mokytojų išvykai į piketą teigė neprieštaraujantys ir mokyklų vadovai.
Sodų vidurinės mokyklos direktorė Birutė Liutkuvienė tikino, kad jokių kliūčių norintiems vykti į mitingą nebus. Jos teigimu, kai kurie piketuotojų reikalavimai atrodo abstraktūs, tad ji pasigedo konkretumo. Esą jokie įstatymai nesureguliuos, kad mokinių skaičius didėtų, todėl mažėjant klasių, mažėja ir mokytojų krūviai. Reikėtų reikalauti koeficientų apmokant už pamokas kėlimo, – tai vienintelis kelias mokytojui už 18 pamokų krūvį gauti tokį pat atlyginimą, nei turėjus daugiau pamokų.

Nori atkreipti dėmesį

J. Liutkuvienė sakė pritarianti reikalavimui dėl mokytojų išėjimo į išankstinę pensiją: esą jau dabar mokytojams nelengva dirbti ir laukti pensinio amžiaus. Kita vertus, direktorė suabejojo, ar mokytojai benorės pasinaudoti tokia galimybe.
Keistas mokyklos vadovei atrodo ir reikalavimas bibliotekos darbuotojus prilyginti pedagoginiams darbuotojams: didžiųjų mokyklų bibliotekose dirba po du ir daugiau bibliotekininkų, jie yra baigę atitinkamus mokslus, atlyginimus gauna iš mokinio krepšelio lėšų kaip kultūros darbuotojai, pagal darbą jiems taikomas atitinkamas koeficientas, tad kodėl jie turėtų virsti pedagoginiais darbuotojais?
Ne pirmus metus su savo kolegomis į švietimo profesinių sąjungų organizuojamus piketus ar mitingus važiuoja Pavasario vidurinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė Stanislava Grušaitė. Vakar į piketą iš šios mokyklos planavo vykti keturi pedagogai.
„Piketais gal niekada nieko nelaimime, tik norime atkreipti dėmesį, kad mes esame, kad mes turime priėmę savo reikalavimus ir rezoliucijas, į kurias kol kas nekreipiama dėmesio. Švietimo ministras nereaguoja į mus kaip socialinius partnerius“, – apgailestavo pirmininkė.
S. Grušaitės teigimu, jų mokyklos profesinių sąjungų siekiams visada pritarė mokyklos direktorius: dar nė karto su juo dėl tų dalykų konfliktuoti neteko.
„Kiekvienas dirbame savo darbą, yra kolektyvinė sutartis, tad vieni kitiems tikrai netrukdome“, – sakė S. Grušaitė.

PAPILDYTA

Mažeikiškiai mokytojai piketu patenkinti

Iš mokytojų piketo sostinėje grįžtantys mažeikiškiai buvo gerai nusiteikę: viską, ką jie buvo suplanavę, įvykdyta šimtu procentu.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė telefonu „Santarvei“ pasakojo, kad mitingas buvo labai didelis – susirinko visa Lietuva: Žemaitija, Vilnius, Kaunas, lenkiški Lietuvos rajonai, Rokiškio rajonas, Panevėžys. Kalbas sakė visų švietimo profesinių sąjungų atstovai, tarp jų ir J. Čejauskienė. Mažeikiškių palaikyti atėjo mažeikiškių rinktas Seimo narys Stanislovas Giedraitis.
Švietimo ministras Gintaras Steponavičius piketuotojams nepasirodė, išėjęs viceministras Vaidas Bacys bandė kalbėtis su atskirais žmonėmis, bet į jų klausimus buvo nekompetetingas atsakyti.
Jam ir įteikti piketuotojų reikalavimai, tarp kurių atsirado ir reikalavimas atsistatydinti G. Steponavičiui ir viceministrui.
Beje, mažeikiškiai ministerijai padovanojo „naują ministrą“: išdažytą puodynę su didelėmis ąsomis, pasipuošusią kaklaraiščiu, rankose laikančią „liktarną“.
„Gal šis ministras ir bus tuščia galva, bet mums nepridarys tokių nemalonumų, kaip senasis“, – teigė J. Čejauskienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto