Naujos sporto šakos – be perspektyvos?

Savivaldybės finansavimo dailiajam čiuožimui propaguoti dar teks palaukti. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Mažeikiškio verslininko ketinimai paįvairinti miesto sporto gyvenimą atsimuša į biurokratinius barjerus ir pinigų stygių.
Verslininkas prašė paremti dailiojo čiuožimo būrelio įkūrimą, bet iki šiol nesulaukia jokio atsako. Valdininkai tvirtina, kad tam nėra lėšų. Panaši situacija Mažeikiuose su ledo rituliu, pinigų neužtenka ir kitoms sporto šakoms finansuoti.

Atsakymo negavo

Bendrovės „Mažeikių ledas“ direktorius Algimantas Paulauskas su prašymu rasti galimybę prisidėti prie dailiojo čiuožimo būrelio įkūrimo kreipėsi į Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetą. Verslininkas prašė skirti lėšų profesionalaus dailiojo čiuožimo trenerio atlyginimui apmokėti. Treneris turi galimybę iš Šiaulių atvažiuoti į Ledo areną ir mokyti mažeikiškius dailiojo čiuožimo technikos.
Komitetas pritarė, anot jo narių, šiai gražiai iniciatyvai, bet kadangi Savivaldybė neturi teisės palaikyti privataus verslo, klausimas buvo perduotas svarstyti kitam – Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio  komitetui.
„Tuo viskas ir baigėsi, negavau jokio atsakymo. Nebežinau, kur ir kieno čia prašyti, gal kažką dar ir nuspręs. Iš pradžių visi buvo labai geranoriški, bet dabar nutilo“, – apgailestavo Ledo arenos savininkas.

Algimantas Paulauskas mano, kad dailiojo čiuožimo būrelis paįvairintų Mažeikių moksleivių sporto gyvenimą. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Mintį puoselėja seniai

A. Paulauskas pasakojo, kad mažeikiškių vaikai seniai jo prašė surasti dailiojo čiuožimo trenerį, nes nori mokytis šios sporto šakos. Laikui bėgant trenerį surasti pavyko: jis į Mažeikius iš Šiaulių atvažiuoja šeštadieniais ir sekmadieniais, treniruoja vaikus po dvi valandas: už tai jie po 20 litų susimoka patys.
„Tai yra brangu. Turtingesnieji dar susimoka. Aš mokėti treneriui neturiu galimybės, nes Ledo arena nėra pelningas verslas. Todėl ir paprašiau pagalbos iš Savivaldybės: juk čia treniruojami ne svetimi, o mažeikiškių vaikai“, – kalbėjo verslininkas.
Treneris yra kaunietis, bet jis nuolat dirba Šiauliuose. Į treniruotes anksčiau ateidavo apie 40 vaikų, dabar liko dešimčia mažiau. Trenerio atlyginimui, kelionės išlaidoms reikėtų 2 tūkstančių litų per mėnesį, arenos darbo sezonas – penki mėnesiai, tad iš viso susidarytų apie dešimt tūkstančių litų.

Perspektyvu, bet brangu

Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Sigutė Bernotienė teigė palaikanti tokią verslininko iniciatyvą, bet kadangi Savivaldybė bendrovei negali skirti lėšų, tuo viskas ir užsibaigė.
„Negalėjome padėti: buvo baigiamieji biudžetiniai metai, o atskirai trenerio pareigybei reikia pinigų. Tada viską atidėjom kitiems metams. Idėja išties graži, tad dar gal teks prie jos sugrįžti“, – svarstė S. Bernotienė.
Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Norvilas sakė, kad į jį dėl dailiojo čiuožimo būrelio niekas nesikreipė, bet vargu ar jis galėtų kuo padėti: jo kompetencija – rajone veikiantys sporto klubai.
Specialisto nuomone, tą klausimą turėtų spręsti Sporto mokykla: ten būtų galima įsteigti dailiojo čiuožimo skyrių.
„Aš tik už tai, kad būtų daugiau sporto šakų, užtenka ant tų pačių sėdėti. Dailusis čiuožimas, ledo ritulys – perspektyvios, olimpinės, nors ir labai brangios sporto šakos, nes reikalingas ledas, įranga. Joms išlaikyti tikrai reikia nemažai investicijų“, – mintimis dalijosi P. Norvilas.

Sumos nedidėja

Rajone šiuo metu yra 23 sporto klubai: visi jie dalyvauja vienokioje ar kitokioje sporto veikloje. P. Norvilas informavo, kas šių klubų veiklai iš rajono biudžeto jau daugelį metų skiriama apie 100 tūkstančių litų metams.
„Didžiausia klubams skirta suma buvo 110 tūkstančių litų, o mažiausia – 80 tūkstančių. Per dvylika metų tos sumos nepadidėjo. Gal reikėtų ir daugiau, bet kai žmonės mato, kad negauna, nebeprašo visai“, – teigė specialistas.
P. Norvilo žodžiais, pinigų poreikis vis didėja: atsirado viešoji įstaiga „Mažeikių sporto centras“, kuriam reikia išlaikyti krepšinio ir futbolo komandas, daug daugiau pinigų reikalauja brangstantis kuras, nuo 9 iki 20 litų pakilo išmokos už maistpinigius.
„Per metus beveik viskas brango kelis kartus, iš kur imti tokius pinigus?“ – retoriškai klausė rajono sporto vadovas.
Rajoninėms, respublikinėms sporto varžyboms organizuoti šiems metams pageidaujama 150 tūkstančių, apdovanojimams – dar 30 tūkstančių litų.

Svarstys nauja taryba

Rajono sporto klubai šiems metams iš viso pateikė 14 programų, pagal jas lėšų poreikis iš rajono biudžeto – 280 tūkstančių litų. Į šią sumą įeina klubų, kurių sportininkai  vyksta į respublikines, tarptautines varžybas, pageidavimai. Nepateikę programų klubai yra vietinės reikšmės, jie apsiriboja veikla rajone.
Klubai iki spalio 15 dienos turi pateikti programas kitiems metams: kur planuoja dalyvauti, kiek lėšų reikės ir pan. P. Norvilas sakė, kad taip būdavo ir anksčiau, tik šiemet visų klubų poreikius pagal nuostatus svarstys ir Savivaldybės tarybai tvirtinti pateiks sudaryta nauja vienuolikos asmenų rajono Sporto taryba. Ją dėl skaidrumo sudaro žmonės, kurie nėra suinteresuoti vieno ar kito klubo veikla ir jo finansavimu. Kas Tarybai vadovaus, dar neaišku, nes ji į posėdį dar nebuvo susirinkusi.
„Gal tų lėšų reikėtų ir daugiau, bet apie tai galvodami klubai ir užsiprašo daugiau, nes iš anksto prognozuoti, apskaičiuoti, kiek lėšų prireiks, neįmanoma. Kol kas būtiniausioms reikmėms tų pinigų pakanka, į svarbesnes varžybas visuomet išvažiuojame“, – patikino P. Norvilas.

Pinigai – tik atlyginimams

Sporto mokykloje šiuo metu kultivuojamos penkios sporto šakos: futbolas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas ir stalo tenisas. Prieš dvejus metus iš rajono biudžeto mokyklai skirta per 900 tūkstančių litų, praėjusiais metais ši suma sumažinta dviem šimtais tūkstančių, tiek pat planuojama gauti ir šiais metais.
Sporto mokyklos direktorius Algirdas Pocevičius teigė, jog ši suma sumažėjo dėl to, kad pinigų beskiriama tik darbuotojų atlyginimams ir įmokoms „Sodrai“ susimokėti.
„Transporto, varžybų organizavimo, įrangos, aprangos, inventoriaus pirkimo, apdovanojimų ir kitas išlaidas kompensuojame iš vaikų surinktų, rėmėjų lėšų. Ar šiais metais gausim tiek pinigų, kiek reikia, paaiškės patvirtinus biudžetą“, – sakė direktorius.
Iš moksleivių ir baseino rinkliavos mokesčių kasmet surenkama per 100 tūkstančių litų.

Viską sprendžia politikai

A. Pocevičius nėra nusistatęs prieš naujų sporto šakų steigimą mokykloje, bet tai turėtų padaryti Savivaldybės taryba: tik ji gali priimti sprendimą ir skirti lėšų.
„Mums skirtas tam tikras kiekis valandų, už kurias yra apmokama, daugiau nieko daryti negalime. Jei būtų skirta lėšų, reikėtų gerai apsvarstyti, iš kur tas treneris, kokia jo kvalifikacija, ar būtų užsiėmimų tęstinumas, nes vaikai ne žąsiukai, negalima jų mėtyti. Dėl to, kad nedidiname sporto šakų įvairovės, esame nepagrįstai kritikuojami: iš kur mes mokėsime atlyginimus, jei ir taip esame  susispaudę ir vos kvėpuojame“, – svarstė A. Pocevičius.
Pašnekovo žodžiais, Sporto mokykloje buvo siūloma pradėti sunkiosios atletikos treniruotes, buvo ir treneris, bet Savivaldybė atsakė tam neturinti lėšų.
Kita vertus, jei prasideda tokios treniruotės, neužtenka pinigų vien trenerio atlyginimui, reikalingas inventorius, įranga, lėšos išvykoms į varžybas, nes vaikams treniruotis vien šiaip ir nedalyvauti jokiose varžybose yra neįdomu.
Tokia pat situacija Mažeikiuose ir su ledo rituliu: treniruotis, žaisti į Ledo areną atvyksta sportininkai iš kitų miestų, o mūsų Savivaldybė paremti šios sporto šakos taip pat neturi iš ko.

Verslui padėti negali

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys mažeikiškio verslininko A. Paulausko prašyme dėl dailiojo čiuožimo trenerio atlyginimo įžvelgia dvi medalio puses: jei yra ugdomas sportiškumas, vaikams suteikiama daugiau galimybių pasireikšti, to tikrai reikia, nes jų galimybių ratas prasiplečia.
„Mažeikiuose vaikai galėtų pasirinkti tai, ko negali, pavyzdžiui, telšiškiai, nes jie neturi Ledo arenos. Tai yra didelis pliusas. Bet jeigu kalbame apie paramą privačiam verslui, Savivaldybė atsiduria sudėtingoje situacijoje: jos galimybės labai ribotos, nes ji negali remti privataus verslo plėtros“, – samprotavo S. Šiurys.
Pagal naujus Vyriausybės nurodymus, netgi Savivaldybės administracijos direktorius nebeturės savo fondo, tad administracija dėl papildomų lėšų ieško kitų kelių, bando tartis su verslo struktūromis.
S. Šiurys teigė, kad niekuo negali padėti ir ledo ritulininkams: čia situacija analogiška, nes šioms sporto šakoms nėra specialaus finansavimo.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas prisiminė, kad praėjusiais metais buvo prašoma į Sporto mokyklos veiklą įtraukti sunkiąją atletiką, dviračių sportą, bet ir tuomet susidurta su pinigų stygiumi.
„Ir padėtis kaskart blogėja, nes viskas, o kartu ir finansavimas, mažėja. Mes tik galime įsteigti kokią nominaciją, paskatinti, palaikyti žmogų morališkai, o finansinės mūsų galimybės labai ribotos, juolab kad šiais metais dar mažinamas finansavimas ir švietimui“, – teigė S. Šiurys.

2 Atsakymai į “Naujos sporto šakos – be perspektyvos?”

  1. Jonas parašė:

    Sėkmės Paulauskui, jo darbuos. O šiaip daug darbo ir su esamomis, norint, kad būtų kuo pasidžiaugti visam miestui, o ne vien tik užimtumas.

  2. Terence parašė:

    Wo, kazaks pradejo pasakeles is rusio sekti ) kiek zmoniu tiek nuomoniu o sudais drabstytis nereiketu, yra posakis, kuom pats kvepia tuom ir kita tepa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*