Nekilnojamojo turto rinkoje – ažiotažas

Mažeikiuose sunku nusipirkti normalų butą, arba už jį tenka sumokėti neįprastai didelę kainą. Nekilnojamojo turto agentai tokias mažeikiškių kalbas vadina savotiška psichoze. Anot jų, dirbtinai ažiotažą kelia gyventojai, norintys kuo greičiau ir naudingiau parduoti savo butą. KAINOS LABAI SKIRIASI
Nekilnojamojo turto agentas Saulius Maskaliūnas „Santarvę“ patikino, kad butų kainos Mažeikiuose stabilios nuo pernai vasario mėnesio. Jas lemia aukštas, buto dydis, apdaila, aplinka ir kiti dalykai. Priklausomai nuo to, kur yra daugiabutis, kaina gali skirtis vienu ar keliais tūkstančiais litų.
S. Maskaliūnas pastebėjo, kad brangiausiai prašoma už butus Tirkšlių mikrorajone.
„Ten nėra prekybos centrų, socialinių objektų, tačiau butų kaina 5–6 tūkst. litų didesnė negu kituose miesto rajonuose“, – palygino pašnekovas. Jo manymu, didelį kainų skirtumą lemia tai, kad Tirkšlių mikrorajono namai nauji, perkant juos lengviau gauti bankų kreditą.
Brangesni butai esą ir senamiestyje, nes čia jų parduodama nedaug.
Anot nekilnojamojo turto agento, dviejų kambarių buto kaina svyruoja nuo 10 iki 40 tūkst. litų, vieno kambario – nuo 4 iki 20 tūkst. litų. Maksimali kaina reiškia, kad butas yra prestižinėje vietoje (tokia esanti prie „Iki“ prekybos centro – B.R.), namo viduriniuose aukštuose, gerai suremontuotas.

BUTAI PABRANGO
Butų ieškantys žmonės tvirtina, kad šiemet butai gerokai brangesni negu pernai.
Tą patį „Santarvei“ teigė ir bankų atstovai, tvarkantys dokumentus kreditams gauti. Jie pastebi, kad gerokai brango ne tik butai, bet ir gyvenamieji namai, žemės sklypai, kitas nekilnojamasis turtas.
Kad butai šiemet brangesni, teigė ir tikrais skaičiais, o ne gandais besivadovaujantis Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Kiudulas. Savivaldybė valstybės lėšomis kasmet nuperka butų socialiai remtiniems žmonėms nuomoti.
Pernai Savivaldybė įsigijo 11 butų. Už vieno kambario butus sumokėta nuo 10 iki 16 tūkstančių, už 2-jų – 18 tūkstančių, 3-jų – iki 23 tūkstančių litų. A. Kiudulas neabejoja, kad šiemet už panašius butus teks mokėti brangiau.
„Santarvė“ butų kainomis domėjosi panašiu laiku pernai. 2-jų kambarių buto kainos svyravo nuo 18 iki 23 tūkst. litų.
Šiemet 15–16 tūks. litų prašoma už vieno kambario butą. Net neremontuotas dviejų kambarių butas kainuoja per 20 tūkst. litų. Už tokį butą M. Daukšos gatvėje prašoma net 29 tūkst. litų.
Įsitikinome, kad didžiausia problema yra Mažeikiuose įsigyti suremontuotą butą. Tad prie prašomos kainos tektų dar pridėti kelis tūkstančius remontui.

BUTŲ NETRŪKSTA
S. Maskaliūnas patikino, kad Mažeikiuose perkamų butų netrūksta. Atvirkščiai, pasiūla galbūt net tris kartus lenkia paklausą. Tikros laisvų butų apskaitos nėra, tačiau specialistai apie situaciją sprendžia iš to, per kiek laiko pavyksta parduoti butą.
Pavyzdžiui, dabar buto pirkėjo tenka laukti 3–4 mėnesius, kai prieš pusmetį pavykdavo parduoti per mėnesį.
Tokia situacija nepatenkinti butus parduodantys mažeikiškiai galbūt ir skleidžia gandus, kad nebėra iš ko rinktis, samprotavo pašnekovas.
S. Maskaliūnas pastebėjo, kad nekilnojamojo turto rinka pagyvėja, kai Savivaldybė perka butus socialiai remtiniems žmonėms nuomoti, arba kai sulaukiama valstybės paramos būstui įsigyti.

RINKOS VINGIAI
S. Maskaliūno teigimu, vis dar paklausą turi netoli miesto esantys vadinamieji kolektyviniai sodai su gyventi tinkamais namais. Tačiau nedaugeliui pavyksta įgyvendinti savo norus, nes tokie sodai išpirkti. Jų pirkimo bumas buvęs bene 1999-aisiais.
Mažeikiškiams sunkiausia sekasi parduoti bendrabučius. Pirkėjų nesuvilioja ir nedidelė, tik kelių tūkstančių litų kaina.
Nekilnojamojo turto agentas sakė, kad analogiška padėtis yra ir kitur. Pavyzdžiui, Vilniuje neprastą bendrabutį galima nusipirkti už 20 tūkst. litų.
Mažeikių nekilnojamojo turto agentūra ėmėsi supirkinėti butus su skolomis, įkeistus, areštuotus, apleistus. S. Maskaliūnas pastebėjo, kad mažeikiškių, įsiskolinusių už komunalinius patarnavimus, yra nemažai. Tačiau butas jiems esąs didžiausia vertybė ir jo parduoti neskuba.
„Jeigu gyvenimo sąlygos nesikeičia, skolos didėja. Butų ūkiai kreipiasi į teismą, antstolius. Tada ne tik skolą, bet ir antstoliams tenka sumokėti. Butų savininkui gali tekti skolą atidavinėti iki gyvenimo pabaigos arba tokį butą siūlyti dovanų“, – samprotavo pašnekovas.

LEMIA DAUG FAKTORIŲ
„Pragyvenimo lygis daro įtaką ir nekilnojamojo turto pirkimui bei pardavimui. Ekonomikai stiprėjant, pagyvėja ir viena, ir kita“, – teigė S. Maskaliūnas.
Pašnekovas pastebėjo, kad susidomėjimą nekilnojamuoju turtu lemia ir geros kreditavimo sąlygos bankuose bei lizingo kompanijose.
Butus perka kitose valstybėse pinigų užsidirbę žmonės.
Pastebima, kad į Mažeikius gyventi atvyksta žmonės iš didmiesčių, čia turintys giminių. Galbūt tokioms permainoms suvilioja galimybė užsidirbti dėl skirtingų butų kainų.

RINKĄ SUNKU PROGNOZUOTI
S. Maskaliūnas prisipažino, kad prognozuoti nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimus labai sudėtinga, net ir turint septynerių metų patirtį. Jis įsitikinęs, kad ir šioje srityje kažkada pajausime Europos Sąjungos įtaką.
„Iš Europos Sąjungos į Lietuvą atkeliauja milijardinės paramos sumos. Žmonėms atsiras daugiau galimybių plėsti savo verslą, ūkius. Sumažės nedarbas, gyventojai turės daugiau pajamų. Dėl to turėtų padidėti ir nekilnojamojo turto paklausa ir jo kaina“, – samprotavo pašnekovas.
S. Maskaliūnas patikino, kad artėjantis euro įvedimas jokios įtakos Mažeikiuose nekilnojamojo turto rinkai neturi.
Jis pastebėjo, kad kai kuriose valstybėse, įvedus eurą, metus pusantrų nekilnojamojo turto kaina krito.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto