Pasitikdama mus Silva Rimkevičienė kuklindamasi sakė, kad nieko ypatingo parodyti negali – daugelis jos rankdarbių pasilikę pas mamą Varniuose. Bet paprašius parodyti, ką vis dėlto turinti, Ventos gatvės daugiabutyje gyvenanti moteris pradėjo rinkti savo dirbinius. Taip ant stalo atsirado originalūs paveikslai, servetėlės, mezginiai, siuviniai, kitokie neįprasta technika atlikti darbeliai.PROFESIJA – VIRĖJA
Rankdarbiais Silva pradėjo užsiiminėti dar vaikystėje, viso to pramokusi iš Amžiną Atilsį senelės bei Varniuose gyvenusios savo mamos. Vėliau praktiką įtvirtino mokykloje, o paskui pradėjo ieškoti, kuo paįvairinti savo darbus.
Baigusi Varnių vidurinę mokyklą, mergina mokėsi Telšiuose ir įgijo virėjos profesiją. Kurį laiką dirbo ten pat, Telšiuose, vėliau ištekėjo ir atvažiavo dirbti į Mažeikius. Dabar jau išsiskyrusi Silva augina du vaikus: keturiolikmetė Ineta mokosi Merkelio Račkausko gimnazijoje, sūnus Eligijus – “Ventos” vidurinės mokyklos šeštokas.
ATSIRADO SVEIKATOS PROBLEMŲ
Viskas Silvos gyvenime vyko sklandžiai iki to meto, kai po mašinos ratais žuvo jos brolis. Moteris ir dabar vengia apie tai kalbėti, bet šis įvykis atsiliepė jos sveikatai – Silva, tada patyrusi didžiulį nervinį stresą, turi saugotis kai kurių maisto produktų, apie gyvenimiškus “malonumus” – alkoholį, rūkymą nėra ko ir kalbėti. Sveikatos pablogėjimas šiek tiek atsiliepė ir darbui. Dabar Silva darbo neturi – yra registruota Darbo biržoje. Pati sako, kad prastai nesijaučia, nuolatinis darbas jai netrukdytų.
O kol darbo nėra, moteris atsiduoda savo maloniausiems užsiėmimams: ima į rankas virbalus, vąšelį, siuva, piešia, klijuoja. Tai puikiai ją nuramina.
SEMINARO PATIRTIS NENUĖJO VELTUI
Šią vasarą per Darbo biržą moteris sužinojo, kad Telšiuose Tautinės kultūros propaguotojų asociacija organizuoja seminarą “Invalidų bei bedarbių integracija į darbo rinką per tautodailę”. Jame moteris, apgalvojusi, kad šiame seminare įgyta patirtis bus naudinga vėliau, dalyvavo savo lėšomis. Dabar Vilma džiaugiasi iš seminaro parsivežtais pažymėjimais ir ten išmoktomis naujomis rankdarbių technikos gudrybėmis.
Ypatingų prašmatnybių Vilmos darbams nereikia. Jos darbai originalūs paveikslai, padaryti iš to, kaip ji pati sako, ko nesinori išmesti ar galima rasti gamtoje: miške, prie ežero ar jūros. Įsižiūrėjus pamatai, kad kai kuriuose paveiksluose panaudoti butelių kamščiai, medžiagos skiautelės, įdomūs akmenukai, kriauklės, medžio gabaliukai. Visi jie suklijuoti statybiniu lipalu. Viena graži roželė padaryta iš medžiagos, siūlo ir… apelsino žievės.
PARDUODA SAVO DARBO ANGELIUKUS
Vilma apgailestauja, kad Mažeikiuose sunku rasti kai kurių medžiagų, tad džiaugiasi sužinojusi, kad Plungėje yra parduotuvė, prekiaujanti medžiagų atraižomis. Sunku Mažeikiuose nusipirkti ir paprasčiausių nebrangių medinių rėmelių – Telšiuose jie parduodami perpus pigiau.
Vienas pagrindinių Vilmos darbų dabar – angeliukų nėrimas. Jie, moters žodžiais, panašūs į gimtųjų Varnių bažnyčioje esantį angelą.
Savo darbus Vilma dabar pristato į vieną iš parduotuvių Telšiuose ir Varnių muziejų. Sako, turistai juos noriai perka. Žinoma, iš tokių darbų nepragyvensi, tad Vilma dėkinga, kad jai ir vaikams padeda tėvai.
“Išvažiuočiau į Varnius, susirasčiau darbą, bet reikia į mokslus leisti vaikus, tad kol kas nėra jokių galimybių”, – sako tautodailininkė.
DUKRA NEATSILIEKA NUO MAMOS
Mamos pėdomis seka ir dukra Ineta. Mokykloje išbandė jėgas keramikoje, mezga, siuvinėja. Moteris sako, kad dukrai patinka tai, kas nekasdieniška. Net drabužius nešioja nekasdieniškus – daugiausia savo darbo.
Rodydama dukters megztą liemenę, Vilma pastebi, kad čia viskas atrodo labai paprasta, bet jokioje parduotuvėje tokios nenusipirksi.
Ineta prigalvoja visokių įdomybių – namuose net katiną apgyvendino neįprastame “bute”. Sienas taip pat puošia dukters darbai. O kiek primegzta, prinerta įvairiausių servetėlių, staltiesėlių, net beveik metro ilgio gyvatė!
Sūnus tokiais darbais neužsiima, jam daugiausia patinka technika, sportas.
Savo darbų mama ir dukra labai netaupo. “Mūsų giminėje nėra tokios tradicijos – pirkti dovanas iš parduotuvės, dovanojame tik savo sukurtus darbus”, – teigia Vilma.
Ateityje moteris svajoja stoti į tautodailininkų sąjungą. “Gal pasiseks?” – su viltimi svarsto Vilma.
Vytautas MALŪKAS
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukoje:
S. Rimkevičienė sako, kad darbai, sukurti Varniuose, liko prisiminimui mamai.
