Norinčiųjų parduoti daugiau nei pirkti

Nekilnojamojo turto agentūrų vadovai sako, kad pastaruoju metu itin paklausus renovuotuose namuose esantis būstas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Į viešojoje erdvėje sklandančias prognozes apie naująjį sunkmetį reaguojame įvairiai. Taupesnis pilietis stengiasi litą kitą pasidėti juodai dienai, vis mažiau dairosi pirkinių, vengia kitokių išlaidų.
Vienas sunkmetis jau buvo, jo pasekmės jaučiamos iki dabar. Sumažėjo vartojimas, smuko prekyba nekilnojamuoju turtu. Tačiau kaip teigia nekilnojamojo turto prekeiviai, rinkos tendencija tokia: būsto žmogui visuomet reikės, kainų ir paklausos svyravimai –  tik laikini reiškiniai.

Gyventojai atsakingesni

Šiandien Mažeikiuose butų pasiūla yra didesnė nei paklausa, bet nekilnojamojo turto agentūros darbuotojas Saulius Mažintas sako, jog tai nereiškia, kad niekas nieko neperka ir neparduoda. Vis dėlto dabartinį laikotarpį lyginant su praėjusiais metais, jaučiamas šioks toks sąstingis. Matyt, gyventojai darosi atsargesni investuodami savo pinigus.
S. Mažintas pabrėžė, kad pirkėjų mažėja: „Ypač sumažėjo pirkėjų, sugrįžtančių iš užsienio ir investuojančių į nekilnojamąjį turtą“.
Į sunkmečio užkluptą nekilnojamojo turto sektorių,  kuris vis dar neišsivaduoja iš sąstingio, agentūros žiūri optimistiškai. „Norime tikėti, kad tai tik laikini reiškiniai“, –  teigia agentūros filialo darbuotojas. Juolab kad nusistovėjo tendencija nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimo sulaukti pavasarį.
Kad prekyba nekilnojamuoju turtu pasižymi sezoniškumu, konstatavo ir nekilnojamojo turto agentūros direktorius Audrius Meškys. Anot vadovo, natūralus dalykas, kad prieš šildymo sezoną sumažėja didesnės kvadratūros būsto poreikis, bet tik trumpam.

Keičiasi pirkėjų pageidavimai

Nekilnojamojo turto agentūros specialistai tikina, kad klientų norai renkantis butus  keičiasi. S. Mažintas pastebėjo, kad jei anksčiau mažeikiškiai nepageidavo butų senamiestyje ir labiau vertino naujesnės statybos namus Tirkšlių mikrorajone, tai pastaraisiais metais yra atvirkščiai. Vis daugiau pageidaujančiųjų įsigyti nekilnojamąjį turtą senamiestyje.
Pernai butai pirmajame namo aukšte buvo nepopuliarūs, tuo tarpu šiais metais jų poreikis išaugo.
„Galima spėti, kad vis dažniau būsto ieškosi vyresnio amžiaus gyventojai“, – svarstė S. Mažintas.

Kainos nusistovėjo

„Santarvės“ kalbinti agentūrų darbuotojai sakė, kad jau kelerius metus vidutinė būsto kaina yra stabili ir siekia apie tūkstantį litų už kvadratinį metrą. A. Meškys išvardijo preliminarias būsto kainas. Už vieno kambario butą be balkono mažeikiškiai moka nuo 15 iki 17 tūkst. litų, su balkonu – nuo 23 iki 25 tūkst. litų. Už dviejų kambarių butą pardavėjai pageidauja nuo 40 iki 50 tūkst., o už trijų – nuo 40 iki 80 tūkst. litų.
Nekilnojamojo turto specialistai įspėja, kad tai tik preliminari kaina, nes ją lemia daug veiksnių: ir namo vieta, ir aukštas, ir kambarių skaičius, būsto būklė. Agentūros vadovas patikina: jeigu už šildymą mokama brangiai, ir geroje vietoje esančio būsto kaina krinta.
„Būna net išskirtiniai namai: mokantys kosmines kainas už šildymą, ir atvirkščiai… Tad kartais būsto kainos išties nelemia tai, kokioje miesto vietoje yra namas“, – sakė agentūros vadovas A. Meškys.
Dar vienas naujas, Mažeikiams būdingas pirkėjų reikalavimas – namo renovacija. Anot pašnekovo, tie patys išvardinti butai yra kiek brangesni renovuotuose namuose. Tačiau tai nereiškia, pabrėžia agentūros vadovas, kad būsto pardavėjas gali tikėtis gerokai didesnės kainos, kad ir renovuotame name.
„Atsižvelgiant į tai, atlikta namo renovacija parduodamą būstą gali pabranginti nuo  dešimties iki trisdešimties procentų“, – patikino A. Meškys.
Agentūros darbuotojo manymu, senamiestyje butų prekyba pajudėjo vien dėl to, kad čia yra daugiau renovuotų namų.

Skolintis neleidžia pajamos

Bankai, po ekonominio sunkmečio labai įtariai žvelgę į būstą įsigyti planuojančius ir paskolų prašančius klientus, šiek tiek atlėgo.
Kaip „Santarvei“ komentavo SEB banko prezidento pavaduotojas, mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika, per šį pusmetį bankas suteikė 10 proc. daugiau paskolų nei per tą patį laikotarpį pernai.
Pasak specialisto, dažniausiai būsto paskolomis domisi stabilias pajamas turintys gyventojai didžiuosiuose miestuose. Mažesniuosiuose šalies miestuose, tarp jų ir  Mažeikiuose, būsto paskolų paklausa išlieka vis dar nedidelė.
„Tai lemia mažesnės finansinės gyventojų galimybės ir prastesnė situacija nekilnojamojo turto rinkoje“, – tikino V. Doveika.
A. Meškys „Santarvei“ tvirtino, kad vis tik brangesnis nekilnojamasis turtas yra perkamas naudojantis bankų paslaugomis, ir norinčiųjų jo įsigyti per banką – nemažėja Jo teigimu, šiandien bankai vėl daugiau kontaktuoja ir yra nuolaidesni norintiesiems įsigyti būstą asmenims. Deja, anot A. Meškio, daugiau pasitaiko tokių, kuriems banko paskola nesuteikiama, nes tam neužtenka jų gaunamų pajamų.

Bankai ieško sprendimų

SEB banko atstovas pastebėjo ir kitą nusistovėjusią tendenciją – nemokių klientų nedaugėja. V. Doveikos teigimu, jei klientas turi finansinių sunkumų grąžinant būsto paskolą, bankas visuomet ieško sprendimų, kad būstas būtų išsaugotas ir neperduotas skolų išieškotojams.
Šį teiginį patvirtino ir Mažeikių antstolių kontoroje dirbantis Svajūnas Degimas. Pasak antstolio, nemokių būsto paskolų klientų Mažeikiuose nėra daug.
„Nepasakyčiau, kad prasidėjus sunkmečiui pas mus būtų padaugėję nemokių klientų turto, kurį perduotų bankai. Situacija išlieka stabili visą laiką“, – konstatavo S. Degimas.

Komerciniame sektoriuje – štilis

Nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai vieningai tvirtina: komercinių patalpų bei sklypų pardavimas iki šiol neatsigauna.
„Nors šiemet, palyginus su pernykščiais metais, mūsų agentūrai pavyko parduoti keliais sklypais daugiau, pageidaujančiųjų nedaugėja“, – pripažino S. Mažintas.
Kitos nekilnojamojo turto agentūros vadovo Lino Bodendorfo teigimu, komercinių patalpų nuoma po truputį juda, dažniausiai klientai ieško sandėliuoti tinkamų patalpų. Vis dažniau ieškoma didesnių komercinių patalpų atskiruose pastatuose, o ne daugiabučiuose namuose. Tačiau pasak nekilnojamojo turto prekeivio, jie paprastai neturi ko pasiūlyti  klientui. Kita vertus, neretai komercinių patalpų savininkas tikisi nerealios kainos už nuomą.
„Paimkime kad ir kai kuriuos prekybos centrus, pavyzdžiui, kaip mūsų „Eifelis“. Pasižiūrėkite, ten beveik visos patalpos išnuomotos. Suprantama, kodėl: šių patalpų savininkai yra lankstūs ir siūlo „protingą“ nuomos kainą, – paaiškino L. Bodendorfas. Pašnekovas patikino, kad dabar komercinių patalpų nuomos kaina yra labai įvairi: nuo 3 litų iki 20–25 litų už kvadratinį metrą.

Paklausi butų nuoma

Nedideles pajamas gaunančios jaunos šeimos ar viengungiai asmenys dairosi pigesnių nuomojamų butų. Butų nuomos paklausa Mažeikiuose nemažėja, todėl ir nuomos kaina nekrinta.
Nors dar visiškai neseniai atslūgo darbuotojų iš Lenkijos antplūdis ir būsto nuomininkai pasipildė savo kišenes, Mažeikiuose butą išsinuomoti nėra itin pigu, net atvirkščiai. Jeigu pernai gyventojams buvo lengviau būstą išsinuomoti, sumokant tik už komunalines paslaugas, šiemet taip nutinka vis rečiau. Anot nekilnojamojo turto agentūros specialistų, „padoresnio“ buto be šimto litų per mėnesį išsinuomoti beveik neįmanoma. Pasak nekilnojamojo turto agentūros vadybininko S. Mažinto, nuomojamų butų Mažeikiuose yra, tačiau potencialių nuomininkų netenkina jų kainos.

Populiarūs maži butai

Peržvelgus nekilnojamojo turto nuomos skelbimus, daugiausia randame skelbimų, kur pageidaujama išsinuomoti vieną ar du kambarius. Mažos kvadratūros butų rinkoje nėra daug.
„Turime šiandien pasiūlyti labai gerų butų, bet ir kaina atitinkamai didesnė, o tokių mūsų klientai nelabai nori“, – patikino agentūros filialo vadovas.
„Santarvė“ pasidomėjo, kokia norinčiųjų išsinuomoti butą patirtis. Pasirodo, kad norint išsinuomoti būstą, teks nepagailėti mėnesiui pusantro šimto litų už nuomą ir užsimokėti komunalinius mokesčius. Prasidėjus šildymo sezonui, butų nuomotojai tampa kiek nuolaidesni ir leidžiasi į derybas. Tačiau be nuomos mokesčio, kaip būdavo anksčiau,  nuomininkui savo būsto šeimininkai nebepatiki.
„O kaip kitaip, jei paskui po savo nuomininkų randi visko: ir sugadintų daiktų, ir nudraskytas sienas… Jau pasimokiau ir apsidrausdama turiu paimti nors kelis litus remontui“, – dėstė butą išnuomojanti mažeikiškė.

Agentūromis nepasitiki

Be nekilnojamojo turto agentūrų pagalbos savo būstą pardavinėjantys gyventojai tikina labiau linkę pasitikėti savo jėgomis nei tarpininkais.
Mažeikiškiai, pardavinėjantys savo būstą Sedos ir Ventos gatvėse, sakė nusivylę nekilnojamojo turto agentūrų darbu. Jų įsitikinimu, yra tokių agentūrų, kurios tik piktnaudžiauja savo klientų patiklumu ir „tempia“ laiką, o vėliau paprašo mokesčio už paslaugą, kurios net nesuteikė. Mažeikiškiai „Santarvei“ tvirtino geriau patys bandysią parduoti savo turtą, kad ir kiek tai užtruktų.
„Juk mokame parašyti skelbimą, nuotraukas įdėti į internetinius puslapius, svarbu tik laiko tam daugiau turėti… Vis tiek kada nors parduosime“, – vylėsi mažeikiškiai.
Būsto pardavėjai tikino kainos nemažinsią, o neatsiradus pirkėjo, geriau išnuomosią jį ar net parduosią išsimokėtinai.
„Nėra ko plėšytis, tikiu, kad metai, kiti – ir nekilnojamojo turto kainos vėl pakils“, – įsitikinęs pašnekovas.

Populiarūs nedideli namai

Kaip teigia nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai, gyvenamųjų namų paklausa nemažėja. Anot agentūros vadovo L. Bodendorfo, populiarūs vadinamieji ekonominės klasės – nuo 100 iki 200 tūkst. litų – namai bei sodybos iki 100 tūkst. litų.
S. Mažintas patikino, kad retai perkami ir namai sodininkų bendrijose. Tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai klientai prašo keisti sodą į butą.
Agentūrų darbuotojų nuomonės išsiskyrė, kalbant apie tai, kad galbūt artėjant šildymo sezonui, žmonės labiau nori įsigyti namą. Pasak agentūros vadovo, tai yra tik mitas.
„Kodėl visi taip mano? Juk senos statybos namui apšildyti reikia kur kas daugiau investicijų, nei kad ir didesnės kvadratūros butui, privalumas tik – savas kiemas“, – svarstė L. Bodendorfas.

Žemė visuomet paklausi

Žemės kaina rinkoje taip pat nusistovėjusi. Pasak L. Bodendorfo, yra trijų kategorijų pirkėjai: ūkininkai, smulkūs žemdirbiai ir investuotojai.
Kaip teigia nekilnojamojo turto prekeiviai, žemės kainai įtakos turi jos našumo balai. Be to, didesnę paklausą turi stambesni žemės sklypai – daugiau nei 3–6 hektarų. Prekiaujantieji nekilnojamuoju turtu tvirtina, kad priklausomai nuo šių faktorių, žemės ūkio paskirties žemės hektaro vidutinė kaina yra 5–8 tūkst. litų.