Kaip liudija nuotekų valymo įrenginių statybos istorija, nuo idėjos atsisakyti „Mažeikių naftos“ paslaugų iki įrenginių paleidimo dienos praėjo beveik vienuolika metų. Per tą laiką pasikeitė keturios rajono Tarybos kadencijos ir trys merai. „Santarvė“ pabandė išsiaiškinti, kodėl naujieji valymo įrenginiai mažeikiškiams sukėlė naujų problemų. NUOTEKOS PABRANGOApie būtinybę statyti naujus valymo įrenginius Mažeikių rajono valdžia pradėjo kalbėti praėjusio dešimtmečio pabaigoje, 1997aisiais. Pagrindinė numanoma priežastis – „Mažeikių nafta“ pradėjo skaičiuoti, kiek Savivaldybei kainuoja bendrovės teikiama paslauga – nuotekų valymas. Beveik 87 procentų miesto gyventojų, kurie naudojasi kanalizacijos tinklais, nuotekos drauge su lietaus vandeniu pumpuojami 17 kilometrų iki „Mažeikių naftos“ valymo įrenginių. Ir vien nuotekoms perpumpuoti kasmet išleidžiama apie 700 tūkstančių litų. Išvada: naudoti „Mažeikių naftos“ nuotekų įrenginius mažeikiškių buities nuotekoms valyti ekonomiškai neefektyvu. Kitas motyvas – gamtosauginis: nors įmonės įrenginių našumas ir pakankamas, tačiau valymo proceso metu nepakankamai pašalinama azoto ir fosforo, teršiama Venta, o iš jos teršalai patenka į Baltijos jūrą. Nutarta geriau bandyti pasistatyti savo įrenginius, nei mokėti milijonus už perpumpavimą ir valymą. Kur statyti Mažeikiuose nuotekų valymo įrenginius, aptarta 1998 metų lapkritį. Specialiai sudaryta Mažeikių rajono savivaldybės komisija, kuriai pirmininkavo Turto valdymo skyriaus vedėjas Juozas Sperauskas, nusprendė pritarti įrenginių statybos vietai prie Ventos į dešinę pusę nuo kelio Mažeikiai-Skuodas. Po mėnesio Taryba priėmė sprendimą statyti Mažeikių miesto nuotekų valymo įrenginius atsijungiant nuo AB „Mažeikių nafta“ nuotekų valymo įrenginių ir pavedė savivaldybės administracijai organizuoti konkursą dėl projektavimo darbų. IEŠKOTA INVESTICIJŲ1999 m. vasarį Savivaldybė ir tuometinis Seimo narys Sigitas Kaktys kreipėsi į šalies premjerą ir aplinkos ministrą, prašydami 25 milijonų litų įrenginių statybai. Po poros mėnesių į šį raštą ūkio ministras V. Babilius atsakė, kad statyba nėra įtraukta į Valstybės investicijų programą 2000-2002 metams, nes savivaldybė nėra pateikusi projekto pagal Ūkio ministerijos parengtą tvarką. Mažeikiškių prašymą apsvarstė ir Aplinkos ministerija. Viceministras A. Daubaras Savivaldybei raštu atsakė, kad prašymas ir projektiniai pasiūlymai išnagrinėti. Išvada: įrenginių technologija yra techniškai teisinga, tačiau ne pati pigiausia. Todėl būtina „parengti išsamią studiją, parenkant ir pagrindžiant optimalius techninius sprendimus, išnagrinėjant miesto augimo, kanalizacijos tinklų plėtimo galimybes, lietaus nuotekų atjungimo nuo bendros kanalizacijos ekonominį tikslingumą bei nustatant miesto ekonomines galimybes projekto įgyvendinimo požiūriu.“ Ministerija taip pat pageidavo, kad statybai būtų sudarytas finansavimo paketas, kuriame nurodytos paskolos, subsidijos ir nuosavos lėšos, bei išnagrinėtos paskolų grąžinimo galimybės. V. Babilius savo atsakyme teigė, kad pritaria Aplinkos ministerijos išvadoms dėl projektinių pasiūlymų. PROJEKTAS PATVIRTINTASMažeikiškiams pasisekė – nors ir pavėlavę į Valstybės investicijų „traukinį“, jie sulaukė Europos Sąjungos fondų finansavimo. 2000ųjų spalį į Savivaldybę atėjo raštas, kuriuo Aplinkos ministerija pranešė, kad valymo įrenginių projektas yra ES ISPA fondo sąraše. Statybai pritarta. Tų pačių metų gegužę rajono Taryba patvirtino specialų planą naujiesiems nuotekų valymo įrenginiams statyti. Po metų, 2001ųjų balandį, buvo parengtas investicinis projektas. Dar po metų Aplinkos ministerijoje vykusiame Priežiūros komiteto posėdyje leista teikti paraišką ISPA fondui. Jau kitą dieną, 2002 metų gegužės 30ąją, Mažeikių rajono taryba pritarė miesto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros bei valymo įrenginių galimybių studijoje, kurią parengė belgų specialistai, numatytos investicinės programos įgyvendinimui bei įgaliojo tuometinį rajono merą Vidmantą Macevičių pasirašyti paraišką dėl ISPA paramos suteikimo. Būsimų valymo įrenginių statybos biudžetas – 7,45 milijono eurų, iš kurių fondo parama – 3,75 mln., valstybės biudžeto lėšos – 1,45 mln., Savivaldybės lėšos – 2,25 mln. eurų. Investicijų projektas „Mažeikių vandenvalos įrenginių statyba ir nuotekų tinklų išplėtimas“ startavo 2003 metų kovo 17 dieną, kai tuometinė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė bei nacionalinis ISPA koordinatorius, pasirašė projekto finansinį memorandumą. Beje, mažeikiškiai iki tol jau buvo suradę išeitį, kaip užtikrinti savo finansinį indėlį į šį projektą – 2,25 milijonus eurų Tarybos sprendimu nutarta paimti iš Savivaldybės gamtos apsaugos fondo. STATĖ UŽ SAVO PINIGUSNuo finansinio memorandumo pasirašymo iki statybos pradžios praėjo dveji metai. Dar dvejus metus įrenginiai buvo statomi. Per tą laiką Savivaldybė susidūrė su dar viena problema. Tarp pirminių skaičiavimų, kiek turėtų kainuoti valymo įrenginiai, ir realių statybos darbų bei įrenginių kainų praėjo nemažai laiko. 2005aisiais Aplinkos valdymo agentūrai parengus konkursą dėl projektavimo bei parinkus statytojus, po kurio laiko paaiškėjo, kad projektinių pinigų pakanka tik valymo įrenginiams, bet ne dumblo saugojimo aikštelei. Kol buvo statomi įrenginiai, tikėtasi šią problemą išspręsti. Mažeikiškiai pabandė gauti papildomų pinigų iš ES fondų, tarpininkaujant agentūrai buvo išsiųstas prašymas į Briuselį, tačiau, kaip šiandien prisimena Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius, po kelių mėnesių laukimo prašytojams buvo atsakyta, kad Lietuva negali šitaip elgtis. Ilgų susirašinėjimų su Aplinkos ministerija išdava buvo tokia – papildomų lėšų niekas neskirs, o Savivaldybei pateiktas ultimatumas: arba įrenginiai bus su dumblo aikštele, arba mažeikiškiai jų išvis negalės eksploatuoti. Rajono mero Vilhelmo Džiugelio nuomone, tai buvo vienintelė išeitis – rajono Tarybai pasirašyti įsipareigojimus dėl dumblo aikštelės statybos Savivaldybės lėšomis. „Be šito žingsnio būtų žlugęs visas projektas: nei pinigų, nei valymo įrenginių, o mes apkaltinti, kad vėjais paleidome projektinius Europos Sąjungos ir valstybės pinigus“, – tuometinį sprendimą „Santarvei“ komentavo Tarybos vadovas. Likus metams iki įrenginių paleidimo rajono Taryba nusprendė skirti lėšų dumblo aikštelės statybai. Pasak B. Kryžiaus, suma buvo pakankamai didelė – daugiau nei 3 milijonai litų. Aikštelė pasirinkta tokia, kad užtektų vietos metus kaupiamam nuotekų valymo dumblui. „Buvo pasirinktas optimalus variantas, techniškai ir ekonomiškai pagrįstas, apskaičiuota, kad dumblo aikštelė atitiktų visus reikalavimus ir joje dumblą būtų galima kaupti metus“, – „Santarvei“ sakė UAB „Mažeikių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas ir rajono Tarybos narys Vytautas Mažeikis. Pasak jo, statinys buvo parinktas toks, kokį Savivaldybė gali finansuoti. Ir atitiktų visus gamtosauginius reikalavimus, tokių įrenginių statybos standartus. NEĮVERTINO SMARVĖS?Kaip praėjusią savaitę rašė „Santarvė“, stacionarios dumblo aikštelės valymo įrenginiuose pakako tik pusei metų. Susikaupusį joje nuotekų dumblą „Mažeikių vandenys“ sutarė išvežti į Dargių sąvartyną. Tokį leidimą bendrovė gavo, pasirašiusi sutartį su UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl laikino dumblo saugojimo. Šį antradienį Savivaldybėje rajono meras V. Džiugelis surengė pasitarimą su „Mažeikių vandenų“ vadovais. „Santarvei“ jis tvirtino, kad yra pasiryžęs situaciją kontroliuoti nuolat. V. Mažeikis sakė, kad visi numatyti darbai yra atliekami. „Mažeikių rajono nuotekų dumblo tvarkymo strategija yra pateikta Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui. Strategijoje išvardytos priemonės nuosekliai įgyvendinamos. Apie jų eigą atsiskaitome merui, atsiskaitome regiono aplinkosaugininkams. Tik strateginiame plane nebuvo numatyta, kad dumblas smirdi“, – kalbėjo „Mažeikių vandenų“ direktoriaus pavaduotojas. MERAS ĖMĖSI VADOVAUTIPasak bendrovės vadovų, į Dargius iki antradienio jau išvežta pusantro tūkstančio tonų dumblo. „Ta aikštelė Dargių sąvartyne yra parengta atliekoms – padarytas tvirtas, plūktas molio pagrindas. Yra gruntą izoliuojantis sluoksnis. Pagal sąvartyno eksploatavimo taisykles toje aikštelėje turėjo būti pilamos atliekos ir laikinam nuotekų dumblo saugojimui jinai yra tinkama“, – tikino V. Mažeikis. Tai „Mažeikių vandenų“ specialistams garantavę „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ vadovai. Tačiau šią savaitę „Mažeikių vandenys“ nutarė patikrinti, ar aikštelė, kurioje laikinai pilamas dumblas, yra saugi. V. Mažeikis sakė su projektuotojais važiuosiąs apžiūrėti Dargių sąvartyno aikštelės. „Jeigu reikės, pastatysime papildomą pylimą. Bet, mano žiniomis, tas sąvartynas atitinka visus gamtosauginius reikalavimus“, – tvirtino direktoriaus pavaduotojas. „Mažeikių vandenų“ direktorius Pranas Trakinis informavo, kad bendrovė jau turi parengusi tręšimo planą, kurį šią savaitę suderins su aplinkosaugininkais. Atitinkamą laikotarpį išlaikytas ir ištirtas dumblas yra tinkamas tręšimui. Planuojama pagal sutartį su „Rapsoila“ išvežti iš valymo įrenginių aikštelės dumblą ir įterpti jį į pūdymą. Išbandyta ir paskutinė iš numatytų priemonių, kaip sumažinti mažeikiškių patiriamus nepatogumus – dezodoruojančių medžiagų įterpimas į dumblą. P. Trakinis patvirtino, kad „kvepalų“ poveikis yra gerai jaučiamas. „Nė žingsnio nežengiame neinformavę rajono mero ir nesuderinę su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentu. Dirbame pagal sudarytą planą ir net jį lenkiame“, – pasitarime kalbėjo V. Mažeikis. UŽDUOTIS – IŠ MINISTROVakar į Mažeikius atvykęs finansų ministras Rimantas Šadžius apsilankė naujuosiuose valymo įrenginiuose. Ministrą domino objektai, kurių statybai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai. „Mažeikių vandenų“ vadovas P. Trakinis, trumpai papasakojęs apie valymo įrenginių statybą, užsiminė ir apie dumblo utilizavimo problemą. Mažeikiškių skaičiavimais, dumblo saugojimo aikštelei reikėtų 2 milijonų litų, jei būtų statomas deginimo įrenginys – 18 milijonų. R. Šadžius mažeikiškiams suteikė viltį, kad dumblo saugojimo problema gali būti išspręsta – yra galimybių iš Finansų ministerijos gauti tiek lėšų, kiek per investicinio projekto įgyvendinimo laikotarpį pabrango objekto statyba. Finansų ministras „Mažeikių vandenų“ ir rajono vadovams pasiūlė kuo greičiau parengti visus reikiamus dokumentus ir kreiptis į ministeriją. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauk.: Į Dargių sąvartyną iš naujųjų valymo įrenginių jau išvežta pusantro tūkstančio tonų nuotekų dumblo.
Nuo idėjos iki problemos – vienuolika metų
