Nuo sekmadienio gyvensime vasaros laiku

Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Nuo kitos savaitės į darbą ar į mokyklą kelsimės valanda anksčiau nei įprasta, nes naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžių rodykles pasuksime į priekį.

Sezoninis laikas

Kovo 25-osios naktį, 3 valandą, laikrodžių rodyklės Lietuvoje bus pasuktos valanda į priekį. Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį.
Sezoniniu vadinamas vasaros laikas bus taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikės pasukti valandą atgal.
Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvestas daugumoje senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.
Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė.
Tačiau 2003-iųjų pavasarį Ministrų Kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.

Tikslas – taupyti elektrą

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX amžiaus pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą.
Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.

Laiką kaitaliosime dar ketverius metus

Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais. Prieš pustrečių metų Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją – nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.
Lietuvoje sezoninis laikas dar bus taikomas iki 2016-ųjų.
Seimas yra pasisakęs prieš laiko kaitaliojimą, tačiau Europos Komisijos direktyvos dėl sezoninio laiko pratęsė jo galiojimą.

Sunkiausia jauniems

„Santarvės“ apklausti mažeikiškiai skirtingai vertino vasaros laiko įvedimą. Vieni sakė nejaučiantys jokių pokyčių dėl to, kad reikia keltis anksčiau, tačiau didžioji dalis tvirtino, jog sunku adaptuotis prie naujo dienos režimo, ypač pavasarį.
Daugiausia nepatenkintųjų dėl sezoninio laiko – tarp mažus vaikus auginančių tėvų ir moksleivių. Jų teigimu, prarasta nakties miego valanda dar kurį laiką vaikus veikia neigiamai – jiems sunkiau atsikelti, trūksta žvalumo.
„Pakeitus laiką per pirmąją pamoką vaikai tiesiog miega“, – sakė viena iš „Santarvės“ kalbintų pedagogių.

Nėra vieningos nuomonės

Iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Daugelyje šalių jau pripažįstama, kad gyventojams būna sunku prisitaikyti prie laiko kaitaliojimo.
Mūsų šalies vyriausybė teigia ieškanti būdų, kaip būtų galima Lietuvoje panaikinti sezoninį laiką, tačiau pripažįsta, kad tai padaryti bus sunku, nes kitos Europos šalys šio siekio kol kas neremia.