Nuo šiol ir Pikeliai turės savo vėliavą ir herbą

Vėliavos simboliai atspindi išskirtinę, autentišką Pikelių bažnyčią, o balandžiai – gerąją žinią ir bendruomeniškumą.

Nuo seno valstybės, miestai, miesteliai, kaimai, bajorų giminės turėjo savo herbus – skiriamąjį ženklą, savitumo simbolį.
Iki šiol savo herbus turėjo Mažeikių rajono savivaldybė, Laižuvos, Leckavos, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių, Židikų seniūnijos. Neseniai šį sąrašą papildė ir Pikeliai.
Aktyvūs pikeliškiai ketverius metus negailėjo pastangų, laiko tam, kad jų miestelis galėtų turėti savo heraldiką – vėliavą, heraldinį antspaudą.

Reikšmė pakito, o svarbumas?

Heraldinių ženklų naudojimas ir reikšmė Lietuvoje per laiką pakito.
Riterių laikais jie padėdavo atpažinti priešus. Kol žmonės nemokėjo pasirašinėti, antspaudas su herbu atstodavo asmens parašą.
Dabar herbai daugiausia naudojami reprezentaciniais tikslais – įvairių institucijų, įstaigų vėliavose, herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose, iškabose, ženkluose.
Be to, jie yra tapę ir patriotizmo savo kraštui išraiška. Pavyzdžiui, vėliavos su gimtojo krašto herbu plazda įvairių renginių metu. Jos demonstruojamos eisenose. Žemaičiai savo kiemuose noriai kabina Žemaitijos regiono herbu puoštas vėliavas.
Tačiau iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas nekintamas herbo pavyzdys, kurio pagrindu vėliau gaminamos herbų kopijos, yra patvirtinamas, tenka nueiti netrumpą kelią.
Tą parodė ir Pikelių miestelio pavyzdys.

Sąrašas neseniai pasipildė

Su heraldika susijusiais reikalais rūpinasi Lietuvos heraldikos komisija. Ji aktyviai dirba nuo 1989 metų. Iš pradžių buvo atkuriami ir naujai patvirtinami senieji – istoriniai herbai. O jei savivaldybių centrai istorinių savo herbų neturėjo, buvo kuriami nauji.
Skaičiuojama, kad šiuo metu yra įteisinta apie 400 Lietuvos rajonų savivaldybių, miestų bei miestelių herbų.
Mažeikių rajone formaliai įteisintus savo herbus dar neseniai turėjo 6 seniūnijos ir pats Mažeikių rajonas. Sausio viduryje Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius dekretą, jį įgijo ir Pikeliai.

Pernai patvirtinta nedaug

Beje, seniausią herbą turi Viekšniai. Jis buvo priimtas dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais – 1792 metų gegužę. Lietuvos Respublika naujai jį patvirtino 1998 metų rugpjūtį.
Mažeikių herbas buvo sukurtas ir patvirtintas 1968 metais, o naujai jis atkurtas ir Lietuvos prezidento įsaku patvirtintas 1996 metų liepą.
2004–2008 metais buvo sukurti ar atkurti bei patvirtinti Tirkšlių, Sedos, Židikų, Laižuvos ir Leckavos herbai.
Tai, kad miestelių, kaimelių herbų kūrimo ir patvirtinimo procedūros nėra kasdienis ar labai dažnas įvykis, rodo skaičiai. Lietuvos heraldikos komisijos duomenimis, 2018 metais buvo patvirtinti 7 šalies gyvenviečių – Lavoriškių, Rudaminos, Stalgėnų, Smalininkų, Videniškių, Žadeikių ir Pikelių herbai.

Įgyvendino per ketverius metus

Aktyviems pikeliškiams tokia mintis, kad miesteliui reikia savo vėliavos ir herbo, kilo prieš ketverius metus. Pirmiausia jie internete pradėjo skaityti informaciją, kokios yra procedūros, ėmė domėtis, nuo ko reikia pradėti, kokie galioja įstatymai, ir bendrai, kokios yra galimybės tą sumanymą įgyvendinti. Buvo kreiptasi į Lietuvos heraldikos komisiją.

Tokį herbinį antspaudą bendruomenė turės, kai jis bus pagamintas.

Jos atstovai pikeliškius tada, prieš ketverius metus, informavo: herbus gali turėti tik tie miesteliai ir kaimeliai, kuriuose yra seniūnijos. Pikeliai seniūnijos neturi, jie priklauso Židikų seniūnijai.
Vis dėlto tąkart komisijos atstovai užsiminė apie ateityje numatomus Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pakeitimus bei paragino pikeliškius nenuleisti rankų ir pagalvoti, kokio herbo jie norėtų.
„Mums patarė susirasti menininką, kuris galėtų nupiešti, kaip mes tą herbą įsivaizduojame. Paprašėme dailės mokytojo Aleksandro Novako pagalbos. Jis be jokio užmokesčio mums padarė eskizus“, – prisiminė pikeliškė Jadvyga Gedutienė.

Sulaukė įstatymo pakeitimo

Bemąstydami apie būsimąjį herbą pikeliškiai sulaukė minėto įstatymo pakeitimo. Tuo pakeitimu buvo įtvirtinta tai, kad ir miesteliai bei kaimai, kuriuose nėra seniūnijų, tačiau jie turi gilią istorinę praeitį, įžymių kultūros paveldo objektų, veiklias bendruomenes, gali turėti savo heraldikos ženklus.
Kai pikeliškiai oficialiai kreipėsi į komisiją dėl herbo, kai parodė savo apgalvotus, dailininko nupieštus pavyzdžius, iš jos narių komentarų suprato, kad procesas nebus paprastas ir greitas.
„Sužinojome, kad reikės herbo aprašymo, etalono pagrindimo. Žodžiu, reikalavimai buvo nemaži.
Supratome, kad patys savo jėgomis to padaryti nepajėgsime. Paprašėme, kad parekomenduotų menininkų, kurie yra dirbę su heraldika, kurie tą dalyką išmano“, – prisiminė J. Gedutienė.
Iš rekomenduotų heraldiką išmanančių dailininkų pikeliškiai užmezgė ryšį su grafiku Arvydu Každailiu.

Prireikė heraldikos specialisto

Daugiau nei 100 Lietuvos miestų ir miestelių, vėliavų ir spaudų projektų, istorinės valstybės vėliavos, Lietuvos valstybės herbo restauratorius ir kūrėjas A. Každailis yra ir mūsų rajono miestelių Laižuvos bei Leckavos herbų autorius.
„Menininkas buvo labai tolerantiškas, jis norėjo įsiklausyti į poreikius. Todėl mūsų vis klausdavo, ką norėtume matyti herbe. Buvo akimirkų, kai patys nebežinodavome, kas svarbiausia, kokie simboliai labiausiai tiktų Pikeliams“, – sakė pikeliškė.
Todėl galiausiai dailininkas miestelio bendruomenei pateikė 12 herbo variantų. Iš jų išsirinkti kelis pačius tinkamiausius buvo nelengvas reikalas.
Dailininkas taikė tokią atrankos taktiką: koks herbas gražiausias, įdomiausias, tinkamiausias pikeliams, klausti ne visų gyventojų, o tų, kurie ir šiaip yra aktyvūs, kurie dalyvauja bendruomenės veikloje, kurie sugeba konstruktyviai išreikšti savo nuomonę.

Aktyviausi išreiškė savo nuomonę

Tame pasitarime, žiūrėdami į pavyzdžius, dauguma dalyvių traukė pečiais.
Pasirinkti žmonėms buvo nelengva ir dėl to, kad miestelis turi turtingą istoriją, nemažai svarbių lankytinų objektų – seniausią Mažeikių rajone bažnyčią, Vytauto paminklą, koplytstulpį maro aukoms atminti, Šaulių aikštę… Norėjosi, kad visa tai kažkaip atsispindėtų herbe.
Vis tik daugiausia pikeliškių balsų surinko dabar jau patvirtintas herbo variantas su gegne, primenančia stogą ir lotyniškąjį kryžių, bei balandžiais, simbolizuojančiais gerąją žinią, bendruomeniškumą, draugiškumą, taiką, meilę, gausėjimą. Pasirinkta mėlyna herbo spalva simbolizuoja dieviškąją išmintį, ištikimybę, pastovumą, sąžiningumą.
Nemažai balsų buvo surinkęs ir kitas herbo projektas, kuriame buvo pavaizduotas pasaulio medis.
Tačiau Heraldikos komisijai tinkamesnis pasirodė herbas su dviem balandžiais.

Reikėjo pagrįsti ir įrodyti

Ir vis tik siekiantiems turėti Pikelių herbą miestelio gyventojams dar reikėjo komisijai įrodyti jo reikalingumą.
„Vežėmės jauną žmogų – pikeliškį Albertą Intą. Norėjosi, kad dalyvautų ir jaunas žmogus, kad komisija girdėtų jo nuomonę. Turėjome pristatyti Pikelių istoriją, bendruomenės veiklą. Žodžiu, turėjome komisiją įsitikinti, kad esame tie žmonės ir ta vieta, kuri gali turėti herbą“, – „Santarvei“ sakė J. Gedutienė.
Komisiją įtikinti pavyko. Tačiau kai jos nariai jau norėjo herbą tvirtinti, posėdyje dalyvavę pikeliškiai jos narių paprašė šią procedūrą atidėti. Jie norėjo dar kartą atsiklausti jau galutinės namie laukti likusių kitų pikeliškių nuomonės, sulaukti pritarimo.
„Važiavome į tą komisiją dar kartą. Tada jie pritarė herbui. Ir taip baigėsi pirmasis šio reikalo etapas“, – kalbėjo J. Gedutienė.

Pernai patvirtinti nesuspėjo

Antrasis etapas buvo svarstymas dėl vėliavos. Pikeliškiams buvo pasiūlyti keli jos variantai.
Miestelio atstovai vėl važiavo į Heraldikos komisiją dėl jos patvirtinimo.
Galiausiai, 2018 metų gruodžio 6 dieną buvo gautas dokumentas, kad komisija vėliavą patvirtino. O Prezidentė dekretą, leidžiantį Pikeliams turėti herbą bei vėliavą, pasirašė šiemet – sausio 14 dieną.
„Aišku, norėjome suspėti, kad mums tą herbą patvirtintų pernai – Lietuvos valstybingumo šimtmečio ir Pikelių 450 jubiliejaus proga. Ką gi, pritrūko tų keturiolikos dienų. Procesas buvo ilgas ir ne tiek sunkus, kiek įdomus. Sužinojome, koks tas kelias iki herbo. Dabar, kai tą patirtį turime, ir kitiems galime papasakoti, patarti“, – sakė pašnekovė.
Pikeliškė sakė esanti dėkinga visiems prie šio proceso prisidėjusiems žmonėms, ypač patarusiems, konsultavusiems, nuomones išsakiusiems kraštotyrininkui, mokytojui Algirdui Vilkui, istorikui Povilui Šverebui, mokytojui A. Novakui, kunigui Klemensui Jaraminui.

4 Atsakymai į “Nuo šiol ir Pikeliai turės savo vėliavą ir herbą”

  1. m-kiškio kopūstas parašė:

    Labai šauni iniciatyva ir puikiai realizuota. Net Mažeikiai neturi savo vėliavos..

  2. Zaltys parašė:

    Eglė teisi.

  3. Komentaruose vardas neprivalomas parašė:

    Kad tik lietuvis kito lietuvio savo pliku liežuviu neužplakęs. Tai gerai, kad dar yra aktyvių žmonių, kurie sumanė, kad jų miesteliui reik turėt herbą ir tą sumanymą įgyvendinusių. Bet tai ką čia su „mokyta“ ginčysies – vis tiek savo politiką varys.:)

  4. Eglė parašė:

    Sarmata, kryžiuočių ženklais puoštis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto