Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Seimas nusprendė, kad ypatingai Lietuvai nusipelnę lietuviai galės išsaugoti dvigubą pilietybę, o netekę Lietuvos pilietybės – ją atgauti.
Spręs Prezidentas
Už tokias Prezidentės pateiktas Pilietybės įstatymo pataisas balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 2. Prieš pataisas pasisakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kęstutis Masiulis.
Pagal įstatymą, dėl dvigubos pilietės suteikimo arba Lietuvos pilietybės atstatymo spręs Prezidentas, išnagrinėjęs asmenų prašymus ir individualias kiekvieno atvejo aplinkybes.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei yra laikoma veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie šalies valstybingumo stiprinimo, galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Precedentu tapo pilietybės atėmimas iš krepšininko
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Pilietybės įstatymo pataisas Seimui pateikė 2014 m. lapkritį, netrukus po to, kai buvo paviešinta, jog Lietuvos pilietybės neteks krepšininkas, ilgametis NBA žaidėjas Žydrūnas Ilgauskas, kuriam tų pačių metų vasarį buvo suteikta JAV pilietybė. Lietuvos pilietybė iš Ž. Ilgausko buvo atimta 2015 m. sausio pradžioje.
Lietuva dvigubą pilietybę pripažįsta tik išskirtiniais atvejais – jei asmuo buvo ištremtas ar savo noru pasitraukė iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Teisę į dvigubą pilietybę turi ir tokių asmenų palikuonys, taip pat lietuviai, kurie yra susituokę su kitos šalies piliečiais ir dėl to automatiškai įgyja kitos valstybės pilietybę. Kitos valstybės pilietybę gimdami įgiję Lietuvos piliečiai sulaukę 21-erių metų amžiaus šiuo metu privalo pasirinkti kokios valstybės piliečiais jie nori būti.
