„ORLEN Lietuva“ kaltina „Lietuvos geležinkelius“ dėl per didelių tarifų

„ORLEN Lietuvos“ generalinis direktorius Ireneušas Fafara ir „PKN Orlen“ vyriausiasis ekonomistas Adamas Čyževskis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Didžiausia šalies įmonė „ORLEN Lietuva“, šiuo metu išgyvenanti ne pačius geriausius laikus, tikisi, jog šalies Vyriausybė bei kitos Lietuvos bendrovės, su kuriomis ji bendradarbiauja, įdės pastangų, kad naftos perdirbimo įmonė išliktų bei efektyviai veiktų Lietuvos rinkoje.

Trukdžiai – trys

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Ireneušas Fafara teigė, jog sėkmingai bendrovės veiklai trukdo trys pagrindiniai faktoriai.
Viena svarbiausių kaštų grupių, anot I. Fafaros, yra išorinės išlaidos, kurios tiesiogiai nuo įmonės nepriklauso.
„Pagrindiniai kaštai yra energija ir logistika. Energijos kaštus mes mažiname pasitelkę investicijas savo įmonės viduje. Vis dėlto daliai logistinių kaštų, susijusių su produkcijos gabenimu, mes įtakos neturime. Mūsų konkurentai moka ženkliai mažesnius gabenimo kaštus“, –  teigė AB „ORLEN Lietuva“ vadovas.
Pasak jo, valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ teikia didesnes nuolaidas „ORLEN Lietuvos“ konkurentams iš Baltarusijos, kai šie per Lietuvos teritoriją į Klaipėdos uostą gabena savo produkciją.

Didesni tarifai nei konkurentų

Bendrovės generalinis direktorius I. Fafara teigia suprantantis, kad transportavimo nuolaidos bendrovės neišgelbės, tačiau tikisi mokėti tiek pat, kiek moka konkurentai.
„Visai nesitikime, kad tarifų mažinimas išgelbės „ORLEN Lietuvą“. Kalbame tik apie tai, jog norėtume turėti tuos pačius tarifus, kokiais naudojasi mūsų konkurentai. (…) Tiksliai nežinome, kiek moka mūsų konkurentai, todėl apytiksliai sakome, kad jie turi 30 proc. mažesnius tarifus“, –  skaičiavo bendrovės vadovas.
Pasak I. Fafaros, „ORLEN Lietuva“ „Lietuvos geležinkeliams“ moka maždaug 20 proc. didesnius tarifus net ir tokiu atveju, jei nebūtų skaičiuojamos papildomos paslaugos, įeinančius į sutartinį tarifų paketą.

Ilgametė problema – Rengės ruožas

Anot bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovų, dar vienas itin svarbus dalykas, liečiantis bendradarbiavimą su „Lietuvos geležinkeliais“, yra Rengės geležinkelio ruožo atstatymas.
Paklaustas, ar Rengės ruožas, kuris buvo nuardytas dar iki sutarties su „Lietuvos geležinkeliais“ pasirašymo 2009 m., iš tikrųjų toks svarbus Mažeikių naftos perdirbimo bendrovei, kadangi atstačius jį, „ORLEN Lietuva“ nebeteks esamų nuolaidų ir lengvatų, I. Fafara sakė, kad atstačius ruožą sumažėsiančios išlaidos kompensuos nuolaidas.
„Praėjusiais metais, bendradarbiaudami su „Lietuvos geležinkeliais“, mes patyrėme 230 mln. litų išlaidų. (…) Esame pasirengę derėtis dėl papildomų kaštų, kurių nemokame. (…) Nuolaidos, kurias mes gavome, vežant mūsų produkciją į Latviją, turėjo rekompensuoti tas išlaidas, kurias patyrėme dėl Rengės ruožo išardymo. Jei tas ruožas bus atstatytas, mes turėsime trumpesnį ir greitesnį kelią į Latviją“, – sakė jis.

Kovoja sau krize

Kitas svarbus įmonės veiklos faktorius, anot I. Fafaros, yra efektyvumas valdant naftos pramonės bendrovę, kuris visiškai priklauso nuo pačios „ORLEN Lietuvos“.
„Mes padarėme viską, ką galėjome: investavome 1 mlrd. JAV dolerių, daugiau nei tiek skyrėme naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose modernizacijai. Įdiegėme naują valdymo sistemą, radikaliai sumažinome darbuotojų skaičių ten, kur buvo galima“, – apie priemones, kovojant su bendrovę užklupusia finansų krize, kalbėjo jos generalinis direktorius.

Argumentai nepagrįsti?

Tuo tarpu „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, jog „ORLEN Lietuvos“ reikalavimas sumažinti geležinkeliais gabenamų krovinių tarifus LG atsieitų daugiau nei 30 mln. litų per metus, o įmonės sąnaudos dėl to sumažėtų tik 0,14 proc.
„Ar septintadalis procento tikrai toks reikšmingas įmonei, kuri per metus vien konsultavimo paslaugoms išleidžia daugiau nei 14 milijonų litų?“ – klausia bendrovės atstovai.
„Mažeikių bendrovės atstovai nuolat tvirtina, kad mažesnės logistikos sąnaudos pagerintų jų situaciją. Tačiau nesunku paskaičiuoti, kad 21 milijardo „ORLEN Lietuva“ sąnaudų struktūroje geležinkelių paslaugos tesudaro vos 1,4 procento. Ir į tas sąnaudas įeina ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių geležinkelių paslaugos“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu „ORLEN Lietuvai“ taikomų tarifų dydį nustatė ne „Lietuvos geležinkeliai“.
„Tarifų dydis yra nustatytas 2009 m. pasirašyta sutartimi. Ją derino ir parašais patvirtino abi pusės. Galima sakyti, kad „ORLEN Lietuva“ tarifų dydį nusistatė ir parašais patvirtino pati“, – sakė jis.

Pateikė siūlymus

Vis dėlto, nors šiemet „Lietuvos geležinkelių“ ekonomikos situacija dėl sumažėjusių pervežimų apimčių yra suprastėjusi, bendrovė vis tiek ieško būdų pagelbėti naftos perdirbimo bendrovei.
„Esame pateikę siūlymus „ORLEN Lietuvai“ nemokėti infrastruktūros mokesčio. Šio mokesčio dedamoji yra formulėje, pagal kurią apskaičiuojamas galutinis tarifas. Tai sudarytų apie 12 proc. nuolaidą dabartiniam tarifui, arba daugiau nei 20 mln. litų per metus. Tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas“, –teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Pažymėtina ir tai, kad nuo šių metų pradžios yra išaugęs infrastruktūros mokestis pavojingiems kroviniams, taip pat ir naftos vežimui. „ORLEN Lietuva“ nuo metų pradžios ne iki galo apmoka už paslaugas. Šiuo metu dėl to jau susidarė 6 mln. litų skola.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video