Pabėgimas nuo šurmulio, pamokymai apie kibius arabus ir darboholiko svajonės

Atostogos… Magiškas žodis, ypač prasidedant vasarai. Vien mintis apie tai, rodos, padeda greičiau užbaigti darbus, nes kaip atlygis pasiekus finišą laukia atostogos. Ir kiekvienas „buria“ skirtingai: vieni tik svajonėse kuria tobulas atostogas, o kiti savo svajas paverčia realybe. PRIIMTINESNIS RAMUS POILSIS ANT KOPOS KRAŠTO
Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Zakalskienė yra ramaus poilsio šalininkė. Ji kelias valandas gali sėdėti ant kopos krašto, žiūrėdama į jūrą, praeivius, ir mėgautis užplūdusia vidine ramybe. Pašnekovė sakė galinti keliauti ir mintimis.
Ji mėgsta gulėti paplūdimyje, bet su viena sąlyga – norisi gamtos garsų kaimynystės, o ne žmonių šurmulio, kur prekeiviai nuolat šūkčioja apie parduodamą keptą duoną ar ledus. „Reikia ramybės ir natūralumo“, – pridūrė N. Zakalskienė.
Nijolė turi slaptą vietelę Palangos paplūdimyje, toliau nuo šurmulio. Ją, esančią atokiau nuo centro, kažkada aptiko su drauge, vaikščiodama pajūriu. Dabar ten stengiasi nors kiek pabūti kiekvieną vasarą. Moteris juokėsi negalinti išduoti, kur konkrečiai yra toji vieta, nes tada ramybė baigtųsi. Praeiti Palangos pagrindine J. Basanavičiaus gatve Nijolei pakanka vos kartą, kad ramiai galėtų traukti į paplūdimį. Širdžiai mielesni ilgi pasivaikščiojimai pajūriu.
„Kavos gurkšnojimo kavinėje neatsisakau, bet didelės žmonių bendrijos nesinori. Tokia mūsų darbo specifika, kad bent per atostogas norisi pailsėti nuo aktyvaus bendravimo“, – sakė Švietimo skyriaus specialistė.
Populiaru atostogas pradėti planuoti jau žiemą. Nijolė šiai žmonių kategorijai nepriklauso. „Pusę metų planuoti ir puoselėti dideles viltis – ne man“, – prisipažįsta pašnekovė. Ji ne kartą įsitikino, kad išankstiniai planai žlunga.
Zakalskių šeimos atostogos dažniau būna spontaniškos, kai norima pakeisti įprastą aplinką ir pabėgti nuo tų pačių veidų.

IR KELIONĖSE NEPAMIRŠTA DARBO REIKALŲ
Kitų poilsį planuojanti kelionių agentūros „Baltic cliper“ agentė Jolanta Šakienė atostogauti pradeda, kai kiti jau būna pailsėję ar dar nepradėję. Vasarą kelionių agentūroms būna pats darbo įkarštis.
Net per atostogas Jolanta iki galo negali atitrūkti nuo darbo, mat renkasi keliones, kurias dažniausiai parduoda klientams.
Agentė laikosi pozicijos, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Žiemą su šeima moteris lankėsi Egipte. Dabar klientams ji gali papasakoti ne tik apie iš lankstinukų pažįstamas piramides, kupranugarius ir smėlį, bet ir šalies vidaus gyvenimą. Pavyzdžiui, apie kibius arabus arba kaip reikia derėtis.
Nuvykusią į Kairą Jolantą nustebino šiukšlynai. Ji sunkiai galėjo patikėti, kad viename didžiausių pasaulio miestų gali būti tokie šiukšlynai. Tad apie tai užsimena ir agentūros klientėms, kad šios nuvažiavusios nebūtų apstulbintos kaip ji. Merginas perspėja ir apie jų laukiančias arabų viliones. Jos šešiolikmetė dukra per Egipte praleistą savaitę sulaukė tiek dėmesio, kiek nė iš tolo turbūt nesulauks Lietuvoje. Ir ne tik dėl šviesių lietuvaitės plaukų. Tiesiog dukra – potencialios nuotakos amžiaus.
J. Šakienė skiriasi nuo įprastos turistės, nes servisą, gido paslaugas ar viešbutį vertina kaip kelionių agentė.
„Nuvažiavus į vietą iš nuotraukų atpažįstu klientams siūlomus viešbučius. Prisigretinus prie gidų apsimetu žiopla turiste, jų išsiklausinėju. Būna, kad su kelionės įspūdžiais parsivežu ir tam tikrų pastabų darbuotojams“, – sakė Jolanta. Iš paskutiniosios kelionės į Egiptą ji parsivežė tik pagyrimus.
Belaukiant pavasario, žiemos ar rudens atostogų, moteris stengiasi išnaudoti savaitgalius, ypač tokius ilgus, kaip Joninių. Jų šeima su draugais stengiasi pavažinėti po Lietuvą ar Latviją, kad tik ištrūktų iš per penkias darbo dienas pabodusių Mažeikių.

IŠTRŪKTI Į KONCERTĄ GERIAU NEI GULĖTI
PAJŪRYJE

Radijo stoties „Mažeikių aidas“ direktorius Tomas Ruginis šiemet atostogų neplanuoja. „Oficialiai gal kokią savaitę ir paatostogausiu“, – sakė jis. Išvertus iš darboholikų kalbos tai reiškia, kad kas antrą dieną Tomas į darbą vis tiek užsuks.
Anot direktoriaus, kai įpranti dirbti po šešiolika valandų per parą, tai paskui nebemoki gyventi kitaip.
Kai galutinai pavargsta ir kai viskas „užknisa“, tada nusprendžia – „tegul visi pasikaria!“ ir pasiima kelias laisvas dienas.
Tomas nėra gulėjimo pajūryje ar sėdėjimo prie televizoriaus mėgėjas. Netraukia jo ir pasisėdėjimai kavinėse bei prie vaišių stalo. O kas daugiau belieka, jei nėra kompanijos kitaip praleisti laisvalaikį? – perklausė, paklaustas apie kitokias poilsio formas.
Šį mėnesį su draugais jis ketina važiuoti į muzikos festivalį Lenkijoje. Apie šią kelionę pradėjo galvoti jau nuo kovo. Dviem dienoms važiuos pasiklausyti įvairių grupių, tarp kurių bus ir „baisiai patinkančių“, tad iš anksto tikisi puikiai praleisiąs laiką. Nulėkti kur į koncertą ar kokį „tūsą“, nelaukiant, kol kas įvyks Mažeikiuose – Tomui viena iš poilsio formų. Tam, kad pamatytų, išgirstų ir galiausiai turėtų ką prisiminti, nes ir trumpose kelionėse lydi nuotykiai.
„Grįžtu išvarvėjusiomis nuo nuovargio akimis, bet dvasiškai pailsiu“, – pasakojo apie neseniai aplankytą grupės „Prodigy“ koncertą Vilniuje, po kurio dar kelias dienas skaudėjo kojas.
Slidinėjimas Tomui būtų priimtinesnis nei gulėjimas pajūryje. Praėjusį savaitgalį gulėjo prie jūros, bet kas iš to? Užmigo – atsikėlė visas nudegęs. Tiesa, slidinėti jam dar neteko. Čia viena iš ateities atostogų svajonių, kurios įgyvendinti niekaip neprisiruošia. Jau iš anksto abejoja, ar tai ir neliks svajonė. Šaltasis metų periodas – radijo stotyje pats karštymetis. Norint trumpam išvažiuoti tektų gerokai „paarti“ savaitę prieš ir po, o užkrauti savo darbų kitiems, kai ir taip visi dirba maksimaliu krūviu, nesinori.
„Vasara – atostogų metas, bet man būtų geriau atostogauti žiemą. Nelaukiu vasaros, nes visur būna sąstingis. Tuomet sunku įgyvendinti idėjas, su niekuo neįmanoma susikalbėti, nes žmonės arba ruošiasi atostogauti, arba ką tik po atostogų“, – sakė T. Ruginis.

DARBAS IR PROBLEMOS PLANUS PAKOREGAVO
„Aš ir mano kabinetas dar laukiame atostogų“, – šmaikštavo Reivyčių seniūnas Jonas Repšys.
Šiųmečius jo atostogų planus kiek pakoregavo darbas ir asmeninės problemos. Įprastai nors dešimčiai dienų su šeima stengiasi ištrūkti į Šventąją, o šiemet kelialapio neįsigijo. Dėl šios priežasties atostogas kiek atitolino. Rugpjūtį atostogausiąs seniūnas juokavo, kad teks poilsiauti rudenį. Padėti „įsivažiuoti“ į darbus reikia neseniai paskirtam pavaduotojui, kad vėliau ramiai jį paliktų dirbti vieną.
Jonas sakė širdimi esąs keliautojas. Nuo studijų laikų yra išmaišęs visą buvusią Tarybų sąjungą, dabar stengiasi pabūti „kapitalistiniame pasaulyje“. Kelinti metai planuoja kelionę į Graikiją. Pernai net specialiai tam tikslui dalį atostogų pasiliko. Abejoja, ar išvažiuos ir šiemet. Dėl didelių karščių sveikata neleidžia.
Ilgesniam laikui išvažiuoti iš namų neleidžia ir gėlių verslas. Nors nedidelis – vos keletas tūkstančių rožių, bet negali palikti be priežiūros. Savaitgalį nulekia į Palangą, nors kai pajūris čia pat, anot pašnekovo, neįvertiname. „Jei nori nuo visko atsijungti, išvažiuoti būtina. Namuose vis tiek darbai ir problemos nepaleidžia“, – mano J. Repšys.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto