Daugiau nei du šimtai šokėjų iš Mažeikių rajono įvairių kolektyvų dalyvavo dviejuose Šokių dienos koncertuose. Nuotr. iš Savivaldybės archyvo
Visą savaitę Vilniuje vykusioje Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos…“ dalyvavo ir 740 mažeikiškių. Šventę praturtino 26 mūsų rajono kolektyvai: vaikų ir suaugusiųjų chorai, folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, šokių kolektyvai ir orkestrai.
Be to, prie Valdovų rūmų įsikūrusiame Vaikų amatų miestelyje savo gebėjimus ir patirtį demonstravo Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos moksleiviai.
Trečiadienį Viešojoje bibliotekoje įvyko Dainų šventėje dalyvavusių kolektyvų vadovų pagerbimas. Jiems buvo įteiktos Lietuvos nacionalinio kultūros centro padėkos ir atminimo medaliai bei Savivaldybės atminimo dovanėlės.
IŠSAKYTA DAUG PADĖKOS ŽODŽIŲ
Šimtmečio dainų šventės kolektyvų vadovus ir organizacinės darbo grupės narius sukvietė Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Rupkutė.
Dainų šventės dalyviai iš savivaldos vadovų išgirdo daug padėkos žodžių. Taip pat padėkota visiems dalyvių šeimų nariams, artimiesiems, kad jie palaikė saviveiklininkus keletą metų ruošiantis reikšmingam įvykiui.
20-oji dainų šventė buvo skirta Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.
„Stebint tokį renginį, suvirpa širdis, kai matai, koks gausus mažeikiškių būrys atstovauja. Teko iš vilniečių daug gerų atsiliepimų girdėti.
Padarėte viską nuostabiai, ką pamatėme, buvo fantastiška“, – pagyrimo žodžių negailėjo Savivaldybės meras A. Tenys.
MERAS DOVANOJA KELIONĘ
Dainų šventėje dalyvavusių kolektyvų vadovams buvo įteikti Lietuvos nacionalinio kultūros centro padėkos ir atminimo medaliai bei Savivaldybės atminimo dovanėlės.
Pagerbti buvo ir darbo grupės, kuri rūpinosi dalyvių vežimu, maitinimu, apgyvendinimu bei apsauga, nariai ir jos vadovė, šventės koordinatorė, Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Reda Guerrero.
Be to, Savivaldybės meras A. Tenys pagerbtiems šventės dalyviams pažadėjo vienos paros kelionę ir prašė susitarti, kur jie pageidautų vykti.
KOORDINATOREI – IŠŠŪKIS
Mažeikiškių aplankyti, pasidomėti, kaip jiems sekasi, buvo nuvykusi Savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė bei Kultūros ir sporto skyriaus vedėja A. Rupkutė.
Administracijos direktorius B. Kryžius teigė taip pat nuolat palaikęs ryšį su mažeikiškiais, pasidžiaugė, kad nieko blogo iš jų negirdėjęs, viskas buvo padaryta, kad dalyviai jaustųsi gerai ir tinkamai pasirodytų šventėje.
Eitynėse nuo Katedros aikštės į Vingio parką – ir Mažeikių moksleivių namų šokių studija „Saulė“. Nuotr. iš Savivaldybės archyvo
„Sunkumų buvo, bet aš to nevadinu problemomis. Buvo iššūkių ir juos įveikėte“, – pasidžiaugė direktorius.
Ne vienas kalbėtojas pastebėjo: didžiausias iššūkis tekęs koordinatorei R. Guerrero, pirmą kartą ėjusiai tokias pareigos.
„Redai tai buvo krikštas. Manau, kad jai ši Dainų šventė – ne paskutinė“, – dėkodama už pakantumą, kantrybę kalbėjo A. Rupkutė.
R. Guerrero prisipažino, kad iš šalies, per televizorių, stebint tokį renginį, viskas atrodo paprasčiau.
„Būdamas tame sūkuryje, supranti, kiek daug darbo įdėta, kiek naktų nemiegota. Ačiū už tai, kad šventę pavertėte švente“, – dėkodama dalyviams jaudulio neslėpė šventės koordinatorė.
DAUGIAUSIA – ŠOKĖJŲ
Svarbiausio metų kultūros renginio koordinatorė, mažeikiškių delegacijos vadovė, kalbėdama su „Santarve“, prisipažino, kad ta savaitė, praleista sostinėje, buvo įtempta. Tačiau pasidžiaugė, kad viskas vykę sklandžiai, saugiai, bene tik viena šokėja pasitempė raiščius.
Didžiausias krūvis ir tekęs šokėjams, kurie sudarė apie trečdalį mažeikiškių delegacijos.
Daugiau nei du šimtai šokėjų iš įvairių mūsų rajono kolektyvų dalyvavo Šokių dienos dviejuose koncertuose: pusė jų – iš Mažeikių choreografijos mokyklos vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studijos „Kauškutis“. Taip pat pasirodė Gabijos gimnazijos šokių kolektyvai „Gabija-Džesi“ ir merginų liaudiškų šokių grupė, Merkelio Račkausko gimnazijos šokių grupė „Allegro“, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos šokių grupė „Ups“, Savivaldybės kultūros centro jaunuolių liaudiškų šokių grupė „Ciongs“ ir pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Jurginėlis“.
ORAI NELEPINO
R. Guerrero teigimu, šokėjams iš tikrųjų prireikė daugiausia ištvermės, kantrybės, ypač patiems mažiausiesiems.
„Didžiausia problema buvo sudėtingos repeticijos. Jos prasidėjo liepos pirmąją, o Šokių diena buvo liepos penktąją. Tik dvi dienas jie repetavo be lietaus, o kitomis lietus taip pliaupė, kad neapsaugojo nei lietpalčiai, šokėjai grįždavo permirkę, šlapiais batais“, – tekusius išbandymus prisiminė pašnekovė.
Koordinatorė pasidžiaugė, kad dėl tokių oro sąlygų nė vienas nesusirgo, neprireikė atsivežtų medicinos priemonių. R. Guerrero pastebėjimu, daugelis kolektyvų ne pirmą kartą dalyvavo Dainų šventėje, tai nebuvo problemų koordinuojant veiksmus. Be to, darbo grupėje buvę penki žmonės pasiskirstė pareigomis, komanda dirbo sutartinai.
DIRBO NE TIK SU SAVO KOLEKTYVAIS
Kai kurie mūsų kolektyvų vadovai šventėje turėjo ir kitų pareigų. Pavyzdžiui, „Kauškučio“ choreografės Jolanta Tendienė, Ramunė Zelbienė, Olga Gross ir Danguolė Dapšytė buvo pakviestos atlikti Šimtmečio šventės baletmeisterių pareigų rengiantis Šokių dienai „Saulės rato ritimai“.
Muzikos mokyklos orkestro „Mažeikių dūdoriai“ vadovas Vidmantas Alčauskis tapo pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Vario audra“ kūrybinės grupės nariu. Jis ir Sedos pučiamųjų instrumentų orkestro „Griaustinis“ vadovas Kęstutis Dvaržeckis bei atstovas iš Telšių dirigavo koncerte visiems Žemaitijos regiono orkestrams.
DIRIGAVO KITIEMS ORKESTRAMS
K. Dvaržeckis „Santarvei“ prisipažino besididžiuojantis tokiu įvertinimu. Apskritai šiuos metus jis pavadino sėkmingais. Metų pradžioje jam buvo įteikta Mažeikių krašto kultūros premija už kultūrinę ir švietėjišką veiklą.
Pašnekovo teigimu, „Vario audroje“ jam skirtos svarbesnės pareigos – didelė atsakomybė. Dirigentas pasidžiaugė: jis jautęs didelį kitų orkestrų vadovų, muzikantų palaikymą.
Simboliniu ugnies įžiebimu Katedros aikštėje prasidėjo Folkloro diena, kurioje dalyvavo ir keturi mūsų rajono kolektyvai. Nuotr. iš Savivaldybės archyvo
„Griaustinio“ vadovas teigė respublikinėse dainų šventėse dalyvaująs nuo 1989 metų, tačiau ši palikusi didžiausią įspūdį.
„Koncertas vyko ne lauke, bet patalpose. Buvo galimybė ir pačiam pamatyti, kaip atrodo visuma. Žiūrovų buvo pilna salė. Mano žiniomis, visi bilietai buvo parduoti prieš tris savaites. Susidomėjimas didžiulis, bet iš tikrųjų renginys buvo to vertas“, – įspūdžiais pasidalijo K. Dvaržeckis.
IŠSISKYRĖ MENINIU LYGIU
Nuo 1990 metų Dainų šventė organizuojama kas ketverius metus – liepos mėnesio pradžioje.
Nuo 1971 metų jose dalyvaujantis Savivaldybės kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovas Ričardas Grušas taip pat pastebėjo, kad šiemet, kaip niekada, buvo gausu žiūrovų. Tačiau jo teigimu, šventė buvusi pati įspūdingiausia, pati gražiausia, pati kokybiškiausia meniniu atžvilgiu, ji nebuvo apkrauta atributikomis, papildomais vaizdais, renginiais.
Ir repertuaras buvęs naujas, pakankamai sudėtingas. Pavyzdžiui, chorui reikėjo išmokti 26 dainas.
„Kad galėtume šventėje pasirodyti tinkamai, viskas svarbu: ir nuotaika, ir bendravimas, ir žmogiškieji santykiai, ir organizavimas. Mūsų koordinacinė komanda buvo puiki, viskas buvo išspręsta. Nekilo jokių problemų dėl nuvažiavimo, parvažiavimo, maitinimo. Ir iš kitų mūsiškių kolektyvų negirdėjome jokių nusiskundimų“, – puikiu komandiniu darbu pasidžiaugė pašnekovas.
ATSILIEPIMAI – TIK GERAI
Gal penktą ar šeštą kartą tokioje dainų šventėje dalyvavusi Simona Gargasienė, Gabijos gimnazijos šokių kolektyvų „Gabija-Džesi“ ir merginų liaudiškų šokių grupės vadovė, taip pat pastebėjo skirtumų.
„Ši šventė turbūt buvo sudėtingiausia. Pirmiausia dėl to, kad buvo labai įtemptas repeticijų grafikas – vaikai nuo ryto iki vėlaus vakaro prabūdavo stadione, tik po kelių valandų turėdavo pertrauką. Labiausiai išvargino lietus ir šaltis. Bet šiaip mes labai džiaugiamės, kad per pačią šventę buvo geras oras, vaikai pasirodė puikiai, visi patenkinti, niekas nesusirgo. Grįžę į namus visi pasiilsėjo ir liko tik patys geriausi prisiminimai“, – įspūdžiais dalijosi vadovė.
Kaip ir kiti pašnekovai, ji nepeikė maisto – esą yra buvę ir prasčiau. Jos manymu, galbūt jis prastas atrodęs tiems, kurie pirmą kartą dalyvavo tokioje šventėje.
Prie Valdovų rūmų Dainų šventės metu buvo įsikūręs Vaikų amatų miestelis, kuriame buvo galima stebėti, kaip jaunieji amatininkai gamina tradicinius dirbinius. Savo gebėjimus ir patirtį demonstravo ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos keturios moksleivės. Nors joms neteko stebėti šventės dalyvių pasirodymų, tačiau, jų mokytojos Ingos Šilinskaitės teigimu, pakvietimas į amatų miestelį taip pat suteikė teigiamų emocijų, pasididžiavimo.
