Pakitusios švenčių tradicijos rodo kultūros kaitą

Nuotr. iš redakcijos archyvo

Gruodžio 21-ąją minima žiemos saulėgrįža, kitaip dar vadinama elnio devyniaragio švente.

Nuo šios datos, etnologų teigimu, ir prasideda didžiųjų metų švenčių minėjimas.
„Šventės ir jų simboliai pakito, o juos užpildo kiti atributai“ – konstatuoja specialistai, diskutuodami apie pokyčių prasmę.


Tikėta mitinėmis būtybėmis

Kalendoriuje įrašytos šventės ne vieną mūsų kartais nustebina. Datos, jas atstojantys simboliai, svetimi šiandieninei visuomenei, mums sukelia begalę klausimų.
Štai kad ir žiemos saulėgrįžos diena, atrodytų, suprantama, bet ką reiškia tas šventę globojantis  gyvūnas – elnias devyniaragis?
Mažeikių rajono savivaldybės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Raimonda Ramanauskienė paaiškina, kad šis mitinis simbolis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis ir vadinamas devyniaragiu.
Elnias devyniaragis, mėnulio atitikmuo, vasarą eina žemai, todėl ir naktis trumpa, o žiemą, priešingai, – aukštai, todėl naktis ilga.
Protėviai tikėjo, kad šis gyvūnas išbėga per vasaros saulėgrįžą, o parbėga per žiemos. Todėl ir žiemos saulėgrįža buvo ir tebėra švenčiama prieš pat Kalėdas.


Elnias – šviesos nešėjas

Šiaulių kultūros centro etnologė, direktoriaus pavaduotoja Diana Martinaitienė pastebi, kad pagonybės laikais šis elnias buvo suprantamas kaip saulės atstovas, šviesos nešėjas. 
Tikėta, kad atėjus žiemai saulė pasitraukia ir pasaulį ilgam apglėbia tamsa. Per saulėgrįžą, prieš pat Kalėdas, mitinis elnias devyniaragis parneša šviesą teikiančią materiją ant savo ragų.
Todėl, pasak etnologės, seniau šiam simboliui buvo suteikiama didelė reikšmė, vykdytos įvairios apeigos, ritualai, aukojimai.
Pastebėtina, kad šiomis dienomis visa tai nebeturi reikšmės.
„Tikroji šventės esmė dabar yra ta, kad per žiemos saulėgrįžą saulė sustoja viename taške ir nuo tada dienos jau nebe trumpėja. Iki Kalėdų jos išlieka vienodo ilgio. Keturias dienas esame žemiausiame taške, o toji diena, kai viskas sustoja, jau ir rodo ateinančios šviesos gėrį, švenčių pradžią. Nuo saulėgrįžos pradedame eiti į naujus metus“, – tikino etnologė.

Plačiau apie švenčių tradicijas, apie jų kaitą ir kitus specialistų pastebėjimus, skaitykite šeštadienio „Santarvės“ laikraštyje. 

6 Atsakymai į “Pakitusios švenčių tradicijos rodo kultūros kaitą”

  1. Kalėdžius parašė:

    Kažkas kalbėjo kad Šiaulių Arenoje į skandalingo atlikėjo kalėdinį koncertą prilėkė 7 tūkstančiai žiūrovų. Arenos grinys po atsiprašant koncerto buvo nusėtos alkoholio tara, o popdievaitis išsivežė (??????) tūkstančių. Tai buvo kalėdinis košmaras.

  2. Gitana parašė:

    Dabar atrodo, kad karas prasidėjo – toks bambioškių šaudymas. Pitlija visi kas tk netingi. Gai grįžo tie užsieniečiai, tai ramybės nebėra nei mieste nei kaime. Mano šunelis palindęs po stalu virpa iš baimės, net ėsti nustojo.

  3. Darius parašė:

    Vakar chebra parvarė iš anglijos, parvežė bapkių. Tai visą naktį ūžėm. Šiandien jau darom pachmielą.

  4. Rokas parašė:

    visiems linkiu dvasią pakeliančių Šv.Kalėdų,tegu šie Šeimos Metai visus subura,sutaiko ,suvienija.

  5. Viktorui parašė:

    O kodel gi ir ne????Paciam matyt vartoti neiseina,tai ir kandi kitiems kaip suo nususes!

  6. Viktoras parašė:

    Dabar pagrindinis dėmesys per šventes skiramas gėrimams. Kuo daugiau ir stipresnių….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto