Miesto parke šiemet turėtų prasidėti tvarkymo darbai. Pagal Savivaldybės specialistų planus – beveik už pusę šiam projektui ES fondų skirtų lėšų. Birželio mėnesį ketinama pasirašyti sutartį dėl darbų finansavimo ir administravimo – ir parko rekonstrukcija prasidės.
Kai kurie mažeikiškiai planuojamus pokyčius vertina atsargiai. Yra manančiųjų, kad permainos gali slėpti ir privačius interesus.
INVENTORIZUOTA BUVO
Toks įtarimas vieną iš abejojančių mažeikiškių privertė atnešti į „Santarvę“ nelabai seną – prieš penkiolika metų dar naudotą dokumentą – inventorinį pasą.
Miesto parko pase (inventorinis numeris 2103) – Mažeikių teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro spaudas bei darbuotojų parašai, datuoti 1994 metų birželį.
Pase nurodomas bendras parko plotas – 11,3 hektaro.
Inventorizuota: 9,2 ha medžiais apaugusio ploto, 2 statiniai (Vasaros teatras ir tualetas), kapinės, 3 skulptūros, 2 paminklai, 1,4 ha užimantis stadionas, taip pat aikštelės, takai, gėlynai, gazonai.
Trumpoje charakteristikoje rašoma, kad rytinė parko dalis buvo apsodinta apie 1890-uosius metus, vakarinė – 1945–1948 metais.
Tuometinis komunalinių įmonių kombinatas įvardytas kaip miesto parką prižiūrinti įmonė.
ĮŽVELGIA
NEGERŲ KETINIMŲ
Miesto parko, taip pat parko Ventos ir Skuodo gatvių sankryžoje, vadinamojo Melioratorių parkelio, pasus redakcijai pateikė buvusi Mažeikių komunalinių įmonių kombinato darbuotoja, landšafto specialistė Danutė Miškinienė. Ji įsitikinusi, kad mūsų rajone jau daugiau nei dešimtmetį vyksta tikslinis esamų parkų ir skverų naikinimas.
„Buvo atleisti žmonės, išmanantys savo darbą, buvo naikinami dokumentai, įrodantys jų statusą – projektai, inventorizacinė medžiaga, o po to – ir želdynai. Tai vyksta norint juos vėliau užstatyti statiniais“, – teigė mažeikiškė.
Apie tai prieš dešimtmetį ji rašiusi spaudoje, kreipusis į rajono valdžią, architektus, tačiau niekas nekreipia dėmesio. Mažeikiškės atneštus planus, inventorinę medžiagą Savivaldybės specialistai pavadinę niekine ir paprašę netrukdyti.
Inventorizacijos bylas D. Miškinienė sako radusi Komunalinių įmonių kombinato šiukšlyne.
TVARKA PASIKEITĖ
Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo direktorius Alfonsas Pakamanis „Santarvei“ sakė, kad tokios bylos, kaip parko pasas, šiandien išties neturi juridinio statuso, ypač jei kalbama apie tai, kam priklauso nuosavybė.
Nepriklausomybės pradžioje gyventojų naudojamas nekilnojamasis turtas (butai, namai, sklypai) buvo įteisinamas pagal tokias inventorines bylas – tai buvęs įrodymas, kad žmogus naudojosi sklypu, mokėjo mokesčius, o brėžinys – kaip pagalbinė medžiaga dėl sklypo ribų nustatymo, kaip įrodymas teismui, jog galima pripažinti nuosavybę.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, valstybės žemei, kitiems objektams būtina teisinė registracija, kai atlikus įstatymų numatytus formalumus sklypas ar pastatas įregistruojamas Registrų centre. Toks dokumentas ir nusako, kieno nuosavybė yra nekilnojamasis turtas, kokia jo paskirtis.
„Šis inventorinis pasas (miesto parko – A. M.) parodo, kam buvo priskirtas tvarkyti objektas, bet teisiškai neįvardija žemės savininko ir paskirties. Tai galima padaryti tik įregistravus objektą pagal visus reikalavimus“, – sakė A. Pakamanis.
REGISTRACIJAI
TRŪKSTA PINIGŲ
Įdomu tai, kad senamiesčio parkas kaip Savivaldybės panaudos būdu valdomas valstybei priklausantis žemės sklypas buvo įregistruotas tik praėjusių metų pabaigoje. Savivaldybės specialistai neslepia, kad jei ne Europos Sąjungos investicijos pagal regionų plėtros, arba vadinamąją URBAN, programą, kurios vienas iš reikalavimų – įrodyti, kad objektas priklauso ne privatininkui, o Savivaldybei – teisinė registracija vargu ar būtų atlikta.
„Teisinė registracija – brangiai kainuojantis procesas, o mums trūksta pinigų“, – paaiškino Savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėjas Juozas Sperauskas.
Inventorizavimas kainuoja nepigiai – pernai vieno hektaro apmatavimas ir aprašymas kainavo apie 800 litų. „Gal šiemet kainos bus šiek tiek nukritusios“ – tikisi vedėjas. Savivaldybės specialistas sakė po viešųjų pirkimų konkurso žinosiąs, kiek sklypų bus galima apmatuoti.
KETURI VIENAME
Senamiesčio parko registracijos dokumentai gali daug ką papasakoti. Iš 11,3 hektaro, kuris buvo inventorizuotas prieš 16 metų, šiuo metu liko 9,4.
Kai kurie objektai iš parko sklypo išeliminuoti suprantamai – tai ir karių kapinės, ir žemė, ant kurios stovi Muzikos mokykla bei muziejus.
Be šių plotų, parko sklype, kuris registruotas adresu Birutės g. 34, yra dar du žemės sklypai. Vieno jų adresas – V. Burbos g. 13. Tai privati valda – teniso kortai.
Šio sporto aikštyno atsiradimo istorija rodo, kad D. Miškinienės nuogąstavimai dėl komercinių interesų pavojaus Mažeikių želdynams nėra iš piršto laužti.
TENISO AISTRUOLIAI
Istorija tokia. 1995 metų pradžioje tuometinė Mažeikių rajono valdžia parinko žemės sklypą Mažeikių miesto parko ribose teniso klubui „Baldžiai“ – įrengti teniso aikštelę. Žemės sklypo parinkimo aktą pasirašė įvairių žinybų atstovai, tarp jų – aplinkos apsaugos tarnybos specialistas, kultūros paveldo inspektorius. Sklypo plotas – 1840 kv. metrų.
Komisija rėmėsi tuometinio Mažeikių rajono valdybos valdytojo Jono Siminkevičiaus potvarkiu, kuriame teigiama: „Neprieštarauti, kad teniso klubas „Baldžiai“ lauko teniso aikštelę statytų senamiesčio parke buvusio tvenkinio vietoje“, bei leidžiama išnuomoti žemę ne konkurso tvarka. Už 99 metams išnuomotą žemės sklypą teniso klubas turėjo pervesti į Valdybos sąskaitą 32454 litus.
Klubas pinigus pervedė – tai liudija tuometinio Mažeikių miesto mero pavaduotojo Zenono Ramono išduota pažyma.
Teniso aikštelė taip ir liko planuose. „Veikla nebuvo vykdoma“, – taip oficialiame rašte, atsakydamas į „Santarvės“ paklausimą apie parko žemės privatizavimo istoriją, rašo rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Z. Šimkus.
Taigi pirmasis sumanymas liko neįgyvendintas – gal sutrukdė praėjusio dešimtmečio pabaigos ekonominė krizė, gal pasikeitė klubo planai – šiandien tai jau nebesvarbu. Įdomesnis yra antrasis teniso aikštelės kūrimosi etapas.
PAPRASČIAU IR GREIČIAU
Praėjus šešeriems metams nuo pirmojo bandymo, 2001-ųjų kovo 15 d. rajono meras Vidmantas Macevičius pasirašo Mažeikių rajono valdybos sprendimą, kuriuo siekiama „sudaryti palankias sąlygas lauko teniso kortų statybai Mažeikių miesto parke“.
Šį kartą valdyba nusprendžia panaikinti senąjį dokumentą dėl sklypo nuomos bei „informuoti Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrių dėl galimybės toje vietoje atstatyti žemės nuosavybę su tiksline paskirtimi lauko teniso kortams įrengti“. Žemė grąžinama verslininkui Antanui Svobutui, kuriam teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą 2001 m. balandžio 4 d. perleidžia 67-erių metų mažeikiškė. Suprantama, mažeikiškės turėta žemė buvo ne senamiesčio parke.
Po dviejų savaičių, balandžio 19-ąją, Mažeikių rajono valdyba priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, siūlydama Telšių apskrities viršininkui „suteikti nuosavybėn neatlygintinai Antanui Svobutui 0,1580 ha ploto žemės sklypą V. Kudirkos g. 13, Mažeikių m., kitai paskirčiai“.
Balandžio 20 dieną parengiamas ir Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus pasiūlymas apskrities administracijai patenkinti A. Svobuto prašymą, pasirašytas skyriaus viršininko Z. Šimkaus ir Mažeikių rajono mero V. Macevičiaus. Po trijų dienų – balandžio 23-iąją – Telšių apskrities viršininkas K. Lečkauskas pasirašo įsakymą, kuriuo valstybės žemės sklypas atitenka naujajam savininkui.
Taip per rekordiškai trumpą žemės nuosavybės atkūrimo procedūros laiką – šiek tiek daugiau nei mėnesį – Mažeikių miesto parko dalis tampa privačia valda.
PATRAUKLI
„DRAMBLINE“
Kitas įdomus žemės sklypas, teisiškai „įsikomponavęs“ parko teritorijoje – 0,6742 ha plotas, adresu V. Burbos g.10. Tai buvusio Vasaros teatro, arba vadinamosios „dramblinės“, sklypas.
Nekilnojamojo turto registre pirmą kartą šis sklypas buvo įregistruotas 2004 metais kaip žemė su pastatu. Apibūdintas ūkinės veiklos pobūdis šioje žemėje – visuomeninės paskirties objektų statybai ir eksploatavimui. Žemės savininkas – valstybė, panaudos būdu valdo Savivaldybė, pastatas – Savivaldybės nuosavybė.
Verta prisiminti, kad tais pačiais metais, kai sklypas buvo įregistruotas, Savivaldybė svarstė galimybę „dramblinę“ parduoti privatininkams. Kad šis ketinimas buvo toli pažengęs, liudija ir pati registracija – panašių teisinių procedūrų dažniausiai imamasi ne dėl bendros tvarkos, o rengiantis pakeisti savininkus. Šias įžvalgas iš dalies patvirtina ir kitas jau minėtas faktas – viso parko sklypo registracija įvyko tik 2007-iesiems baigiantis.
Miesto parke esančio pastato ir sklypo privatizavimo galimybe pasinaudoti valdžiai tada sutrukdė bendruomenės pasipriešinimas. Deja, neilgam. Po poros metų prie idėjos vėl sugrįžtama.
TEATRO NĖRA,
SKLYPAS
ATSKIRTAS
2006-ųjų rugpjūtį Savivaldybėje gimsta projektas – į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti buvusio Vasaros teatro pastatą. Įsigijusiam „dramblinę“ privatininkui būtų atitekęs ir 67 arų žemės sklypas. Tuometinio Ūkio plėtros skyriaus parengtą ir pristatytą sprendimo projektą buvo ruošiamasi svarstyti Tarybos posėdyje. Tarp motyvų, kodėl pastatą su žemę reikėtų parduoti, buvo tai, kad nepardavus į jį niekas neinvestuos lėšų, „dramblinė“ tampa asocialaus jaunimo susibūrimų vieta, jau ne kartą degė, yra „šiurpą keliantis objektas“.
Po ilgų ginčų tuometinės Tarybos Ekonomikos komiteto nariai nepritarė parengtam projektui pastatą privatizuoti ir pasiūlė parengti kitą – įpareigojantį iki metų pabaigos „dramblinę“ nugriauti.
Griauti neteko. Pusę šimtmečio parke stovėjęs Vasaros teatras sudegė 2006 m. spalio pradžioje.
Praėjus metams po gaisro Nekilnojamojo turto registre – nauja sklypo registracija. Šį kartą jau be pastato – tik žemė. Jos paskirtis pasikeitusi – socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti. Indeksuota žemės sklypo vertė – 3167 Lt, miško vertė – 3074 Lt, medynų vertė – 2661 Lt.
Kas yra socialinės paskirties objektai, aiškinti nereikia. Klausimas – kas ir kada juos statys bei eksploatuos – kol kas dar be atsako. Yra manančiųjų, kad tokia nežinia truks neilgai. Juo labiau kad, kaip teigia rajono valdžia, laisvų žemės sklypų Mažeikių mieste visiškai nebelikę.
VIDURY MIESTO –
MIŠKAS…
Mažeikiškius, manančius, kad senamiesčio parkas turi kokią nors oficialią išskirtinę vertę ar išskirtinę apsaugą, tenka nuvilti. Ir anksčiau, ir pagal naujausius parko sklypo registracijos duomenis, tai daugiau nei 9 hektarai… miško. Gal ne visiškai paprasto – ne potencialių kirtimų, o rekreacinio II kategorijos miško.
Taip sklypo naudojimo būdas apibūdinamas Registrų centro pažymėjime. Žemės sklypo indeksuota vertė – 486 420 Lt.
Buvęs kultūros paveldo inspekcijos vyr. inspektorius Povilas Šverebas, kurio parašas yra tarp daugelio atskirų institucijų specialistų parašų akte, leidžiančiame privatininkui grąžinti žemę ir įrengti teniso kortus, prisimena šį atvejį.
„Su manimi derino, paklausė, ar toje vietoje nėra paveldo objektų, toje parko dalyje šių objektų nebuvo“, – paaiškino pašnekovas.
Jis prisiminė, kad sovietmečiu Mažeikių miesto parkas buvo priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos objektų, su žymekliu GV (vietinės reikšmės gamtos paminklas) buvo įtrauktas į išleistą A. Tauro knygąsąvadą „Mūsų parkai“. Vėliau tie sąrašai buvo peržiūrimi ir po truputį trumpėjo.
KAS YRA PARKAS?
Savivaldybės Kultūros skyriaus vyresnioji specialistė paminklotvarkai Eugenija Kupliauskienė „Santarvei“ sakė, kad senamiesčio parkas yra kultūros paveldo objektas, į tokių objektų sąrašą įtrauktos ir trys parke esančios skulptūros. Didelės vertės, tokios kaip senųjų dvarų parkai ar ąžuolų girios, mūsų parkas neturi.
Ką toks statusas reiškia? Norint parką tvarkyti, kažką jame keisti, reikia gauti Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio specialistų leidimą.
Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis teigė, kad parkas jokiems gamtosauginiams objektams nėra priskirtas: „Kol kas tai antros kategorijos miškas, priklauso urėdijai, seniūnija ten tvarkosi“.
Pasak specialisto, yra sudaryta komisija, kuri išduodanti leidimą pjauti medžius. Tai ir esanti apsauga.
Panašiai mažeikiškiams, šių metų pradžioje susirinkusiems aptarti parko rekonstrukcijos projekto, kalbėjo ir jo autorius architektas Henrikas Štaudė. Medžių kirtimu susirūpinusiems bendruomenės atstovams jis paaiškino, kad galutinis žodis dėl vertingų ir nevertingų augalų miesto parke atiteks miškų urėdijai.
Mažeikių urėdo pavaduotoja Eligija Panovienė „Santarvei“ sakė, kad senamiesčio parkas urėdijai nepriklauso. Jis priklausantis Savivaldybei…
Taigi, įvairios žinybos, prižiūrinčios parko objektus ant žemės ar joje, nėra atsakingos ir nesaugo miesto parko kaip visumos. Tokiu atveju sprendimų galia atitenka valdžiai.
APSAUGOS
„SISTEMOS“ –
NEILGALAIKĖS?
H. Štaudės sukurtame parko rekonstrukcijos projekte, kuris Savivaldybei kainuos šiek tiek mažiau nei parko žemės sklypas – „tik“ 290 tūkst. litų, numatyta pakeitimų už 20 milijonų.
Kol kas parko kompleksiniam sutvarkymui numatyta skirti 3,5 milijono litų. Beveik trys milijonai – Europos Sąjungos fondų lėšos, Savivaldybei teks prisidėti 260 tūkst. litų. Kada bus pinigų tolesnėms permainoms – niekas nežino.
Šiemet planuojamus pradėti darbus Savivaldybės specialistai vadina kosmetiniais – bus nugriautos tribūnos, įrengti takai, vejos, išvedžioti apšvietimo kabeliai, pastatyti suoliukai ir šiukšliadėžės.
Savivaldybės vyr. architektė Daiva Štakonaitė „Santarvei“ teigė, kad parko „apsauga“ nuo privatizavimo yra įteisintas sklypo naudojimo būdas, bendrasis planas, kuriame parkas yra pažymėtas ir įvardytas, taip pat ES nuostata, kad po pertvarkymo, kuriam naudojamos jos fondų lėšos, nieko negalima keisti… penkerius metus.
Mažeikiškiams, susirūpinusiems, kad parko neištiktų kai kurių kitų miesto rekreacinių zonų likimas – o pavyzdžių, kaip nepažeidžiant įstatymų gali būti pakeista žemės sklypo paskirtis, dviejų pastarųjų dešimtmečių rajono istorijoje yra – telieka tikėtis, kad viskas bus taip, kaip šiandien žada specialistai, priklausantys vienai žinybai – rajono Savivaldybei.
„Santarvė“ tarp alternatyvos – pasirodyti įžvalgiai ar neteisiai – taip pat mielai rinktųsi pastarąjį variantą.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Į V. Kudirkos gatvę vedantis pėsčiųjų takas – riba, ties kuria baigiasi pertvarkyti numatytas parko plotas.
