Parlamentarai skuba pasirūpinti rentomis

Seimas pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuriuo numatoma parlamentarams, baigusiems kadenciją ir nepatekusiems į Seimą, paskirti valstybinę rentą. Jeigu įstatymas būtų priimtas, Seime padirbėjęs politikas gautų rentą, kuri galėtų siekti du trečdalius parlamentaro algos. Šalies Prezidentas Valdas Adamkus šią iniciatyvą pavadino „nekorektiška“. Nepaisydami šalies vadovo nuomonės, parlamentarai savo gerovei jau įjungė žalią šviesą. PARLAMENTARAI SKUBA
Seimo frakcijų seniūnai Nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma įteisinti Seimo nario rentą, įregistravo praėjusią savaitę. Daug aistrų sukėlęs projektas buvo „paslaptingai“ įtrauktas į ketvirtadienio darbotvarkę – tebuvo įrašytas jo numeris.
Šalies Prezidentas Valdas Adamkus Seime gimusią iniciatyvą vienos televizijos laidoje pavadino nekorektiška.
Parlamentarai neatsižvelgė į šalies vadovo kritišką nuomonę. Už tai, kad įstatymo projektas būtų pradėtas svarstyti, balsavo 82 parlamentarai, prieš buvo 5, tiek pat susilaikė.
Projekte numatoma, kad renta į Seimą neišrinktam parlamentarui galėtų sudaryti 40–75 proc. Seimo nario algos. Rentos dydis priklausytų nuo to, kiek kadencijų parlamentaras dirbo Seime. Įstatymo projektas numato, kad rentos bus mokamos vieną ir daugiau kadencijų dirbusiems Seimo nariams.
Išankstiniais skaičiavimais, vieną kadenciją dirbusių Seimo narių nuo 1992 metų yra 300–400, dvi kadencijas – apie 100.
GYVENTOJAI
PIKTINASI
87 proc. interneto portalo DELFI skaitytojų, atsakydami į dienos klausimą, ar buvusiems Seimo nariams reikėtų skirti rentą, balsavo prieš.
„Santarvės“ apklausa byloja, kad mažeikiškiai taip pat kritiškai vertina parlamentarų norą pagerinti sau gyvenimą.
„Visi žmonės turi dirbti ir užsidirbti, o ne gauti pinigus už priimtus kai kada kritikuotinus įstatymus“, – sakė Artūras Miknys.
Politika nesidominti moksleivė Audronė Savickaitė stebėjosi, už ką valstybė nedirbančiam žmogui, ne pensininkui, turi mokėti pinigus.
Į Seimą balotiravęsis Leonas Mitkus absurdu pavadino įstatymų leidėjų norą gauti rentą.
„Rinkėjai, nebepatikėdami parlamentarams mandato kitai kadencijai, juos baudžia, o valstybė nori taikyti privilegijas“, – šaipėsi pašnekovas.
L. Mitkus piktinosi, kad Seimo nariai, besirūpindami savimi, pamiršo kitus bedarbius. Juk profesinė kvalifikacija prarandama ne tik dirbant Seime.
„Prisiminkime, koks buvo nedarbo lygis. Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės buvo priversti dirbti pardavėjais, valytojais. Kodėl valstybė nepasirūpino tokiais žmonėmis?“ – klausė Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas L. Mitkus.
RENTOS NUSIPELNĖ
NE VISI
Mažeikiškis Jonas Jurkus, buvęs parlamentaras, dabartinis UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ direktorius, prisiminė, kad ir praėjusią kadenciją buvo svarstoma, ar nereikėtų įteisinti rentą. Jo žiniomis, Estija, Latvija, daugelis Europos valstybių pasirūpina savo parlamentarais, kurie dėl pateisinamų priežasčių nebegali įsidarbinti.
„Aš rimtai galvočiau dėl balsavimo „už“. Kai stebiu Seimą iš šalies, man nepatinka, kaip dirbama. Tik dalis Seimo narių yra darboholikai ir yra nusipelnę rentos“, – samprotavo pašnekovas.
Buvęs Seimo narys, Mažeikių ligoninės gydytojas traumatologas Sigitas Kaktys prisipažino labai aiškios nuomonės neturįs.
„Jeigu kalbėtume populiariai, reikėtų prisiderinti prie daugelio žmonių nuomonės ir sakyti, kad rentos nereikia – parlamentarai ir taip „bagotai“ gyvena. Kalbant apie parlamentą, neanalizuojant dabartinio Seimo sudėties, galbūt kaip ir Estija, Lenkija, Čekija ar kitos valstybės turėtume užtikrinti jo narių ateitį“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot S. Kakčio, pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais, kai valstybė buvo skurdi, galvoti apie rentas buvę anksti. Bet dabar, kai praėjo beveik 20 metų, situacija pasikeitė. Pašnekovas apgailestavo, kad nepaisant to, parlamentarus žmonės keikia – jų darbas yra nevertinamas, iš jų tyčiojamasi.
„Man atrodo, kad parlamentas nėra socialiai jautrus – verda intrigos, susipina maži ir dideli interesai, ir nebesirūpinama kitais. Todėl Seimo nariai lyg ir neturėtų teisės rūpintis savimi“, – svarstė S. Kaktys, „Santarvei“ pastebėjus, kad nepasitenkinimas kyla dėl to, jog darbo neturinčių kitų žmonių situacija nėra geresnė.
SUNKU RASTI DARBO
Ar mažeikiškis Seimo narys Romas Venclovas pritarė įstatymo projektui, iš pirmų lūpų išgirsti nepavyko.
„Esu asamblėjos išvažiuojamajame posėdyje, dabar važiuoju autobusu, nieko negirdžiu“, – kalbinamas apie rentą, vis kartojo parlamentaras.
Mažeikių–Skuodo apygardoje Seimo nare išrinkta Audronė Pitrėnienė „Santarvei“ teigė balsavusi „už“.
„Aš jokio verslo neturiu, jokių pajamų negaunu, gyvenu tik iš atlyginimo. Tokių parlamentarų yra ir daugiau. Renta būtų galimybė išgyventi, kol pavyks susirasti darbo“, – sakė buvusi Skuodo P. Žadeikio gimnazijos direktorė.
Pašnekovės teigimu, be reikalo žmonės taip nusiteikę prieš rentas. Esą jas gautų nedaug politikų.
„Nemanau, kad buvę parlamentarai specialiai neieškos darbo. Į Seimą einantis žmogus yra aktyvus, darbas yra galimybė išreikšti save, dirbti, o ne kaip pensininkui gauti pajamas,“ – teigė moteris ir pridūrė, jog pati be aktyvaus užsiėmimo ilgai neištvertų.
Tačiau į rajonus grįžtantiesiems, anot parlamentarės, ne visada greitai pasiseka susirasti darbo. Esą aktyvūs Seimo nariai įsigyja nemažai nedraugų: „Gauname nemažai skundų. Juos tiriant tenka vieniems ar kitiems užlipti ant „mazolio“.
SEIMAS
TAPTŲ PROFESIONALESNIS
„Santarvės“ kalbinti buvę ir dabartiniai politikai įsitikinę, kad atsiradus rentoms parlamentas taptų profesionalesnis. Esą tada į jį labiau veržtųsi jauni, išsilavinę žmonės. Šiandien tokie vyksta į užsienius ar imasi savo verslo, nes parlamentaro darbas nepakankamai įvertintas.
A. Pitrėnienė mano, kad rentos gali padidinti ir rinkėjų atsakomybę.
„Reikėtų atsakingiau įvertinti į Seimą išrinktą žmogų. Jeigu jis dirbo gerai, kodėl ir vėl jam nepatikėjus mandato? Juk ne paslaptis, kai kurie rinkėjai į balsavimus eina kaip į šou – ieškoti naujo veido“, – pastebėjo Seimo narė.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: S. Kakčio teigimu, kai bus užtikrinta parlamentarų ateitis, kils ir Parlamento lygis.