Antradienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo spaudos konferencijoje buvo kalbama apie tai, kad rugsėjo mėnesį viena po kitos šalyje gali būti organizuojamos protesto akcijos prieš pedagogų atlyginimų mažinimą. Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė įsitikinusi, kad su valdžia reikalingas socialinis dialogas, kuris kol kas nesimezga.

ALGOS MAŽĖS
PENKTADALIU
Mokytojai nusprendė protestuoti, nes jų atlyginimai mažės ne 5 proc., kaip kitiems biudžetininkams, bet per 20 proc. Pedagogai suskaičiavo, kad šie procentai susidaro mažinant mokinio krepšelio finansavimą. Dėl patvirtinto naujo 2009–2010 mokslo metų ugdymo plano, kuriuo mokykloms suteikiama teisė stambinti klases, mažės mokytojų krūvis. Pedagogų algas mažina ir ministerijos patvirtintos koeficientų žirklės.
J. Čejauskienė priminė, kad rugsėjo 11ąją Klaipėdoje bus surengta Žemaitijos regiono pedagogų protesto akcija – mitingas, vėliau – piketas prie Švietimo ir mokslo ministerijos, prie Vyriausybės, Seimo rūmų, jei to nepakaks – įspėjamasis, o galiausiai – ir neterminuotas streikas.
NEPRIEŠTARAUJA
PAGRĮSTAM MAŽINIMUI
„Atsidūrėme aklavietėje, nes atrodo, kad mūsų valdžia tiesiog negirdi. Kalbamės tarsi su matančiais, tačiau kurčiais žmonėmis. Valdžios vyrai tikina suprantantys, kad mokytojams yra blogai, bet tikina, kad vis tiek už 800 litų gyvensime gerai, o ypatingas dėmesys turi būti skirtas tik geram vaikų ugdymui. O kad mes nebeišgyvensim, jiems tai nerūpi“, – „Santarvei“ sakė J. Čejauskienė.
Profsąjungų lyderės teigimu, būtinas socialinis dialogas, kad būtų deramasi, išskirti švietimo sistemos prioritetai.
„Pedagogai supranta, kad dabar sunkmetis ir reikia taupyti. Jie neprieštarauja, kad atlyginimai mažėtų 5 proc., kaip ir visiems biudžetininkams, tačiau nesutinka su kitais nepagrįstais algų apkarpymais. Reikia ieškoti ir kitų taupymo būdų, o ne viską perkelti ant mokytojų pečių“, – įsitikinusi J. Čejauskienė.
GALI SUMAŽINTI KRŪVĮ
Kaip vieną iš priimtinų priemonių taupyti ir išsaugoti mokytojų darbo vietas, J. Čejauskienė įvardijo Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą mokyklų vadovams, direktorių pavaduotojams 2009–2010 mokslo metais atsisakyti antrosios darbo sutarties ir nedirbti mokytojais. Tai leistų pedagogams sudaryti didesnius pamokų krūvius.
„Direktorius yra vadybininkas, jis vadovauja mokyklai, ir, manau, jam gana sudėtinga suderinti dar ir mokytojo darbą. Į direktoriaus etatą, kad jis neprarastų kvalifikacijos, yra įskaičiuotos penkios kontaktinės valandos. Norėdamas gauti didesnę algą jis privalo išdirbti tas valandas, o papildomai, pagal antrą darbo sutartį dirbti, ir dirbti kokybiškai, ne kiekvienas gali“, – sakė J. Čejauskienė.
Jos teigimu, sunkmečiu vadovai turėtų atsisakyti papildomų valandų ir sudaryti galimybę kitiems mokytojams išsaugoti darbo vietą bei stabilų atlyginimą.
„Kaip sakoma, „būkim biedni, bet teisingi“. Pavyzdžiui, mažos mokyklėlės direktorius prisiima valandų, o mokytojas, neturėdamas reikiamo krūvio, turi išeiti iš mokyklos. Tokia situacija tikrai neteisinga“, – įsitikinusi J. Čejauskienė.
SUTINKA
BŪTI SOLIDARŪS
Senamiesčio pagrindinės mokyklos direktorė Janina Norvilienė taip pat mano, kad jei mokytojams trūksta darbo valandų, vadovai turėtų atsisakyti antrosios darbo sutarties.
„Visada dirbau tik pagal vieną darbo sutartį, nes vargu ar suspėčiau, jei tektų dar papildomai mokytojauti. Direktoriaus darbo krūvis yra pakankamai didelis ir reikalaujantis daug laiko“, – „Santarvei“ sakė direktorė. Tačiau jei mokykloje trūksta mokytojų ir yra laisvų pamokų, direktoriams neturėtų būti ribojamos pamokos.
Panašios nuomonės yra ir Pavasario vidurinės mokyklos direktorius Stanislovas Jakučinskas.
„Mūsų mokykla didelė ir pamokų krūvio mokytojams netrūksta. Todėl yra galimybė man papildomai pamokytojauti. Manau, reikėtų išanalizuoti kiekvieną mokyklą atskirai ir tada nuspręsti, kur vadovai gali dirbti mokytojais, o kur ne“, – įsitikinęs vidurinės mokyklos direktorius.
Krakių pagrindinės mokyklos direktorė Emilija Bučienė teigė, kad mokyklos vadovams tiesiog būtina padirbėti mokytojais, nes taip geriau ras bendrą kalbą su pavaldiniais.
„Tik dirbdamas tą patį darbą gali suprasti kitus ir tinkamai įvertinti situaciją. Be abejo, jei mokytojams darbo trūksta, vadovai turėtų paaukoti papildomas valandas bendram labui“, – sakė E. Bučienė. Jos teigimu, Krakių mokykloje darbo užtenka visiems, net ir vadovui.
Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymas bus aptartas šiandien vyksiančiame Mažeikių rajono mokyklų vadovų pasitarime.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: J. Čejauskienė apgailestauja, kad kol kas tarp valdžios ir profsąjungų socialinio dialogo nėra.