Penkiasdešimt litų – ne išeitis?

Ekonomistai kritikuoja planuojamą minimalią algą, o profsąjungos ruošiasi protesto akcijai .

Pastaruoju metu daug diskusijų sukėlė kalbos dėl minimalios algos didinimo. Vyriausybei niekaip nepavyksta rasti bendros kalbos su Trišalės tarybos nariais, todėl šį savaitgalį profsąjungos sutarė rengtis visuotiniam mitingui, prie kurio žada prisidėti ir mažeikiškiai.


MAŽIAUSIAS ATLYGINIMAS
Minimali alga Lietuvoje jau trečius metus lieka tokia pati, nors kainos ir mokesčiai kasmet padidėja po keliasdešimt procentų.
Šiuo metu Vyriausybė nuo kitų metų liepos mėnesio siūlo minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti 50 litų – iki 850 litų.
Profesinių sąjungų atstovai tokį pasiūlymą vadina pasityčiojimu iš dirbančių žmonių ir rengiasi visuotiniam mitingui, kuriame išsakys nepasitenkinimą ne tik dėl atlyginimo, bet ir dėl smulkiųjų verslininkų siūlomų Darbo kodekso pakeitimų. Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius, „į rankas“ lieka 678 litai. Tai bene mažiausias atlyginimas Europos Sąjungoje. Už mus mažiau gauna tik bulgarai (424 Lt) ir rumunai (490 Lt).

VYKS IR MAŽEIKIŠKIAI
Žemaitijos regiono Mažeikių rajono profesinių sąjungų centro pirmininkės Virginijos Vilimienės teigimu, žmonės daugiau nebegali tylėti ne tik dėl minimalios algos dydžio, bet ir dėl Darbo kodekso pakeitimų. Pasak jos, siūlomi Darbo kodekso pakeitimai, tokie kaip darbas be sutarčių ir viršvalandžių įteisinimas – būtų galima dirbti po 72 valandas per savaitę, sugrąžins į Lietuvą vergovę.
„Intensyviai vyksta darbas tarp visų Lietuvos profsąjungų atstovų. Rengiami susirinkimai dėl lapkričio mėnesį numatomo didžiulio mitingo prie Vyriausybės. Darbuotojai jau nebegali tylėti ir turi save apginti“, – įsitikinusi V. Vilimienė.
Profsąjungos lyderės teigimu, mitinge galės dalyvauti visi norintys. Bus pasirūpinta transportu, kad ir mažeikiškiai galėtų su visais solidariai nuvažiuoti į Vilnių.

KAS LAIMI – NEAIŠKU
V. Vilimienė apgailestavo, kad iki šiol nepavyko su valdžia susitarti dėl minimalios algos didinimo. Jai esą nesuprantami aukščiausių valdžios sluoksnių pasisakymai, kad minimalios algos didinimas gali pakenkti valstybei.
„Manau, kad būtų kaip tik atvirkščiai. Padidėjus algai būtų surenkami didesni mokesčiai į valstybės biudžetą. Be to, padidėtų ir „Sodros“ biudžetas“, – sakė V. Vilimienė.
Vienas iš verslininkų darbdavių atstovų Alvydas Balčiūnas mano, kad prieš didinant minimalią algą, reikia gerai pasvarstyti, ar turima iš ko tai daryti, ir kas laimi.
„Mane, kaip darbdavį, stebina minimalios algos traktavimas. Kodėl visur kalbama apie 800 litų minimalią algą, nors darbdaviui realiai vienas darbuotojas kainuoja daug daugiau. Norint, kad žmogus į rankas gautų 678 litus, darbdavys išleidžia 1 048 litus. Juk mokesčius moka ne vien darbuotojas, moka ir darbdavys. Mokesčiai nueina „Sodrai“, privalomajam sveikatos draudimui, prisideda ir gyventojų pajamų mokestis“, – mintis dėstė verslininkas.
Jo teigimu, padidinus minimalią algą tik 50 litų, žmogus praktiškai to padidėjimo net nepajus, nes didelė dalis sumos liks mokesčiams. Todėl esą ir kyla klausimas, kas iš tiesų laimi, padidinus minimalią algą.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė sakė, kad padidinus minimalią algą, padidėtų ne tik „Sodros“, bet ir valstybės biudžetas. „Tačiau negalima teigti, kad minimali alga didinama vien dėl to, jog reikia užlopyti biudžetų skyles. „Sodros“ biudžeto padidėjimas dėl minimalios algos pakėlimo būtų labai nedidelis“, – tvirtino L. Nagienė.

MOKESČIUS BŪTINA
PERSVARSTYTI
L. Nagienė mano, kad minimali alga turi didėti ne 50 litų, o iki 1 000 litų. Tuomet galbūt pavyktų bent šiek tiek pristabdyti emigraciją iš Lietuvos. Šiuo metu esą sunku pasakyti, kiek gyventojų gauna tik minimalią algą, nes nėra tokios programos, kuri tai paskaičiuotų.
A. Balčiūno įsitikinimu, norint pajusti realų minimalios algos padidėjimą, būtina persvarstyti ir kitus priskaitomus mokesčius.
„Norint, kad darbuotojas realiai pajustų minimalios algos padidinimą, kartu turėtų didėti ir neapmokestinamasis pajamų dydis, nes kitaip nėra prasmės to daryti. Dabartiniai mokesčiai ir taip pakankamai dideli, o naudos – jokios. Įdomu, ar kas nors pajuto geresnį nemokamą medicininį aptarnavimą, atsiradus privalomajam sveikatos draudimui?“ – retoriškai klausė A. Balčiūnas.

RINKIMINIAI TRIUKAI
V. Vilimienė įsitikinusi: valdžios vyrų bandymas teisintis, kad valstybė minimalios algos padidinti negali, nes nuo kitų metų reikia atkurti buvusias pensijas, – tik priešrinkiminis pasirodymas.
„Jie nori įsiteikti pensininkams, nes taip tikisi laimėti rinkimus. Iš tiesų yra neteisingai priešpastatyti du gyventojų sluoksniai. Būtina spręsti minimalios algos padidinimo klausimą, nenuskriaudžiant nei vienos, nei kitos pusės“, – teigė profsąjungų lyderė.
Kitaip Lietuvos gyventojai dar sparčiau bėgsią iš šalies, nes gaunantieji minimalią algą yra priversti skursti.
„Ir toliau lieku prie savo nuomonės, kad minimali alga turi siekti 1 500 litų. Tikimės, kad pagaliau mus išgirs ir valdžios vyrai. Tam ir rengiame mitingą, kuris turėtų būti taikus. Profsąjungos niekada neskatino riaušių ir pasisako tik už taikų problemų sprendimą“, – pabrėžė V. Vilimienė.
A. Balčiūnas įsitikinęs, kad mitingas gali tik atkreipti valdžios dėmesį, bet realiai vargu ar ką nors pakeis, nes susitarti dėl minimalios algos galima tik derybomis.

ĮSPĖJA APIE RIZIKAS
Ketinimą 50 litų padidinti minimalią algą kol kas palankiai vertina tik pati Vyriausybė. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė tai vadina bandymu įsiteikti profsąjungoms prieš Seimo rinkimus.
„Siūlyčiau valdžiai eksperimentą – pusmetį visai atsisakyti reguliuoti MMA. Esu įsitikinusi, kad mažiausios algos lygis nesmuktų, greičiau net sumažėtų ją gaunančių žmonių skaičius“, – viename iš interviu sakė Laisvosios rinkos instituto vadovė. Tačiau ji įspėja: jei MMA būtų padidinta daugiau, tarkime, šimtu litų, tuomet tikrai jau gali būti skaudžių padarinių – padidėtų nedarbas, ypač tarp nekvalifikuotų ir mažą patirtį turinčių asmenų. R. Vainienė primena, kad kai kurios asociacijos siūlo rūpintis darbuotojais ne tik keliant MMA, bet ir didinant neapmokestinamąsias pajamas. Dėl to padidėtų visų darbuotojų realiosios pajamos, o tada darbdaviams galėtų sumažėti spaudimas didinti algas.
Profsąjungų teiginį, kad toks verslas, kuris neįstengia net ir 100 litų padidinti MMA, geriau bankrutuotų, R. Vainienė vertina skeptiškai. „Profesinių sąjungų vadai negalvoja apie bedarbius. Bedarbių profesinių sąjungų juk nėra. Tačiau kaimuose ir miesteliuose neretai verslas nepajėgus mokėti aukštesnio nei MMA atlygio. Kitas pasirinkimas būtų tik nedarbas arba emigracija. Valstybė priversta šiems žmonėms mokėti pašalpas. Gal tuomet profesinės sąjungos sutiktų mokėti ir pašalpas darbą tokiose įmonėse praradusiems žmonėms?“ – interviu spaudai ironizavo ekonomistė.
Nuotr. iš redakcijos archyvo: V. Vilimienės teigimu, darbininkai nebegali tylėti ir privalo apginti savo teises.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto