Bedarbių gretas gali tekti papildyti ir keturioms dešimtims rajono mokytojų. Nuo naujųjų mokslo metų švietimo įstaigose nebegalės dirbti žmonės be pedagoginio išsilavinimo. Jei mokytojai turės teisę dėstyti tik savąjį dalyką, kandidatų į bedarbius bus jau per šimtą. Jų vietas yra pasiruošę užimti tokį išsilavinimą turintys, bet kažkada mokyklas palikę mažeikiškiai, kurie dėl sunkmečio neteko darbo.
BUVO DUOTAS TERMINAS
Pagal prieš porą metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą įsakymą, šiemet mokyklose nebegalės dirbti žmonės, neturintys pedagoginio išsilavinimo.
Į šią kategoriją patenka ir turintieji vidurinį išsilavinimą, ir tie, kurie turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau ne pedagoginį. Pavyzdžiui, lituanistas, baigęs lietuvių filologiją viename iš universitetų, negalės dirbti švietimo įstaigoje, kol nebaigs tęstinių pedagogikos žinių studijų.
Švietimo skyriaus duomenimis, tokių mokytojų Mažeikių rajone – arti keturiasdešimties. Daugiausia jų yra Sodų vidurinėje mokykloje – septyni, po keturis „Ventos“, Pavasario, Kalnėnų vidurinėse mokyklose bei Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje, vienu mažiau Senamiesčio pagrindinėje mokykloje, kitose švietimo įstaigose – po vieną ar du. Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ paaiškino, kad švietimo įstaigose pedagoginio išsilavinimo neturinčių žmonių atsirado tada, kai dėl geresnių atlyginimų privačiame sektoriuje mokyklos pajuto pedagogų stygių.
„Yra einama prie to, kad mokytoju turi dirbti mokytojas, baigęs pedagogikos universitetą. Tik tuo atveju galime kažko pasiekti, kai kiekvienas dirba pagal savo specialybę. O dabar… Gydytojas vadovauja susisiekimui, mokytojai – statyboms, o statybininkas – mokyklai,“ – samprotavo vedėjas.
KALTI PATYS
PEDAGOGAI
Kai prieš porą metų Vyriausybė priėmė nutarimą, leidžiantį mokyklose dirbti tik pedagoginį išsilavinimą turintiems žmonėms, vieni mokytojai suskubo tęsti studijas, kiti delsė.
Pasak A. Stonkaus, visi mokytojai apie tokį reikalavimą buvo įspėti ir Švietimo skyriaus, ir mokyklų vadovų. Pastarieji sako, kad šiandienos situacija susidarė dėl pačių mokytojų kaltės.
„Mokytis nenorėjo, kada buvo galimybė, o dabar turi milijonus pretenzijų. Reikėjo mokytis, o ne dūsauti,“ – kategoriškai nukirto Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus ir priminė, kad kvalifikacijai kelti įstatymo sudarytojai numatė dvejus metus.
Kalnėnų vidurinės mokyklos direktorė Regina Arbatauskienė paaiškino, kad kiekvienas mokytojas galėjo laisvai apsispręsti dėl savo darbo ateities.
„Skatinu juos tobulintis, mokytis niekada ne vėlu. Labai pasidžiaugiau, kad mokėsi net tos mokytojos, kurios buvo vaiko priežiūros atostogose,“ – sakė direktorė.
Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius, kalbėdamas apie mokykloje dirbančius du pedagoginio išsilavinimo neturinčius pavaldinius, „Santarvei“ sakė: „Gal tikėjosi, kad keisis įstatymai. O gal ir keisis…“
„Mokytojai galvojo: priims, nepriims tą nutarimą. Vis buvo kalbama, kad mokytojų trūksta ir trūks…“ – kolegai pritarė Sodų vidurinės mokyklos direktorė Birutė Liutkuvienė.
TOBULINOSI
IR BŪRELIŲ
VADOVAI
Norėdami dirbti švietimo įstaigose pedagoginių žinių turėjo įgyti ir užklasinę veiklą organizuojantys darbuotojai. Apie penkiasdešimt žmonių, vadovaujančių mokyklų būreliams, Švietimo centre jau išklausė pedagoginių žinių minimumo kursus.
Švietimo centro vadovas Viktoras Prokopčukas „Santarvei“ paaiškino, kad šie žmonės nuo kitų mokslo metų pedagogais dirbti negalės, bet popamokinei veiklai organizuoti įgytos žinios tinka.
Kursus baigę mažeikiškiai be problemų galės dirbti ir kitose rajono papildomo ugdymo įstaigose.
Pasak Švietimo centro direktoriaus, jie darę apklausą, ar būtų norinčiųjų lankyti psichologinių žinių minimumo kursus, tačiau tokių atsiradę tik du.
„Jei bus poreikis, jei sutiks čia važinėti dėstytojai iš universiteto, reikės bandyti organizuoti studijas,“ – planavo V. Prokopčukas.
TIKISI ĮSTATYMO
SUŠVELNINIMO
Tarp minėto pedagoginio išsilavinimo neturinčiųjų keturiasdešimtuko esama ir tokių mokytojų, kurie dar studijuoja ir po metų ar dvejų turės teisę dirbti pedagoginį darbą. Deja, pagal šiandien galiojančią tvarką, jų rugsėjo 1ąją mokykloje neturėtų būti.
„Psichologinių pedagoginių žinių reikia. Bet yra žmonių, kurie sugeba dirbti, jiems galėtų dar leisti išsilaikyti, taikyti kažkokias išimtis,“ – svarstė B. Liutkuvienė.
Naujo nutarimo išaiškinimo tikisi ir Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus. Jis minėjo apie skirtingas pedagoginio išsilavinimo neturinčių mokytojų kategorijas ir sakė tikįs, kad nuostatos bus sušvelnintos tebestudijuojantiems mokytojams ir tiems, kurie švietimo įstaigoje dirba jau daugiau kaip penkiolika metų.
DAR DERINS
SU MINISTERIJA
Penktadienį pas švietimo ir mokslo ministrą vyksta Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė su kolegomis. Vizito tikslas, jos žodžiais tariant, – apginti „žmogiškąjį faktorių“.
„Žiūrint dėl kokių priežasčių mokytojai nespėjo įgyti kvalifikacijos: jei piktybiškai nevažiavo tobulintis ir nenorėjo tų pedagoginių žinių, tada gal ne vieta jam mokykloje dirbti… O iš tikrųjų Vyriausybė apsukriai vykdo savąją mokytojų mažinimo programą,“ – savo nuomonę išsakė pedagogė.
Ta programa, pasak J. Čejauskienės, tai Pasaulio bankui duotas pažadas, kad 2012 metais šalyje dirbs tik 32 tūkst. mokytojų – dvidešimčia tūkstančių mažiau nei būta.
Ji bijo, kad neišsipildytų dar vienas valdžios ruošiamas scenarijus: aukštąjį pedagoginį išsilavinimą turintys pedagogai galės dėstyti tik savo srities dalyką. Rusų kalbos mokytojo diplomą turintis pedagogas kūno kultūros dėstyti nebegalėtų…
„Tai kirstų dar skaudžiau. Mūsų rajone būtų jau per šimtą žmonių. Ypač kaimo mokyklėlėse, kur mokytojai dėsto daugiau dalykų, pavyzdžiui, istorikas moko dar ir geografijos, ir pilietinio ugdymo,“ – dėl mokytojų ateities baiminosi J. Čejauskienė.
Ginti pedagoginio išsilavinimo neturinčių mokytojų susiruošusi profesinių sąjungų atstovė pripažįsta, jog, kita vertus, pedagogikos žinios mokytojaujant yra būtinos, o jų įgyti laiko buvo duota pakankamai.
PAŠAUKIMAS… GRĮŽTA
Pedagoginį pašaukimą pastaruoju metu vis dažniau prisimena mokytojo profesiją įgiję, bet šio darbo nedirbantys žmonės.
Mažeikių darbo biržos duomenimis, bedarbių gretose yra 45 pedagoginį išsilavinimą turintys mažeikiškiai. Dauguma jų tikisi rasti vietą švietimo įstaigose.
Švietimo skyrius jau yra sulaukęs dvidešimties buvusių pedagogų prašymų grįžti dirbti į mokyklą. Pedagogo išsilavinimą turinčių bedarbių klausimų, ar nėra laisvų darbo vietų, sulaukia ir švietimo įstaigų vadovai.
„Mokytojo darbas pradeda įgyti didelę reikšmę. Nebėra kitų darbų, o mokytojai turi užtikrintą darbo vietą ir atlyginimą,“ – įsitikinęs A. Stonkus.
Kalnėnų vidurinės mokyklos direktorė R. Arbatauskienė džiaugėsi, kad į mokyklą grįžta vyrai – tarp moksleivių daug berniukų, tad vyriškas pavyzdys būtinas.
J. Čejauskienė „Santarvei“ sakė, jog iš mokyklų į verslą daugiausia išėjo užsienio kalbų mokytojų – dirbti vertėjais.
„Firmos išmetė juos į gatvę, tad jie jau nori grįžti į mokyklą. Manyčiau, kad jiems vėl reikėtų pedagogikos kurso. Jie nebeturi įgūdžių, pasikeitė ir vaikai, ir žinios, vaizdas kitas, ugdymo programos kitos. Tokie žmonės jau naujokai mokykloje. Kodėl mokyklų direktoriai ima pamokų? Jie vadybininkai, bet nenori prarasti pedagoginės kvalifikacijos,“ – svarstė J. Čejauskienė.
SAUGO
TURIMAS VIETAS
Atsiradus laisvų vietų, į miesto mokyklas turėtų grįžti mokytojai, dabar važinėjantys į kaimo švietimo įstaigas. Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus prognozuoja, jog tai realu dar ir dėl to, kad mokytojams nebebus kompensuojamos kelionės išlaidos.
Tuo tarpu kaimo mokyklų vadovai ramūs – esą mokytojai kaip važinėjo, taip ir važinėsis. Žmonės stengiasi išsaugoti darbo vietas.
Viekšnių gimnazijos direktorius R. Gricius tvirtina, jog į Viekšnius mokytojai važinėja ne dėl darbo stygiaus, o dėl noro dirbti šioje gimnazijoje.
Į Sedos Vytauto Mačernio gimnaziją važinėja 9 mokytojai: du iš Plungės, likusieji – iš Mažeikių.
„Vis atsiklausiu, ar žada ir toliau važinėti. Nė vienas nežada keisti darbovietės,“ – susiformavusiu kolektyvu džiaugėsi gimnazijos direktorė G. Gricienė.
Ji sakė pastebėjusi, kad mokytojų stygiaus nebėra, jei reikėtų pedagogo – rasti lengva.
Nuotr. iš redakcijos archyvo: Jei ministerija nepakeis nuostatos dėl pedagoginės kompetencijos, kai kurių mokytojų laukia nemalonios permainos.
