Sumažėjus pirkėjų, turgavietės prekeiviai mėsos kainų didinti kol kas neketina. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Mėsos produktų pirkėjų sumažėjimas turgavietėse nereiškia, kad ši produkcija jau brango. Tačiau mažeikiškiai mėsos perdirbėjai vieningi: pasaulyje brangstant žaliavai – kainų didėjimo neišvengsime.
Tai tik laiko klausimas.
Didėja paklausa – brangsta žaliava
Dar praėjusių metų pabaigoje šalies perdirbėjai prognozavo, kad sausį brangs mėsa ir jos produktai — 10 ar net 15 procentų. Tai aiškinama mėsos trūkumu visoje Europoje, nes vis daugiau mėsos suvalgoma Kinijoje. Į ją išvežama daug pigių kiaulienos produktų, todėl mėsos sandėliai Europoje tuštėja.
Kad brangsta žaliava, kalbėdamasis su „Santarve“, akcentavo ir UAB „Vigesta“ direktorius Darius Matiukas. Pasak jo, įmonė gamyboje nenaudoja pigios lenkiškos produkcijos, didžiąją dalį atsiveža iš Belgijos bei Vokietijos. Tiekėjai savo žaliavą subrangino praėjusių metų antrąjį pusmetį, ir ne keliais, bet – keliasdešimčia procentų.
„Dar nebranginome savo produkcijos, bet jeigu ir toliau tiekėjai taip sparčiai brangins žaliavą – mums kito kelio nebeliks“, – įsitikinęs D. Matiukas.
Jam antrino ir UAB „Mažeikių mėsinė“ direktorius Remigijus Petraitis. Įmonės vadovas „Santarvę“ informavo, kad pastaruoju metu ir jų įmonė pajautė žaliavos pabrangimą – labiausiai pasaulio makroekonomiką veikia Kinijos įsijungimas į Europos importo sistemą.
Pasak R. Petraičio, paskutinėmis žiniomis iš Briuselio, Kinija šiais metais planuoja iš Europos išsivežti 1,5 milijono tonų kiaulienos – tris kartus daugiau nei prieš porą metų. Anot direktoriaus, tereikia 2–3 savaičių, kad kainos susiniveliuotų automatiškai, nes mes esame vieninga erdvė ir mus sieja bendra ekonomika.
Pasak pašnekovo, per dešimt įmonės veiklos metų nėra taip buvę kaip šiemet. Buvo susidariusi tokia tendencija, kad atvėsinta kiauliena vasarą pabrangdavo, o žiemą – atpigdavo, tačiau šią žiemą kiauliena ne tik kad neatpigo, bet net dar ir pabrango.
„Kad ir kaip būtų nepopuliaru, ar ne visi norėtume tuo tikėti, galiu patvirtinti, kad žiūrint į makroekonomikos tendencijas – jau pavasarį turėtume sulaukti kainų kilimo“, – patikino R. Petraitis ir pridūrė: – Taip pat ir mūsų įmonė nebegalės išsilaikyti nebranginusi savo produkcijos“.
Mėsos pirkėjų mažėja
Ne kokios nuotaikos vyrauja ir turgavietėse. Prekeiviai kol kas stengiasi išlaikyti stabilias kainas, tačiau išgyventi tampa vis sunkiau, nes pirkėjų mažėja. Tai pastebėjo ir „Santarvė“, praėjusį šeštadienį apsilankiusi centriniame turguje.
Mėsos produktais prekiaujantys žmonės tikino, kad pirkėjų mažėjimas pastaruoju metu – jau tapo tendencija. Jeigu jų ir yra, tai perka itin mažais kiekiais.
„Dažniausias pirkimas – pora šimtų gramų, ir viskas… O kartais taip gaila palieka tų senučių, kad atiduodu už dyką“, – prisipažino turgaus prekeivė.
Viena iš prekiautojų pasiguodė, kad tokio pirkėjų sumažėjimo per dvidešimt savo darbo metų negalėjusi tikėtis.
„Tokia situacija kelia didžiulį nerimą ne tik man, bet ir visiems mėsos prekiautojams“, – teigė ilgametė turgaus prekybininkė.
Turgelio Naftininkų gatvėje mėsos pardavėjai taip pat nesidžiaugia situacija. Mėsos gaminiais prekiaujanti Danutė Girininkienė „Santarvei“ sakė, kad po švenčių pirkėjų antplūdis baigėsi. Prekyba buvo suaktyvėjusi, kai per Kalėdas ir Naujuosius metus sugrįžo užsienyje gyvenantys mažeikiškiai.
O dabar, pasak prekybininkės, vėl bus savotiškas štilis iki pavasario švenčių.
Ir šviežios mėsos, ir rūkytų mėsos gaminių turgaus prekeiviai vieningai tvirtino: žiemą, prasidėjus šildymui, visuomet sumažėja pirkėjų ir sumenksta jų perkamoji galia. Dauguma prekybininkų tiki, kad užklupęs sąstingis vasaros laikotarpiu turėtų atsigauti.
Kainas stengiasi išlaikyti
Mažeikiškiai pirkėjai pastebi, kad sausio pradžioje kai kurios kategorijos mėsos kainos vadinamajame turgelyje buvo šoktelėjusios. Tačiau greitai jos sugrįžo į buvusį lygį, nes pirkėjai jos nebeišpirkdavo. Prekeiviai teigė, kad šiuo metu jie stengiasi kuo ilgiau išlaikyti stabilias kainas.
Pavyzdžiui, šeštadienį karštai rūkytos naminės dešros kilogramą turgaus lankytojai galėjo nusipirkti už 19 litų, šaltai rūkytos – už 20 litų, už kumpinę su lašinukais prekeiviai prašė 22 litų, kumpinę be lašinukų – 23 litų. Rūkytos šoninės kilogramas kainavo iki 18,5 lito, rūkytų lašinių – 14 litų.
Kad rūkytų mėsos gaminių kainos kol kas nesikeičia, „Santarvę“ patikino Joniškyje įsikūrusios įmonės savininkė Valerija Kazimeraitienė. Įmonės pagrindinis žalios mėsos tiekėjas yra „Mažeikių mėsinė“, ir kol ji nebrangina žaliavos, įmonė kelti kainų neketina.
„Kol kas nerimauti mūsų pirkėjai neturėtų“, – patikino pašnekovė.
Kol kas nebrangsta ir šviežia mėsa. Pavyzdžiui, šeštadienį turguje už maltos kiaulienos kilogramą buvo prašoma nuo 11 iki 12 litų, kumpio – nuo 12 iki 13 litų, nugarinės – apie 16 litų. Sprandinė kainavo nuo 13 iki 14 litų, šonkauliukai – 10 litų , karka – nuo 6 iki 6,50 lito, kauliukai sriubai – iki 3 litų.
O štai skuodiškės bendrovės atstovas, prekiaujantis šviežia jautiena, teigė, kad įmonė kainas turėjusi ne didinti, o atvirkščiai – mažinti, nes pirkėjų kasmet sulaukiama vis mažiau. Kilogramą jautienos šoninės buvo galima įsigyti už 14 litų, kumpio bei karbonado – už 16 litų, išpjovų – už 30 litų.
Prekybos centrai – „ant ribos“
UAB „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis „Santarvę“ informavo, kad jau kurį laiką kiaulienos kainos jų parduotuvėse yra gana stabilios – tik kai kurios jautienos produkcijos kainos kito, bet labai nežymiai. Pašnekovas komentavo, kad kainų nestabilumą lemia itin padidėjęs mėsos išvežimas į Kiniją.
„Todėl natūralu, kad ateityje mėsos paklausa gali išaugti dar labiau“, – spėjo jis.
UAB „Palink“ „Iki“ prekybos tinklo atstovas spaudai Valdas Lopeta tvirtino, kad praėjusiais metais šviežios kiaulienos supirkimo kaina buvo 15 procentų didesnė nei dabar. Anot jo, kadangi tinklui priklausančiose parduotuvėse mėsos ir jos produktų kainos nebuvo didinamos, prekyba įmonei buvo nuostolinga.
„Metų pradžioje nusistovėjusios mažesnės supirkimo kainos po truputį leidžia išsitiesti“, – teigė V. Lopeta, tačiau kiek laiko užtruks tokia „pasitaisiusi“ situacija, atsakyti nesiryžo.
„Maximos“ prekybos tinklų specialistė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė „Santarvei“ komentavo, kad lyginant su praėjusių metu sausio mėnesiu, šiuo metu įmonė iš mėsos perdirbėjų kiaulieną perka net 25 procentais brangiau. Pasak specialistės, nuo praėjusių metų gruodžio vidurio nedidelė dalis kiaulienos ir jautienos gaminių pabrango iki 10 procentų. Šiuo metu vyksta derybos su tiekėjais, kad kaip ir anksčiau, būtų galima kuo ilgiau išlaikyti stabilesnes kainas.
Kainą lemia daug dalykų
Mėsos prekiautojai teigė, kad kainas sunku prognozuoti, nes jas lemia daug dalykų.
Kelmės rajono bendrovės produkcija turguje prekiavęs Artūras (pavardės nurodyti nenorėjo) teigė, kad gaminių kainoms labai atsiliepia kuro sąnaudos. Pasak jo, įmonė iki šiol nebrangino mėsos produktų, bet nežinia, kaip bus ateityje – priklausys nuo kuro kainų.
„Kai tenka suvažinėti šimtus kilometrų, susidaro nemažos išlaidos kurui. Esant tokiai situacijai, nedidinti kainų – itin sunku“, – teigė pašnekovas.
Mažeikiuose dirbančios įmonės vadovas pasidžiaugė, kad įmonė vietinė ir bent kurui nereikia labai išlaidauti.
Prekiautojai pasiguodė priklausantys ir nuo prekybos centrų. Esą jeigu jie ir toliau prekiaus įvežtine produkcija, turguje šviežios mėsos prekiautojų laukia visiškas žlugimas.
„Suprantama, kad lenkiška kiauliena yra pigesnė, tad prekybos centrai gali vilioti pirkėjus, o mes, prekiaujantys lietuviška skerdiena, „liekame už borto“ ir su didžiuliu minusu“, – sakė savo skerdyklą turinti Regina K. (pavardė redakcijai žinoma).
Mėsos prekeiviams žalią šviesą išlaikyti stabilias kainas uždega kiaulių augintojai. Prekiautojai vienareikšmiškai tvirtino: kol kiaulių augintojai žaliavos kainų nedidina, tol jie gali prekiauti pigiau.
Mėsos augintojai nebrangina
Viekšniškis Kęstutis Nacys, auginantis per 300 kiaulių, tikino, kad nėra lengva užsiimti kiaulininkyste. Pasak jo, gerai buvo tuomet, kai grūdai kainavo 300 litų už toną.
Pašnekovas tikino, kad jis savo užaugintų kiaulių nebrangina, o parduoda jau kurį laiką ta pačia kaina: nuo 4,20 iki 4,60 lito už gyvo svorio kilogramą.
Krakiškis Alvydas Juška, keturių šimtų kiaulių ūkio šeimininkas, nemato priežasties branginti skerdienos. Pasak jo, nesvarbu, kad gana nemažai kainuoja užauginti lietuvišką kiaulę, bet kad galėtum kelti kainas, pirmiausia turi būti itin didelė mėsos paklausa.
„Nieko kol kas nežadu branginti“, – patikino kiaulių augintojas ir pridūrė, kad kainų didinimas naudingas tik perpardavinėtojams ar prekybos centrams.
Gyvulių augintojas tirkšliškis Kazys Stonkevičius nusivylęs ūkininkavimo politika Lietuvoje.
Ūkininkas dėstė, kad šiandien yra naudingiau pardavinėti mažus veršelius iki 100 kilogramų, nei auginti bulius iki 500–600 kilogramų. Mat už veršelius supirkėjai moka apie 12 litų už kilogramą, o už kelių šimtų kilogramų jaučius jis tegaunąs nuo 5,20 iki 5,60 litų už kilogramą.
Gyvulių augintojas „Santarvei“ sakė, kad jautienos supirkimo kainos jau kuris laikas nesikeičia. Tirkšliškis taip pat argumentuoja, kad mūsų lietuviška jautiena, kaip ir kiauliena, yra nereikalinga Lietuvoje – esą mes geriau įsivežame įtartinos kokybės užsienietiškos skerdienos.
„Argi čia kokia paslaptis, juk žinome, kokie vyksta karteliniai susitarimai ne tik prekybos centruose, bet ir tarp mūsų vietinių perpardavinėtojų. Todėl dėl kainų kilimo nereikėtų kaltinti gyvulių augintojų“, – komentuoja ūkininkas.
