Būti iniciatyviam ir išlaviruoti tarp kaimo gyventojų poreikių – sudėtingas uždavinys ne vienam kaimo bendruomenės pirmininkui. Ne kiekvienas pajėgus jį ir išspręsti. Gal dėl to iš 25 rajone registruotų bendruomenių, aktyviai veikiančių tėra ketvirtadalis.
PASIGENDA INFORMACIJOS
Pievėnų bendruomenė įsikūrė prieš porą metų. Pasikalbėjus su kai kuriais kaimo gyventojais paaiškėja, kad ne visi patenkinti bendruomenės veikla. Žmonės pasigenda informacijos ir viešumo. Tarkim, kam skirta tūkstantis litų, numatyti bendruomenės centro remontui.
Gyventojai nurodę ir tikslią vietą, kur esą turėjęs įsikurti bendruomenės centras – viename namo galų prieš bažnyčią. Kodėl, užuot sutvarkius medicinos punktą, pinigai skirti mokyklos nebenaudojamai salei, nesuprato pievėniškiai.
Užsukę į medicinos punktą radome bendruomenės slaugytoją Janiną Vaičkuvienę ir porą moterų, atėjusių susileisti vaistų. Punkto termometras rodė vos +3 laipsnius.
Po reorganizacijos mokykla atsisakė jai priklausiusio pastato, kurio viename gale įsikūręs ir punktas. Patalpos tapo nebešildomos.
Slaugytoja sakė, kad elektriniu šildytuvu prišildyti nemažą kambarį nėra paprasta. Ji baiminasi, kad gali sunaudoti daug elektros, o punktas ir taip sunkiai laikosi. Kaimo gyventojai nelinksmai juokavo: pavojinga eiti į punktą sveikatos tikrinti, gali dar labiau susirgti. J. Vaičkuvienė sakė kambarį labiau prišildanti tik tuomet, kai laukiama pediatro.
Pievėniškiai spėjo, kad galbūt medicinos punkto problemą padėtų išsiaiškinti bendruomenė.
KETINA ATSISAKYTI PAREIGŲ
Nuo įsikūrimo pradžios bendruomenei vadovauja Rūta Končiutė. Ji sakė kol kas esanti oficiali pirmininkė, bet greitai ketina šių pareigų atsisakyti.
Pirmininkė sakė vis delsusi kviesti visuotinį bendruomenės narių susirinkimą, kol negavo atsakymo iš Kultūros ministerijos apie laimėtą projektą.
Kai vėliau kalbėjome telefonu, ji sakė sulaukusi rašto, kad Kultūros ministerija skyrė 2500 litų Velykų apeigų drabužiams atnaujinti. Tad susirinkimą žadėjo kviesti šią ar kitą savaitę.
„Per daug skausmo“, – susigraudino R. Končiutė, paklausta, kodėl ketina atsisakyti bendruomenės pirmininkės pareigų. Anot jos, žmonės ne visada įvertina pastangas.
Pirmininkė paaiškino, kad bendruomenės centrui įrengti prie bažnyčios nebuvo gautas leidimas. Tirkšlių seniūnui patarus, bendruomenės centrą nutarta įkurdinti mokyklos nebenaudojamame pastate, nes tada didesnė tikimybė apsaugoti jį nuo langų išdaužymo.
Savivaldybės finansuoto projekto pinigai buvo su tiksline paskirtimi – bendruomenės centro remontui, tad to tūkstančio litų nebuvo galima panaudoti medicinos punkto remontui, paaiškino pirmininkė.
R. Končiutės nuomone, salę būtinai reikėjo tvarkyti, nes sienos atrodžiusios baisiai. Persakius žmonių nuomonę, kad remontas dar nebuvo būtinas, ji pridūrė, kad norint visada rasi priekaištų.
Pasak pirmininkės, likę pinigai buvo panaudoti kelionei pas žinomą vaistininkę J. Balvočiūtę, fotoalbumui ir nuotraukų darymui.
R. Končiutė sakė, kad prirašyta daug prašymų Savivaldybei ir takai nuolat minami, kad Pievėnams būtų skirtas kultūros darbuotojas, kuris galėtų pasirūpinti vaikų ir suaugusiųjų užimtumu.
Anot pirmininkės, kaimo žmones sunku sukviesti į susirinkimus, gal tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl trūksta informacijos. „Skelbimų žmonės neskaito. Kai šauki susirinkimą, ateina dešimt žmonių. Negaliu aplėkti visų kiemų ir asmeniškai pakviesti“, – sakė ji, pripažinusi, kad informacijos gal ir trūksta.
VIETOJ PALAIKYMO SULAUKIA PYLOS
Praėjusių metų pabaigoje Tirkšlių seniūnas Pievėnų bendruomenės pirmininkę apdovanojo už gerą darbą su žmonėmis.
Savivaldybės vyr. specialistė darbui su jaunimu ir nevyriausybinėmis organizacijomis Loreta Rubežienė sakė, jog jai dažnai būna gaila nepelnytai puolamų bendruomenės pirmininkų. Pasak jos, žmonės bendruomenės veiklą kartais supranta iškreiptai: pirmininkas ir taip užsikrauna didžiulę veiklos naštą, o dar ir renginius privalo organizuoti.
„Žmonės noriai dalyvauja renginiuose, bet padėti juos organizuoti ne visada skuba. Geriau pastovi už kampo ir stebi, ar išeis kas. Jeigu pavyksta – gerai, o jei ne – tai gali ir gerklę perplėšti“, – sakė L. Rubežienė
Anot specialistės, reikia džiaugtis, kad pirmininkai bendruomenės labui dirba visuomeniniais pagrindais: negaudami už tai atlyginimo. Ji paminėjo Užlieknės bendruomenės pirmininką, kuris ėmėsi didžiulės atsakomybės – įdarbinti nepilnamečius, nors tam ne visada ryžtasi ir darbdaviai. Tačiau vietoj dėkingumo iš kaimo žmonių sulaukęs priekaištų, kad ne tuos įdarbinęs.
„Žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad bendruomenės pirmininkas – visagalis“, – sakė Loreta Rubežienė.
Anot jos, žmogaus iniciatyvą reikia palaikyti, nes jis ir taip pavargsta lakstydamas, įrodinėdamas, prašydamas.
Specialistė sakė, kad Pievėnų bendruomenės pirmininkė pateikė nemažai projektų. Dabar gavo pinigų iš Kultūros ministerijos Velykų persirengėlių drabužiams atnaujinti.
„Kai esi puolamas, nebelieka stimulo dirbti“, – mano L. Rubežienė.
KOMPIUTERIO IR PINIGŲ NEPAKANKA
Specialistė spėjo, kad aplinkinių puolimas ir nesupratimas kartais būna viena iš priežasčių, kodėl sunku žmones išjudinti aktyviai veiklai. Iš 25 rajone registruotų bendruomenių aktyviai veikia kokios 6–7.
Kai kurių bendruomenių veikla apmiršta ir nepasitvirtinus lūkesčiams. Prasidėjus bendruomenių kūrimo bumui, kaimo žmonės manė, kad gaus pinigų, kompiuterį ir – apvers pasaulį.
„Žmonės tikėjosi, kad įregistruos bendruomenę ir pradės plaukti pinigai“, – sakė L. Rubežienė. Pasirodė, kad to nepakanka.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
