Kaupti maksimaliai renkasi gaunantys ir mažesnes pajamas

Šiuo metu nusprendusių senatvės pensijai kaupti papildomai mokant į pensijų fondus, gauna iki 2 tūkst. litų pajamų per mėnesį, rodo „Sodros“ statistika. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

66,4 proc. pensijų fondų sistemos dalyvių, šiuo metu nusprendusių senatvės pensijai kaupti papildomai mokant į pensijų fondus, gauna iki 2 tūkst. litų pajamų per mėnesį, rodo „Sodros“ statistika.

Sprendimas – iki lapkričio pabaigos

Palyginimui: iš viso pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 560 tūkst., arba 69 proc., mažiausias, 2 tūkst. litų per mėnesį nesiekiančias pajamas turinčių gyventojų.
„Nepasitvirtino pensijų fondų sistemos skeptikų abejonės, kad naujoji pensijų kaupimo sistema yra orientuota išskirtinai į turtinguosius visuomenės sluoksnius, o mažas pajamas gaunantiems gyventojams pritrūks ir ryžto, ir lėšų tinkamai ja pasinaudoti. Šiandien matome, kad gyventojai nori rūpintis savo senatve patys, o tai, kad papildomai mokėti į pensijų fondus renkasi skirtingas pajamas gaunantys žmonės, dar kartą patvirtina sistemos reikalingumą“, – sako Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Pasak jo, artimiausiu metu didelių pokyčių dalyvių turtinėje sudėtyje taip pat neturėtų būti. Per Seimo nutarimu pratęstą laikotarpį kaupti mokant papildomai į pensijų fondus nuo kitų metų turėtų suspėti pasirašyti visi, jau anksčiau apsisprendę.
Rinktis vieną iš trijų variantų – kaupti papildomai mokant savanoriškas įmokas, stabdyti kaupimą arba nieko nekeisti – gyventojai gali ne tik per likusius vasaros mėnesius, bet iki lapkričio 30 d.

Leidžia sukaupti kapitalą papildomai pensijai

Pastebima, kad vidutines ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai sudaro proporcingai mažesnę dalį tiek papildomai mokėti jau pasiryžusių, tiek apskritai pensijai kaupiančių gyventojų.
Šiuo metu pensijų fondų sistemoje gaunančiųjų 2–3 tūkst. litų mėnesines pajamas yra apie 15,63 proc., arba 127 tūkst., o tarp maksimalų kaupimą pasirinkusiųjų – 18,1 proc. Dalyviai su didesnėmis nei 3 tūkst. litų pajamomis sudaro 15,68 proc. visos sistemos kaupėjų, tiek pat, kiek ir nusprendusiųjų kaupti papildomai – 15,6 proc.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija primena, kad pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.
Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos.
Pernai, priėmus įstatymų pakeitimus, metų pabaigoje buvo patvirtinta naujoji pensijų kaupimo tvarka, kuri numato galimybę mokėti papildomas įmokas ir gauti paskatinamą valstybės subsidiją, likti prie ankstesnio minimalaus kaupimo arba stabdyti kaupimą.
Gegužės duomenimis, 152 tūkst. iš jų jau apsisprendė mokėti papildomai įmokos dalį savo lėšomis.

One Reply to “Kaupti maksimaliai renkasi gaunantys ir mažesnes pajamas”

  1. vejas parašė:

    As pries,kad kaupti! Visi gyvename sekundes laike ir nieko nenusinesime Ten… Tiesiog gyvenkime ,mokedami uz ka reikia ir dziaukimes esamu gyvenimu… Kaupti,tai tas pats,kad atsisakyti teikiamu gyvenimo malonumu.Siandien esame,rytoj,nezinome? Kaupimas,tai-liga!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video