Perdirbėjai galėtų supirkti daugiau pieno iš šalies ūkininkų

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

2015 m. į Lietuvą buvo importuota 336 tūkst. tonų žaliavinio pieno – 21 proc. mažiau nei 2014 m., kai žaliavos importas siekė 426 tūkst. tonų.

Importo mastai didėjo

Iki Rusijos embargo žaliavinio pieno importo į Lietuvą mastai kasmet didėjo – 2012 m. mūsų šalis importavo 382 tūkst., 2013 m. – 403 tūkst. tonų natūralaus pieno. Du trečdalius pieno žaliavos lietuviai importuoja iš Latvijos, o likusį trečdalį – iš Estijos.
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ teigimu, esant palankiomis rinkos sąlygomis šalies perdirbėjams pradeda trūkti vietos gamintojų aukštos kokybės žaliavinio pieno. Todėl kasmet importuojama 300–400 tūkst. tonų žaliavos, nors šį kiekį galėtų nupirkti iš Lietuvos ūkininkų, jeigu tik tokio pieno atsirastų papildomai.

Tik 80 proc. viso perdirbamo kiekio – iš šalies ūkių

Pasak „Pieno centro“ direktoriaus Egidijaus Simonio, visas aukščiausios kokybės pienas, kuris primelžiamas Lietuvos ūkiuose, keliauja į šalies pieno perdirbimo įmones. Tačiau tai sudaro tik 80 proc. viso perdirbamo kiekio, nes apie 20 proc. žaliavos perdirbėjai dėl jo stygiaus turi importuoti.
„Pieno centro“ skaičiavimais, jeigu perdirbėjai kasmet surinktų papildomus 300–400 tūkst. tonų žaliavos iš vietos gamintojų, Lietuvos pieno ūkiai kasmet gautų papildomus 65–86 mln. eurų už supirktą kiekį, skaičiuojant pagal 2015 m. vidutinę kainą 215 eurų už toną. Stambiesiems tiekėjams vidutinė mokėta kaina už pieną pernai sudarė 266 eurus už toną, todėl stambieji tiekėjai už šį kiekį galėtų tikėtis iki 106 mln. eurų.

Žaliavinį pieną šalies ūkininkai pajėgūs pagaminti

Visą žaliavinį pieną, iš kurio pieno perdirbimo įmonės gamina sūrį, geriamąjį pieną, glaistytus sūrelius, varškę, sviestą, kefyrą ir kitus pieno produktus – šalies pieno ūkiai pajėgūs pagaminti Lietuvoje.
Tačiau, pasak E. Simonio, pieno perdirbėjams nuolat trūksta pieno žaliavos, nes dalį viso šalyje primelžiamo pieno lietuviai suvartoja savo reikmėms, nedidelė dalis žaliavos eksportuojama, o dalis žaliavinio pieno neatitinka kokybinių reikalavimų gaminant aukštos pridėtinės vertės gaminius.
„Todėl, esant aukštos kokybės žaliavinio pieno trūkumui, perdirbėjai priversti šios žaliavos dairytis pas kaimynus“, – sakė E. Simonis.

Kaimynams moka mažiau

Iš Latvijos ir Estijos gamintojų Lietuvos perdirbimo įmonės perka aukščiausios kokybės pieną iš stambių tiekėjų – ūkių, pagaminančių daugiau kaip 1,3 tonos žaliavinio pieno per dieną.
Pasak E. Simonio, pirkti žaliavinį pieną Latvijoje ir Estijoje kol kas apsimoka net įvertinus transporto kaštus. Šių šalių stambiesiems ūkininkams už aukštos kokybės žaliavinį pieną pernai mokėta 15 proc. mažesnė kaina nei tokio pat dydžio tiekėjams Lietuvoje.
Pernai Lietuvos pieno supirkėjai iš mūsų šalies stambiausių žaliavinio pieno tiekėjų pieną supirko vidutiniškai po 266, Latvijos – 224, Estijos – 236 eurus už toną.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*