SEB tyrimas: aiškiau suvokti prekių kainas eurais beveik pusmečio negana

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Gyventojai prieš įvedant eurą perskaičiuodami kainas iš litų į eurus klydo nedaug – apie 10 proc., tačiau praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumo dėl kainų eurais nepadaugėjo, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas.

Tik penktadalis respondentų skaičiuoja eurais

Tyrimo duomenimis, gyventojai tiksliau ėmė nurodyti ne pirmo būtinumo prekių kainas euras, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų, bet tikslumas nurodant kai kurių kasdienių maisto prekių – duonos, batono, sviesto, vištienos ar dešrelių – kainos sumažėjo.
Įvedus eurą tiksliau, palyginti su laikotarpiu iki euro įvedimo, kainas eurais nurodyti ėmė vyresnio amžiaus gyventojai ir tie, kurie nuolat seka savo išlaidas – pildo išlaidų žurnalą.
Remiantis gegužės pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, penktadalis respondentų visų prekių vertę jau apskaičiuoja tik eurais, 38 proc. dažnai perkamų prekių vertę jau apskaičiuoja eurais, rečiau perkamų – dar stengiasi perskaičiuoti į litus. Likę 42 proc. respondentų, prieš priimdami sprendimą pirkti, visų prekių ir paslaugų kainas dar perskaičiuoja į litus.

Kuo jaunesnis žmogus – tuo daugiau neaiškumų

Nurodant kainas eurais padidėjo tikslumas tų respondentų, kurie pildo išlaidų žurnalą t. y. nuolat stebi savo išlaidas. Tuo tarpu tokio žurnalo nepildantiems įvedus eurą aiškiau dėl kainų eurais nepasidaro.
Be to, pastebima, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo labiau jam nebeaiškios kainos eurais. Remiantis apklausos duomenimis, praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo datos, dėl kainų eurais daugiausiai painiavos jauniausiems – 15–19 metų gyventojams. Tuo tarpu vyresniems nei 60 metų žmonėms pradėjus atsiskaityti nauja valiuta kainos eurais pasidarė aiškesnės.

Išleidžiame daugiau

„Eurą mes jaukinamės, prisijaukiname. Prisijaukinimas didina tikimybę, kad įvedus eurą išleidžiame daugiau ir ne tik dėl to, kad kainos pasikeitė, išaugo, bet ir dėl tokių priežasčių, kad nebe taip atidžiai skaičiuojame, dėl to, kad mintyse prekes jau pabranginome (ir dėl to apvalinimo efekto, ir dėl to, kad dairėmės ir žiūrėjome, kiek kainuoja sviestas ne tik mūsų gamintojo, bet ir kitų gamintojų)“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
SEB banko užsakymu apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“.
Per pirmą etapą 2014 m. gruodžio 9–15 d. apklausti 1097, per antrą, kuris vyko 2015 m. gegužės 23–31 d., – 1011 gyventojų (15 m. ir vyresnių) iš įvairių šalies vietovių.
Respondentams pateiktas 35 prekių ir paslaugų sąrašas ir paprašyta nurodyti, kokia, jų manymu, yra tos prekės kaina.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*