Tyrimas: Lietuvoje pageidaujamo atlyginimo vidurkis siekia 728 eurus į rankas

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pradėjusi dirbti Y karta, t. y. 18–25 metų jaunuoliai, visose Baltijos šalyse iš karto tikisi gauti didesnę už vidutinę algą.

Tikisi gauti trečdaliu daugiau

Lietuvoje pageidaujamo atlyginimo vidurkis siekia 728 eurus į rankas.
Tyrimo duomenimis, pradėję karjerą 18–25 metų jaunuoliai Latvijoje vidutiniškai tikisi uždirbti 867 eurus, Estijoje – 948 eurus į rankas.
„Nors lietuvių, palyginti su latvių ir estų, lūkesčiai dėl pirmojo atlyginimo yra kukliausi, jie vis tiek nutolę nuo realybės. Lietuvoje pradėję dirbti jaunuoliai tikisi gauti trečdaliu daugiau negu yra vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje (554 eurai). Latvijoje lūkesčių atotrūkis pats didžiausias – pradėję karjerą latviai tikisi gauti atlygį, 44 proc. viršijantį šalies vidurkį, kuris šiuo metu siekia 600 eurų. Estai, nors jų lūkesčiai pirmojo atlyginimo atžvilgiu ambicingiausi, bene realiausiai suvokia dabartinę rinkos situaciją – jų norimas atlyginimas mažiausiai, t. y. 16 proc., nutolęs nuo šalies vidurkio, siekiančio 815 eurų“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Lietuvaičių lūkesčiai mažai skiriasi

Pasak šeimos finansų ekspertės, lyginant jaunimo lūkesčius trijose Baltijos šalyse, tikėtina, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ir toliau išliks mažiausias, nes Lietuvos jaunimas sutinka gauti mažiau negu Latvijos ar Estijos.
„Kita vertus, tai, kad jaunimas nori uždirbti daugiau, negu dabar vidutiniškai gauna dirbantieji, leidžia tikėtis, kad jaunimo lūkesčiai sukuria spaudimą didinti darbo užmokestį“, – sako J. Varanauskienė.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gyvenančių Vilniuje, kur didžiausias vidutinis atlygis, ir kituose Lietuvos miestuose lūkesčiai pirmojo atlygio atžvilgiu skiriasi gana nedaug. Įdomu tai, kad vilniečių norai yra kiek kuklesni negu jaunimo iš kitų Lietuvos vietų – kas ketvirtas vilnietis, pradėjęs dirbti, tikisi gauti didesnį negu 750 eurų atlyginimą į rankas, tuo tarpu mažesniuose Lietuvos miestuose tokio atlygio tikisi du iš penkių (37 proc.) jaunuolių“, – pažymi J. Varanauskienė.

Mažesnis atlyginimas tenkintų tik vieną iš dvidešimties

Apklausos duomenimis, kas penktas jaunas lietuvis vis tik sutiktų dirbti ir už mažesnį negu 500 eurų atlygį. Latvijoje toks atlygis tenkintų vieną iš dvylikos, o Estijoje – vieną iš dvidešimties jaunuolių.
Gauti mažesnį už šalies vidurkį atlygį dažniau sutiktų tie jaunuoliai, kurie šiuo metu nedirba – daugiau negu kas trečias jų (35 proc.) sutiktų dirbti už mažesnį negu 500 eurų darbo užmokestį į rankas. Tarp dirbančių tokio atlygio tikėtųsi mažiau negu kas penktas (18 proc.) jaunuolis.
Pasak J. Varanauskienės, įdomu tai, kad pajamų lūkesčiai susiję su įpročiu planuoti išlaidas.
„Tų jaunuolių, kurie neplanuoja savo išlaidų, lūkesčiai dėl atlyginimo yra didesni negu tų, kurie savo mėnesio išlaidas planuoja. Taigi galime manyti, kad tiems, kurie nėra įpratę kontroliuoti savo išlaidų, net ir didelė alga gali pasirodyti per maža“, – sako J. Varanauskienė.
Tyrimo rezultatais, visose Baltijos šalyse didžiausia dalis jaunimo yra linkę planuoti savo mėnesio išlaidas – visiškai savo išlaidų neplanuoja 14 proc. lietuvių ir latvių, 18 proc. estų.
Kita vertus, net ir dauguma planuojančių išlaidas tai daro tik iš dalies, pavyzdžiui, planuoja tik didesnes išlaidas, arba net ir planuodami teigia, kad jiems dažnai pritrūksta pinigų. Lietuvoje taip teigia vienas iš septynių planuojančių išlaidas jaunuolių, Latvijoje – vienas iš penkių, Estijoje – vienas iš aštuonių.

Kokia ji – toji Y karta?

„Baltijos šalyse Y kartos (žmonių, gimusių po 1990-ųjų) elgesys ir pasaulėžiūra dar menkai tyrinėti. Visgi galime pastebėti, kad šie žmonės – didžiųjų lūkesčių karta. Jie užauginti vadinamųjų Gariūnų tėvų, kuriems darbas buvo būtinas norint susikurti saugumą ir kurie, negaudami gerai mokamo samdomo darbo, gimus atžaloms pradėjo savo verslą. Šie tėvai dabartinei Y kartai stengėsi sukurti tai, ko neturėjo patys – finansinį saugumą, užuovėją, kad galėtų galvoti apie kitokių poreikių patenkinimą. Taigi darbe Y karta pirmiausia ieško savirealizacijos galimybių, apskritai ilgai ieško savęs – jiems darbas turi teikti malonumą ir nebūti vien tik pinigų šaltinis“, –  sako Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojas sociologas Liutauras Labanauskas.
Pasak sociologo, Y kartos finansų planavimo įgūdžiams įtakos turi tai, kad daugelis jų yra priklausomi nuo tėvų ar globėjų paramos. „Y karta finansiškai labiau ir ilgiau priklausomi nuo tėvų negu juos auginusi X karta. Taigi šios kartos žmonės dažnai neturi motyvacijos planuoti finansų, taupyti ir turėti ilgalaikių investicijų“, – sako L. Labanauskas.
Tyrimą atliko žiniasklaidos planavimo ir rinkos tyrimų agentūra „Mindshare“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*