Rajono politikai patvirtino naują Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro organizacinę vidaus struktūrą. Įstaigos administracijai ji atrišo rankas pradėti etatų mažinimą. Darbdavio iniciatyva planuojama atleisti 43 darbuotojus. 
PAJAMOS SUMAŽĖS
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras aižėja. Nuo jo atsiskyrę medikai įkūrė dvi naujas įstaigas: UAB „Sveikata šeimai“ bei Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą, kurios teiks pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
Apytiksliais skaičiavimais, polikliniką paliks 55 gydytojai ir slaugytojai. Prie poliklinikos šiuo metu yra prisirašę beveik 44 tūkstančiai žmonių, kurie kiekvieną mėnesį įstaigai uždirba 480 tūkst. litų. (Pagal galiojančius įkainius, už kiekvieną prisirašiusį pacientą Ligonių kasa per mėnesį moka po 80 litų).
Prognozuojama, kad iš poliklinikos išeinantys medikai gali išsivesti apie 20 tūkstančių pacientų.
„Jeigu taip nutiktų, netektume trečdalio pajamų. Tuo tarpu išlaidos keičiasi labai mažai. Jeigu nieko nedarysime, įstaiga neišgyvens“, – „Santarvei“ teigė Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius. Jo duomenimis, sumažėjus pajamų, atlyginimams išmokėti bei „Sodros“ įmokoms per metus pritrūktų 580 tūkstančių litų.
PARENGTAS GELBĖJIMO PLANAS
Nuo galimo bankroto polikliniką turės išgelbėti darbuotojai. Darbdavio iniciatyva numatoma atleisti 43 žmones.
„Pagal įstaigos darbo specifiką, apie 80 proc. išlaidų sudaro mokos fondas, kitoms išlaidoms tenka 20 procentų. Pajamų deficitas beveik 3 kartus didesnis negu visų vadinamųjų paprastų išlaidų suma. Vienintelis kelias – mažinti mokos fondą“, – teigė A. Stankevičius.
Kol kas darbuotojai negavo įspėjimo lapelių apie atleidimą, tačiau niekam ne paslaptis, kas buvo įrašytas į rugsėjo mėnesį sudarytą vardinį sąrašą.
Etatų mažinimo projektą rengė įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta grupė. Ji išklausė padalinių darbuotojų nuomonę, pasitarimuose dalyvavo administracijos, profsąjungų atstovai.
RUOŠIAMAS ATLEIDŽIAMŲJŲ SĄRAŠAS
Kol kas poliklinikai pajamas uždirba ir būsimieji privačių įstaigų darbuotojai. Kol Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras ir UAB „Šeimos sveikata“ nesitvarkė licencijų, nepasirašė sutarties su Ligonių kasa, net šių įstaigų vadovai Remigijus Kontaras ir Ona Juočinskienė tebėra poliklinikos darbuotojai ir jai uždirba pajamas.
Darbuotojų atleidimas pačių prašymu daug greitesnis negu darbdavio iniciatyva. Kai šito imasi darbdavys, vieniems įspėjimo lapeliai turi būti įteikiami prieš du, kitiems – prieš 4 mėnesius.
„Artimiausiu metu su profsąjungomis suderinsime personalijų sąrašą ir darbuotojams įteiksime įspėjimo lapelius“, – nuo konkretaus atsakymo išsisuko A. Stankevičius, pridūręs, kad pinigų atžvilgiu įstaigai būtų nenaudinga, jeigu pirmiau tektų atleisti darbuotojus, norinčius savo noru palikti įstaigą.
DARBUOTOJAI AISTRŲ NEKELIA
A. Stankevičius patikino, kad darbuotojai dėl būsimų permainų nepanikuoja. Kai prieš porą metų polikliniką ruošėsi palikti nemažas būrys gydytojų, aistrų dėl galimo etatų mažinimo buvo kur kas daugiau.
Anot Lietuvos slaugos specialistų organizacijos pirminės grupės direktorės, moterų konsultacijos vyriausiosios akušerės Loretos Zaržeckienės, etatų mažinimui įstaiga ruošiasi taip, kaip ir numato įstatymai. Profsąjungų atstovai kviečiami į pasitarimus, kai sprendžiamas šis klausimas.
„Visoje šalyje vyksta sveikatos priežiūros įstaigų reorganizacija. Darbuotojai suvokia, kad tai neišvengiamas procesas“, – teigė pašnekovė.
L. Zaržeckienė raštu kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydama, kad būtų pasirūpinta atleidžiamais žmonėmis. Anot jos, rajono politikai turi prisiimti atsakomybę už būsimus bedarbius.
Tarp numatytų atleisti darbuotojų daugiausia slaugytojai, laborantai, valytojos, vairuotojai. Ne visiems jiems gali lengvai pasisekti susirasti darbo. L. Zaržeckienės teigimu, rajono valdžia turėtų tarpininkauti, kad atleidžiami darbuotojai būtų įdarbinti kitose sferose, jiems būtų suteikta galimybė persikvalifikuoti.
PRIEKAIŠTAVO SAVIVALDYBEI
Kai kurie rajono politikai negaili kritikos poliklinikos direktoriui A. Stankevičiui. Kai per Savivaldybės tarybos posėdį buvo tvirtinama metinė finansinė ataskaita, nemažai pastabų išsakė visuomeniniais pagrindais dirbantis vicemeras Kęstutis Bartkevičius, kiti politikai.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis taip pat mano, kad A. Stankevičiui pritrūko ryžto sprendžiant poliklinikos problemas.
„Poliklinikai išsiskaidant į kelias įstaigas pacientų skaičius nesikeičia, tik pasidalija tarp įstaigų. Tad kodėl prireikė atleisti tiek daug darbuotojų?“ – klausė V. Džiugelis. Ir pats atsakė: mažinti etatus reikėjo kur kas anksčiau, įstaiga galbūt būtų išvengusi skilimo.
A. Stankevičius mano kitaip: esant dideliam pacientų srautui, buvę reikalingi visi darbuotojai.
Praėjusių metų finansinės veiklos nuostolis siekęs 100 tūkst. litų, nes savo lėšomis tekę remontuoti patalpas, pirkti „greitosios“ automobilius.
„Tenka pripažinti, kad Savivaldybė buvo pakankamai įžvalgi. Žinojo, kas bus po 2–3 metų, nes niekaip nerasdavo galimybės skirti pinigų“, – replikavo direktorius. Anot jo, toks valdžios požiūris galėjo pastūmėti gydytojus apsispręsti palikti neperspektyvią įstaigą.
SIEKS IŠLAIKYTI PACIENTUS
Poliklinika tikėjosi šiuo metus baigti teigiamu rezultatu. Tačiau dėl įstaigos skilimo rezultatų nebeįmanoma prognozuoti. Vien išeitinėms pašalpoms išmokėti reikia 480 tūkst. litų.
A. Stankevičius tikisi, kad šią sumą įstaiga gaus iš restruktūrizavimo fondo. Tokia viltis atsirado su Savivaldybės meru V. Džiugeliu ir Seimo nariu Romu Venclovu apsilankius pas Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorių Saulių Janonį.
„Paslaugos nesuprastės. Atitinkamam pacientų kiekiui paskaičiuotas ir specialistų komplektas“, – teigė direktorius.
Poliklinikos patalpose įsikurs ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teiksianti UAB „Sveikata šeimai“.
A. Stankevičius teigiamai vertina tokią konkurenciją: „Norėsime įgyti savo veidą, kad pacientas mus pažintų. Stengsimės būti patraukli įstaiga“.
Jono STRAZDAUSKO nuotraukos
