Vyriausybės atstovo tarnybos ir Savivaldybės tarybos ginčas teisme baigėsi politikų pralaimėjimu.
Vyriausybės atstovo tarnyba Telšių apskrityje laimėjo dvejus metus besitęsusį ginčą su rajono politikais.
Šiaulių apygardos administracinis teismas nutarė, kad rajono mokiniai nemokamai turi būti vežami ne iki artimiausios, o iki pačių pasirinktos mokyklos.
Vaikų teises pažeidę valdininkai teisinasi, kad pralaimėjo dėl netobulo Švietimo įstatymo.
SUSIPYNĖ
DU ĮSTATYMAI
Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje tarnyba į teismą kreipėsi abejodama prieš dvejus metus Mažeikių rajono savivaldybės tarybos priimto sprendimo dėl mokinių važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos teisėtumu.
Krizės metu rajono valdžia pasinaudojo įstatymų spragomis ir nusprendė pataupyti: jau praėjusiais metais kaimo vaikai, gyvenantys nuo mokyklos toliau nei trys kilometrai, nemokamai buvo vežami tik iki artimiausios švietimo įstaigos. Toks sprendimas priimtas remiantis Švietimo įstatymu.
Tuo tarpu Vyriausybės atstovas Algimantas Čepys Savivaldybės tarybos sprendimą apskundė teismui, motyvuodamas tuo, kad jis prieštarauja Transporto lengvatų įstatymui. Remiantis šiuo įstatymu, savivaldybės turi kompensuoti visas važiavimo išlaidas iki švietimo įstaigos 40 kilometrų spinduliu.
Lapkričio 7 dienos teismo nutartimi Savivaldybės tarybos sprendimas skelbiamas neteisėtu ir jį reikia panaikinti.
Savivaldybei palikta teisė sprendimą per 14 dienų apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
PRARASTUS PINIGUS
ŽADA GRĄŽINTI
Tiek rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Siminkevičius, tiek Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus patikino į teismą nebesikreipsią, nes ir anksčiau buvo aišku, kad bylą teisme Savivaldybė pralaimės.
„Teismo sprendimą mes privalome vykdyti. Niekas dabar to teismo sprendimo nesiruošia skųsti. Tai ne mano kompetencija, žinoma, bet nemanau, kad teismo nuosprendį kas skųstų. Čia Švietimo ir mokslo ministerija turėtų pasirūpinti, kad nebūtų tokių dviprasmiškų įstatymų: kam leidžiama važiuoti iki trijų, kam iki keturiasdešimties kilometrų“, – teigė vicemeras A. Siminkevičius. Pašnekovas įsitikinęs, kad byla buvo pralaimėta dėl spragų Švietimo įstatyme: jame dviprasmiškai parašyta, kad mokiniai nemokamai vežami iki trijų kilometrų, o papildomas punktas teigia, kad galima vežti iki 40 kilometrų atstumu.
„Taryboje buvo laisvas balsavimas, Švietimo, kultūros ir sporto komitetas svarstė, kad reikėtų priimti sprendimą, jog reikia palikti apmokėjimą iki trijų kilometrų, nes jei paliksim iki keturiasdešimties kilometrų, kaip svarstė viena Tarybos narė, mažeikiškiai gali užsinorėti vaikus iš Tirkšlių vežti į Plungę“, – samprotavo vicemeras.
J. Siminkevičiaus teigimu, dabar tiems, kuriems nebuvo kompensuojamos važiavimo išlaidos, jos turės būti grąžintos.
„Teismo nutarties Savivaldybė tikriausiai dar neturi, nes mes to klausimo dar nesvarstėme. Kai turėsime nutartį ir kas nors prašys, teks ieškot pinigėlių ir juos grąžinti“, – samprotavo mero pavaduotojas.
TĖVAI
Į TEISMUS NESIKREIPS
A. Stonkus buvo dar atviresnis ir pripažino, kad Švietimo skyriaus pozicija iš pat pradžių buvo tokia: reikia kompensuoti mokinių pavėžėjimą iki 40 kilometrų.
„Mes jau žinojome, kad teisme nelaimėsime ir iš karto sakėme, kad reikia vykdyti Vyriausybės atstovo Čepio teikimą, bet kažkas užsispyrė, kad yra teisus, kad mes laimėsime, taip ir išėjo“, – prisiminė vedėjas.
Švietimo skyriaus skaičiavimais, rajono politikų sprendimo panaikinimas ir važiavimo kompensacijos ne iki artimiausios mokyklos šiais mokslo metais paliečia 41 mokinį.
Rajono biudžetui kiekvieną mėnesį tai atsieitų apie 9 tūkst. litų, visų mokslo metų išlaidos šiek tiek viršytų 80 tūkst. litų.
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus priminė, kad mokinių skaičius ir pinigų suma gali keistis.
Mažeikiškių tėvų interesus ginąs Gintaras Beržanskis sakė, kad jeigu jie būtų fiksavę kuro išlaidas, rinkę važiavimo bilietus, galėtų ir bylinėtis. Jei vaikai būtų važiavę autobusais, per mėnesį tėvai būtų išleidę apie tūkstantį litų: geriau esą tokią sumą išleisti kurui ir važiuoti visiems bendrai.
„Apie kompensacijų grąžinimą mums reikėjo galvoti prieš pusantrų metų. Mes nieko nenorime duoti į teismą, bylinėtis, pasitenkiname tuo, kad teisybė išaiškėjo. Per tą laiką būčiau išleidęs penkiolika tūkstančių, o kur dar teismo išlaidos“, – ranka mojo G. Beržanskis.
PAŽEISTOS
IR VAIKŲ TEISĖS
A. Čepys pasakojo, kad neteisingas Savivaldybės tarybos sprendimas, supratęs vos jį priėmus. Vėliau dėl to paties sprendimo į Vyriausybės atstovo tarnybą kreipėsi ir mažeikiškis G. Beržanskis.
Dėl sprendimo neteisėtumo A. Čepys parašė teikimą rajono Savivaldybei.
„Savivaldybė svarbesniu laikė Švietimo įstatymą, kai tuo tarpu yra Transporto lengvatų įstatymas. Ilgai svarstė, o po to teikimą atmetė. Tada ir kreipėmės į teismą. Tokį požiūrį tada suformavo Savivaldybės juristai, o politikai žiūrėjo į tą teisinę pusę, pagal kurią, jų manymu, būtų griaunamos kaimo mokyklos“, – situaciją nušvietė A. Čepys.
Vyriausybės atstovas mažeikiškių politikų priimtame sprendime įžvelgė ir vaikų teisių pažeidimus, tad paragino dėl to į Mažeikių savivaldybės administraciją kreiptis ir respublikinę Vaiko teisių tarnybą.
„Mes pasiūlėme tai padaryti, nes matėme, kad Mažeikių politikai gal ne visada pasitiki Vyriausybės atstovo tarnybos kompetencija. Bet kol tai įvyko, atėjo ir teismo nuosprendžio diena“, – „Santarvei“ sakė A. Čepys.
Jis informavo, kad jei tėvai norėtų susigrąžinti prarastus pinigus, gali kreiptis į teismą.
VALDININKŲ
APLAIDUMO NEĮŽVELGIA
Vyriausybės atstovas teigė negalįs Mažeikių politikų klaidos vertinti kaip kažkieno aplaidumo, už kurį būtų galima bausti: čia nėra tas atvejis, kai kažkas kažko nepadarė, čia kažkas tiesiog ne taip pažiūrėjo į įstatymus.
„Kita vertus, Savivaldybė yra pakankamai savarankiška įstaiga ir gali priiminėti įvairius sprendimus. Šiuo atveju susikirto įstatymas su Savivaldybės politikų galia. Kad ir kaip ten būtų, yra įstatymo viršenybė ir juo reikia vadovautis. Buvo bijoma ne dėl keliasdešimties tūkstančių litų, o dėl to, kad bus sugriautos kaimo mokyklos“, – kalbėjo A. Čepys.
Jo nuomone, važiavimo išlaidų vaikams nekompensavimas – nėra priemonė vaikus sulaikyti mokytis kaime: jei jau jie pasiryžo važiuoti į kitą mokyklą, tai to pasiryžimo ir nekeis.
Taryba galėtų apskųsti teismo nutartį, bet Vyriausybės atstovas sakė nemanąs, kad suspėtų.
„O ar koks valdininkas galėtų priimti tokį sprendimą – neįsivaizduoju. Ir čia prieiname prie kolizijos: kas galėtų priimti sprendimą apskųsti. Tai būtų tik laiko gaišinimas“, – įsitikinęs A. Čepys.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Šių dienų skaičiavimais, už mokinių pavėžėjimą į mokyklą, taikant naująją lengvatą, per vienerius mokslo metus rajono biudžetas netektų per 80 tūkstančių litų.
