Kai kurie valdančiosios „dešiniųjų“ koalicijos nariai vis dar nesupranta, kad jie privalo spręsti Mažeikių rajono problemas, nenori įsileisti į rajoną ateinančių investicijų? Gal jie tam turi savų interesų? Tokie klausimai kilo ketvirtadienį vykusiame Savivaldybės tarybos Ekonomikos komiteto posėdyje, kur buvo svarstomas Plinkšių durpyno klausimas.SIŪLYTA TEISMUI PRIIMTI SPRENDIMĄ
„Santarvė“ jau ne kartą rašė, kad UAB „Plinkšių Vilistra“, atlikusi visas teisės aktų numatytas procedūras, gavusi reikalingus leidimus durpynui eksploatuoti, investavusi daug lėšų, sulaukė rajono politikų pasipriešinimo. Šie, pamiršę, kad leidimą kasti durpes išdavė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pradėjo svarstyti, leisti „Plinkšių Vilistrai“ eksploatuoti durpyną ar ne. Iš tikrųjų Savivaldybės taryba turi nuspręsti, ar gali įmonė pradėti rengti detalųjį planą.
Šių metų balandžio mėnesį vykusiame tarybos posėdyje politikai nepritarė UAB „Plinkšių Vilistra“ prašymui pakeisti durpyno žemės paskirtį (jis dabar priklauso urėdijai – V.S.) ir rengti detalųjį planą. Kadangi susilaikė 14 tarybos narių, o 12 balsavo prieš, sprendimas nebuvo priimtas. „Plinkšių Vilistros“ vadovai kreipėsi į teismą, kad toks tarybos sprendimas būtų atšauktas.
Ketvirtadienį vykusiame Ekonomikos komiteto posėdyje Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos narys, pensininkas Jonas Mažeikis ragino sulaukti teismo, kuris išaiškinsiąs, teisūs Mažeikių rajono politikai ar ne, sprendimo.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius komiteto nariams paaiškino, kad konsultavęsis su juristais, kurie jam sakę, kad balandžio 9 dieną sprendimas nebuvo priimtas, todėl teismas neturėsiąs ko atšaukti.
Direktorius taip pat teigė, kad 2002 m. buvusio mero Vidmanto Macevičiaus pasirašytas raštas, kuriuo neprieštaraujama planuojamos ūkinės veiklos Plinkšių durpyne poveikio aplinkai vertinimo išvadai ir ūkinės veiklos atnaujinimui, nieko neįpareigoja. Pasak jo, jeigu meras būtų išleidęs potvarkį ar taryba būtų priėmusi sprendimą, tada tai būtų juridinis dokumentas, galintis turėti pasekmių.
„Kitaip sakant, Savivaldybė absoliučiai niekuo nėra įsipareigojusi, todėl mes galime neleisti jiems eksploatuoti durpyno“, – padarė išvadą J. Mažeikis, o liberalcentristas Algimantas Urnikis pakomentavo, kad A. Macevičius raštą pasirašęs „kaip žmogus, o ne kaip meras“.
JEIGU NEPRITARI – MOTYVUOK
Su tokiu Savivaldybės juristų aiškinimu nesutiko UAB „Vilistra“ advokatė Vilija Gražulytė, kuri „Santarvei“ sakė, kad nepriimtas sprendimas reiškia, jog duotas neigiamas atsakymas, tai yra „priimtas sprendimas nepriimti sprendimo“.
Advokatei taip pat nesuprantama, kaip galima aiškinti, jog tuometinis meras raštą pasirašęs „kaip žmogus“.
„Kol Aplinkos ministerijos leidimas yra nenuginčytas, tol jis yra teisėtas. Meras pritarė tokio leidimo išdavimui, vadinasi, įmonė atliko poveikio aplinkai tyrimą, kitus darbus, turėjo didelių išlaidų“, – aiškino V. Gražulytė, pridūrusi, kad negalima kalbėti apie tai, jog esą blogai atliktas poveikio aplinkai tyrimas.
Pasak advokatės, dabar tik teismas gali atšaukti šį tyrimą ir priimti sprendimą, kad būtų paskirta nauja ekspertizė.
Ir B. Kryžius nenorėjo sutikti su J. Mažeikio bei A. Urnikio raginimu atmesti UAB „Plinkšių Vilistra“ prašymą. Administracijos direktorius teigė, kad politikai privalo apsispręsti ir balsuoti už arba prieš žemės paskirties pakeitimą.
„Jeigu nepritari, privalai motyvuoti, kodėl taip darai. Įmonė pristatė visus dokumentus, turi leidimus. Jeigu tarybos nariai nuspręs neleisti pakeisti žemės paskirties, Savivaldybei teks bylinėtis su Aplinkos ministerija, kuri tuos leidimus išdavė“, – sakė B. Kryžius.
VIENUS ATMESTI, KITUS PAREMTI
Per posėdį vis nerimo A. Urnikis. Jis teigė girdėjęs, kad dabartiniai Plinkšių rūmų savininkai „kažką ruošiasi daryti“, todėl reikią juos išklausyti. Politikas net keturis kartus ragino nepriimti sprendimo dėl „Plinkšių Vilistros“ ir pakviesti į Ekonomikos komiteto posėdį naujuosius rūmų savininkus.
Savivaldybės administracijos direktorius pajuokavo, jog gal A. Urnikis norėtų išklausyti ir Plinkšių pagrindinės mokyklos direktorės, kad nuspręstų, kuri įmonė Plinkšėms naudingesnė.
„Santarvei“ paklausus, ar dabartiniai rūmų savininkai prašė A. Urnikio užtarimo, šis patikino, kad su jais nebuvo susitikęs. Jam tiesiog esą „labai įdomu sužinoti, ką šie ketina daryti“.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Pranas Noreika sakė negalįs suprasti tokios liberalcentristo pozicijos.
„Jis iš pradžių buvo už tai, kad būtų eksploatuojamas durpynas, o dabar kelia klausimą, ar suderinta su Plinkšių dvaro savininkais. Čia išryškėja kažkokie Urnikio interesai“, – svarstė P. Noreika.
Socialdemokratas teigė, kad negalima prisidengti teiginiais, jog, pradėjus kasti durpes, nukentėsianti Plinkšių gyvenvietė.
„Socialdemokratų frakcija ir prezidiumas buvo susitikę su „Vilistros“ vadovais ir mokslininkais, atlikusiais poveikio aplinkai tyrimą. Jie mums įrodė, kad jokio poveikio nei aplinkai, nei ežerui nebus. Be to, būtina kažką su tuo durpynu daryti: arba eksploatuoti, arba užtvindyti. Jeigu bus sugalvota užtvenkti, tai turės būti nuardytas visas paviršinis sluoksnis, ir visos tos žolelės, kuriomis prisidengiant nenorima leisti kasti durpių, bus sunaikintos“, – kalbėjo politikas, patikinęs, kad socialdemokratų frakcija dabar pasisako už durpyno eksploataciją.
POVEIKIO EŽERUI NEBUS
Tėvynės sąjungos narys Rimantas Norkus komiteto posėdyje prisiminė, kad J. Siminkevičius jam sakęs, jog durpyno eksploatacija pakenksianti Plinkšių ežerui. Meras Vilhelmas Džiugelis ir kiti politikai jam teigė, kad jokio kenkimo nebūsią.
„Santarvė“ susisiekė su personalinės įmonės „Magma“, atlikusios Plinkšių durpyno telkinio žvalgybą, savininku dr. Ginučiu Juozapavičiumi. Mokslininkas paaiškino, kad eksploatacija jokio poveikio ežerui negali turėti, nes tai tarpusavyje nesujungtos sistemos.
„Ežeras gerokai žemiau už durpyną. Iš čia driekiasi mažytis kanalėlis, kuriuo ir toliau tekės vanduo. Apie kokią įtaką galima kalbėti?“ – stebėjosi mokslų daktaras.
G. Juozapavičius pripažino, kad pastaruoju metu daugelyje rajonų, kur norima eksploatuoti žemės telkinius, yra sutinkamas pasipriešinimas.
„Ta priešprieša atsiranda ne dėl geologinių priežasčių. Kodėl taip yra? Aš galiu tik spėlioti: pavydas, nepasitenkinimas, kad žmonės ateina „iš šono“, ir taip toliau“, – spėliojo mokslininkas.
POZICIJA ELGIASI KAIP OPOZICIJA
Ekonomikos komiteto pirmininkas Gintautas Šmaižys „Santarvei“ sakė nesuprantąs, kodėl mūsų rajone nuolat sulaukiama pasipriešinimo investicijoms.
„Ar čia politika, ar verslo interesai kalti? Gal taip politikai nori pasipuikuoti? Praėjusiame tarybos posėdyje Jonas Siminkevičius teigė, kad Renavo durpynas nieko gero neduoda, tik aštuonis tūkstančius mokesčių. Pasirodo, kad beveik pusę milijono. Nesuprantu, ar taip iš žioplumo, ar tyčia pasakyta? Natūraliai kyla klausimas, kas už to slepiasi?“ – svarstė G. Šmaižys.
Socialdemokrato nuomone, valdančioji tarybos pusė pamiršo, kad ji dabar turi priimti sprendimus. Pasak G. Šmaižio, gal „dešiniųjų“ koalicijai atstovaujantys politikai dar iki šiol nesuspėjo persiorientuoti ir elgiasi taip, lyg būtų opozicijoje, tai yra prieštarauja.
„Reikia prisiminti, kad durpynas buvo eksploatuotas. Dabar plinkšiškiai gyvena šalia parako statinės – jis vasarą bet kada gali užsidegti. Jeigu neleidžiame kasti, turime durpyną skandinti. Įdomu, iš kokių pinigų tie darbai bus atliekami? Jų nėra ir nebus. Taip pat nebus pinigų ir tam, kad atsiskaitytume su „Vilistra“, kai teismas priteis jai sumokėti pusę milijono“, – piktinosi Ekonomikos komiteto pirmininkas.
„VILISTRA“ PARODĖ PAVYZDĮ
Neetatinis vicemeras Kęstutis Slavinskas taip pat neabejojo, kad teismas patenkintų UAB „Plinkšių Vilistra“ pusės milijono litų ieškinį. Vicemero nuomone, politikai privalo nutarti, kad sprendžiant šį klausimą būtinas vardinis balsavimas.
„Jeigu mūsų kiekvienam sprendimui reikalingas teismas, tai ir atsakykime už savo sprendimus. Tegul padengia teismo priteistą sumą tie, kurie buvo priešingoje pusėje. Dabar patys nenori prisiimti atsakomybės ir nesijaudina dėl to, kas dengs nuostolius“, – piktinosi K. Slavinskas.
Liberalcentristui pasirodė nesuprantamas J. Mažeikio teiginys, kad Plinkšių durpyne „dirbs sargas ir dvi valytojos“. K. Slavinskas ragino pasakyti, koks darbo vietų skaičius jam nebėra niekinis.
„Aš vertinu kiekvieną darbo vietą. Be to, valytojos ir sargo vietos labai reikalingos, nes joms nereikia tam tikros kvalifikacijos. Juk Mažeikiuose dabar kaip tik ir trūksta nekvalifikuotos darbo jėgos reikalaujančių vietų. Manau, iš „Vilistros“ vadovų reikia imti pavyzdį. Šioje situacijoje jie pasirodė kaip užsispyrę verslininkai. Tokioje situacijoje šiek tiek mažiau agresyviems verslininkams iš karto būtų atmuštas noras investuoti. Baisu, kai reikia išleisti daug lėšų, o paskui, sutikus tokį nesuprantamą pasipriešinimą, pasiduoti. Nesuprantu ir aš kai kurių mūsų politikų“, – teigė K. Slavinskas.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo
